Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 29, 15:21

Kariuomenės vadas: Rusija gali imtis provokacijų dėl Karaliaučiaus tranzito

Lietuvos karinė žvalgyba įžvelgia riziką, kad Kremlius gali imtis provokacijų, siekdamas eskaluoti įtampą dėl tranzito tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities ribojimo, tačiau konvencinės atakos grėsmės nėra, antradienį interviu 15min sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Generolo teigimu, tokios provokacijos pavyzdžiu galėtų būti oro erdvės pažeidimas.

Rusijos propaganda pastarosiomis savaitėmis svaidosi grasinimais Lietuvai, kai remiantis Europos Sąjungos sankcijomis per Lietuvą buvo apribotas dalies prekių tranzitas.

Maskva buvo pareiškusi, esą atsakas į tranzito ribojimą bus ne diplomatinis, o praktinis, propagandinėje žiniasklaidoje dalies prekių ribojimas imtas vadinti blokada ir imta kalbėti apie regiono „deblokavimą“ ties Suvalkų koridoriumi.

Lietuvos valdžios institucijos šiuo metu konsultuojasi su Europos Komisija, kuri rengia išaiškinimą dėl sankcijų taikymo.

Briuselio pareigūnai svarsto siūlyti gaires, pagal kurias ES sankcijų sąraše esančios prekės galėtų būti gabenamos tranzito tikslais, tačiau Lietuvos vyriausybės atstovai perspėja, kad Kremlius tai gali įvertinti kaip nuolaidžiavimą spaudimui.

„Mes neatmetame provokacijų“, – interviu 15min sakė Lietuvos kariuomenės vadas, paklaustas, ar Lietuvos karinė žvalgyba turi indikacijų dėl išaugusių rizikų.

Generolas V.Rupšys teigė, kad Rusija provokacijomis gali siekti kurstyti įtampą ar neapibrėžtumą, ir kaip vieną iš galimų variantų įvardijo oro erdvės pažeidimą.

„Kažkokios konvencijos grėsmės, kad (Rusija) ims ir atakuos, dabar tikrai nėra, žvalgybiniai duomenys to nerodo.

Bet provokacijų, siekiant mus laikyti įtampoje, demonstruoti nenuspėjamumą – visko gali būti. Gali būti mūsų oro erdvės pažeidimas ar panašiai. Visokie scenarijai galimi“, – teigė kariuomenės vadas.

Kartu V.Rupšys pabrėžė, kad šiuo metu nėra grėsmės, kad Rusija imtųsi konvencinio puolimo, siekdama užimti Lietuvos teritoriją – Maskva tam neturi pajėgumų ir nerizikuotų NATO atsaku.

„Konvencinės grėsmės, kad vykdys kažkokią ataką su tikslu užimti teritoriją ir išlaikyti – to nėra. Rusija tų pajėgumų neturi nei Baltarusijoje, nei Kaliningrado srityje, kad būtų pajėgūs.

Be to, grįžkime prie NATO. NATO yra tas garantas, su kuriuo Rusija turi skaitytis. Galiu tik pakartoti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono frazę: NATO yra branduolinė sąjunga ir Rusija tą labai gerai supranta“, – sakė kariuomenės vadas.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos valdžios įstaigos ir verslas patyrė su Rusija siejamų kibernetinių atakų.

Atsakomybę už paskirstytas paslaugų trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakas prisiėmė su Rusijos žvalgyba siejama programišių grupė „Killnet“.

Ji teigia taip keršijanti už sankcionuotų prekių tranzito į Karaliaučiaus sritį ribojimą.

Karaliaučiaus klausimas

Rusijai užpuolus Ukrainą, rusų tranzitas per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus krašto greitai tapo vienu iš kertinių diskusijų klausimų Vilniuje. Lietuvos institucijos žinojo, kad tranzito ribojimų scenarijų rimtai analizuoja ir Maskva.

Valdžios koridoriuose buvo priimta principinė pozicija – neveikti vienašališkai ir įsiklausyti į amerikiečių bei Vakarų europiečių pozicijas.

Kai kovo mėnesį Europos Sąjungos šalys sutarė įvesti sankcijas plienui, Lietuvos pareigūnai ne kartą diskutavo su Europos Komisija, kaip jos turėtų paveikti prekių gabenimą per Lietuvą į Karaliaučių.

Lietuviai teigia tada sulaukę Briuselio pareigūnų patikinimo, kad išimčių nėra numatyta ir prekės per Lietuvą neturėtų būti vežamos. Toks išaiškinimas gautas ir raštu. Lietuvos valdžia nusprendė pati neprašyti išimties, nes tai būtų veikimas agresorės Rusijos naudai.

15min iliustracija/Tranzito geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą trasa
15min iliustracija/Tranzito geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą trasa

Lietuviai užpraėjusią savaitę informavo rusus, kad nebekrautų sankcionuotų prekių, nors tai, kas buvo sukrauta ir jau judėjo link Lietuvos, dar galėjo važiuoti.

Europos Komisija pirmiausia viešai užstojo lietuvius, sakydama, kad lietuviai neveikė vienašališkai, o taikė bendras ES sankcijas.

Tačiau, 15min žiniomis, praėjusią savaitę vykdomoji ES institucija parengė naują išaiškinimą, angliškai vadinamą guidance terminu, pagal kurį sankcionuotos prekės galėtų būti gabenamos per Lietuvą, jei jos keliautų tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kai kurie Europos Komisijos aukšti pareigūnai mano, kad tai galėtų padėti deeskaluoti įtampą. Briuselis tai pristatytų ne kaip sprendimo pakeitimą, bet kaip neaiškių dalykų patikslinimą sprendžiant konkrečią situaciją. Šis išaiškinimas kol kas nėra formalizuotas ir paviešintas.

Diplomatinė tarnyba gavo signalų, kad tokiam scenarijui linkę pritarti ir vokiečiai su amerikiečiais.

Lietuvos Vyriausybės atstovai Europos Komisijai pateikė savo nuomonę, kad naujas išaiškinimas galėtų atnešti žalos, nes galėtų pasirodyti kaip nuolaidos Kremliui, reaguojant į rusų šantažą.

Kai kurie ekspertai perspėja, kad išimties taikymas tranzitui per Lietuvą galėtų apriboti šalies suverenitetą.

Net ir smarkiai apribojus tranzitą, Karaliaučiaus sritis nebūtų visiškai izoliuota – daug prekių į regioną gali būti atgabenta jūra.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min