Janutienei teko švelninti situaciją
Politikas įžvalgomis apie 1990 metų pavasario įvykius pasidalijo interneto televizijos „OpTV“ laidoje, kuri buvo tiesiogiai transliuota kovo 10-osios vakarą.
Apie tai jis prabilo kalbai pasisukus prie dabartinės valdžios (omeny turimi ikiteisminiai tyrimai ir kratos pas kai kuriuos politikus) puolimo. Įraše parlamentaro žodžiai apie Nepriklausomybės atkūrimą skamba nuo 48.50 min. laiko žymos.
Sąjūdžio žmonės organizavo valstybės atkūrimą. Įvyko perversmas, nes buvo nuversta tarybų valdžia.
Kovo 11 Akto signatarus politikas pavadino sukilimo dalyviais. „Aš nežinau, kodėl vadina signatarais arba Nepriklausomybės atkūrimu. Nėra, buvo revoliucija Lietuvoje, buvo perversmas organizuotas, buvo sukilimas. Aš juos vadinu sukilimo dalyviais“, – pareiškė R. Žemaitaitis.
Laidos vedėjai Rūtai Janutienei dėl to suabejojus, pašnekovas pakartojo, kad tai buvo „sukilimas, buvo nuversta santvarka“.
„Koks sukilimas? Jie laimėjo pagal LTSR įstatymus, paėmė valdžią…“, – stebėjosi R.Janutienė.
„Įvyko sukilimas prieš Tarybų Sąjungą, – tęsė politikas. – Atkuriamasis Sąjūdis, Sporto rūmai (juose 1988 m. birželio 3 d. įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas – red. past.) – kas tai yra? Tai yra tas perversmas, kurį organizavo: oranžinė revoliucija, mėlynoji revoliucija, dar kažkas. Tai yra sukilimo dalyviai.“
Kai laidos vedėja vėl perklausė, kas ką organizavo, R.Žemaitaitis paaiškino: „Sąjūdžio žmonės organizavo valstybės atkūrimą. (Įvyko) perversmas, nes buvo nuversta tarybų valdžia.“
R.Janutienė tuomet įspėjo Seimo narį atsargiau rinkti žodžius, o šis atšovė nė vieno blogo žodžio nepasakęs. „Pervertė situaciją, perversmo nepadarė“, – vedėja kiek sušvelnino pašnekovo komentarą.
Politikas tuo neapsiribojo – savo mintį apie „sistemos pasikeitimą, kurį galima vadinti revoliucija ar politiniu perversmu“, jis toliau plėtojo ankstyvą Kovo 11-osios rytą ir ketvirtadienį priešpiet socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtuose įrašuose.
„Kovo 11-oji, kaip ir Vasario 16-oji, dažnai suvokiama kaip savaime įvykęs istorinis momentas, – dėstė jis šventinį rytą paskelbtame įraše. – Tačiau iš tikrųjų tai buvo didelis politinis lūžis. Lietuva perėjo iš vienos politinės santvarkos į kitą. Tai buvo sistemos pasikeitimas, kurį galima vadinti revoliucija ar politiniu perversmu“.
„Atitinka Kremliaus naratyvą“
R.Žemaitaičio pareiškimai sulaukė greitos reakcijos. Vilniaus apskrities policija trečiadienį, kovo 11 d., 12.22 val. gavo pranešimą dėl jo pasisakymų viešoje erdvėje.
Tikrai nemanau, kad mes dalyvavome perversme, mes valstybę atkūrėme taikiu juridiniu keliu. Jokių karinių agresijų iš mūsų pusės nebuvo, krašto gynyba rėmėsi taikiu būdu.
„Šiuo metu Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato pareigūnai tikslina aplinkybes, – portalui 15min nurodė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas. – Veika būna kvalifikuojama pagal konkrečius straipsnius tik po to, kai nustatomos ir patikslinamos visos aplinkybės, todėl dabar atsakyti, pagal kokį straipsnį bus kvalifikuojami pasisakymai, negalime“.
Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė pažymėjo, kad politiko pasisakymą reikėtų vertinti bendrame kontekste. Vis dėlto ji pavadino tai „teisine nesąmone“, kadangi Sąjūdis savo pergalę pasiekė ne ginklu.
„Viena vertus, jis teisus – mes iš tiesų sugriovėme. Tai yra faktas. Yra ir kitas faktas, kad mes tai atlikome taikiu teisiniu būdu. Ar dabar perversmas visada vyksta teisiniu būdu? Na, turbūt, niekada. Tai – grynai juridinis klausimas.
Tikrai nemanau, kad mes dalyvavome perversme, mes valstybę atkūrėme taikiu juridiniu keliu. Taikiu. Jokių karinių agresijų iš mūsų pusės nebuvo, krašto gynyba rėmėsi taikiu būdu – nenaudojant jokio ginklo, nežiūrint į tai, kad Lietuva turėjo medžioklinių ginklų, jei atmintis nešlubuoja, 36 „vamzdžius“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė B.Valionytė.
„Tas terminas... jis turbūt truputį supainiojo epochas, nežinau, ką jis čia padarė, gal per daug pašventė <…>. Tai, ką girdėjau, pasakyta, švelniai tariant, juridinė nesąmonė“, – pridūrė ji.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Seime Dalia Asanavičiūtė savo ruožtu įspėjo, kad kolegos pareiškimai atitinka Kremliaus naratyvą. Dėl to konservatoriai ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų tyrimą dėl pritarimo totalitarinių režimų nusikaltimams ar jų neigimo bei šiurkštaus menkinimo. Už tai numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
„Kovo 11-osios išvakarėse pavadinti visą sudėtingą procesą, kuris vyko 1990-aisiais, tiesiog perversmu, kas buvo ir yra Sovietų Sąjungos ir Rusijos naratyvas – iki šiol tai vadinama neteisėtu perversmu, tai aš vertinčiau labai blogai. Mes kreipsimės į prokuratūrą“, – patvirtino D.Asanavičiūtė.
1990 m. pirmuose demokratiniuose ir laisvuose, tačiau vis dar aneksijos sąlygomis vykusiuose rinkimuose išrinktos Aukščiausiosios Tarybos pagrindinis tikslas buvo parlamentiniu keliu panaikinti aneksiją ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė bei tęsia Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas.
Kovo 11-osios išvakarėse pavadinti visą sudėtingą procesą, kuris vyko 1990-aisiais, tiesiog perversmu, kas buvo ir yra SSRS bei Rusijos naratyvas.
Kovo 11-ąją ji paskelbė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir dar keletą dokumentų.
Perversmą tikrai išgyvenome
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, valstybės perversmas yra aukščiausios valstybės valdžios užgrobimas neteisėtais (dažniausiai smurtiniais) veiksmais ir jos pakeitimas kita karine ar civiline valdžia. Dažniausiai įvykdomas padedant kariuomenei.
Po valstybės perversmo gali kilti pilietinis karas. Perversmas dažniausiai sudaro sąlygas diktatūrai atsirasti. Jis laikomas nedemokratiniu ir neteisėtu aktu, dažniausiai priešpriešinamas revoliucijai, kaip galimai teisėtam aktui.
Lietuvoje perversmo būta – jį 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdė politiškai remiama krikščionių demokratų ir tautininkų karininkų grupuotė.
Tuomet buvo nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas Kazys Grinius ir įvestas autoritarinis režimas. Į valdžią atėjo iki tol nereikšminga nacionalistinė ir konservatyvi Lietuvos tautininkų partija. Prezidentu vėl tapęs Antanas Smetona ir tautininkų partija išliko valdžioje iki 1940 m., kai Lietuvą užėmė Sovietų Sąjunga.
Perversmą nulėmė šalies ekonominės ir politinės sąlygos, jos tarptautinė padėtis, įtakos turėjo politinio gyvenimo procesai Vidurio ir Pietryčių Europoje.
Pakaunės įvykiai vos netapo perversmu
Ar 1990 m. įvykius galima vadinti tokiu pačiu perversmu, portalas 15min pasiteiravo Istorijos instituto mokslininko Algimanto Kasparavičiaus.
„Šiuo atveju ponas Remigijus eilinį kartą nepataikė, – patikino jis. – Perversmu galima vadinti viską, bet, kalbant grynai istoriškai, pagrįstai, akademiškai pagal tam tikrus kriterijus, – tikrai ne.
1990 m. kovo 11 d. priimti keletas sprendimų, istorinių, reikšmingų. Jie gali tikrai būti vadinami – aš net esu kažkada ir pavadinęs – mūsų nacionaline, tautine revoliucija.
Iš tiesų mūsų visi Sąjūdžio mitingai nuo 1988 m., Katedros aikštėje, Vingio parke, Kalnų parke ir kitur turi tokios didžiulės tautinės revoliucinės konsolidacijos bruožų. Mes iš tiesų radikaliai keitėme valstybės struktūrą, ideologiją, atkuriame nacionalinį valstybingumą.
Perversmas labiau susijęs su kokios nors grupuotės – dešiniųjų, kairiųjųjų, net liberalų gali būti, nacionalistų, fašistų… Trumpai tariant, nedidelės grupuotės su tam tikrais intereresais vykdoma tam tikras bandymas užgrobti arba valdžios pakeitimas. Šiuo atveju kalbame ne apie grupuotės, ne apie partijos, ne apie kažkokio siauro, o apie bendranacionalio judėjimo procesus, kurie turi ryškių tautinės revoliucijos bruožų.
Taip, visiškai galime sakyti, kad tai buvo mūsų nacionalinės revoliucijos apogėjus. Nes ta revoliucija, kuri prasideda tam tikra prasme 1988 m. birželio 3 d. su Sąjūdžio iniciatyvine grupe, labai sparčiai, radikaliai vystosi, ir apogėjus yra 1990 m. vasario 24 d. rinkimai, paskui jau Aukščiausiosios Tarybos pirmas posėdis ir priimti sprendimai. Tai yra visatautinis, bet tikrai ne perversmas. Perversmas yra siauros grupės.“
Perversmas labiau susijęs su kokios nors grupuotės – dešiniųjų, kairiųjųjų, net liberalų gali būti, nacionalistų, fašistų… Trumpai tariant, nedidelės grupuotės su tam tikrais intereresais vykdoma tam tikras bandymas užgrobti arba valdžios pakeitimas.
A.Kasparavičiaus žodžiais, perversmo bruožų turėjo vadinamieji Pakaunės įvykiai, kai 1993 m. Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) savanoris Jonas Maskvytis kartu su keliais bičiuliais savavališkai pasitraukė į Altoniškių mišką. Jų maištas, iki šių dienų liekantis vienu paslaptingiausiu naujosios Lietuvos istorijos įvykių, tęsėsi beveik du mėnesius. Jei jis nebūtų nuslopęs, pasak istoriko, galėjo virsti valstybės perversmu.
„Mes greiti perversmu pavadinti bet ką. Jei leisite pajuokauti, galėčiau pasakyti, kad ir šiandien Seime bandyta įvykdyti perversmą – nušalinti jo vadovą (opozicija inicijavo nepasitikėjimą parlamento vadovu Juozu Oleku, bet jis žlugo – red. past.)“, – apibendrino pašnekovas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kovo 11-osios Akto paskelbimas ir iki jo atvedę įvykiai nebuvo perversmas. Taip vadinamas aukščiausios valstybės valdžios užgrobimas neteisėtais (dažniausiai smurtiniais) veiksmais ir jos pakeitimas kita karine ar civiline valdžia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
