TIK ŽMONĖS Cinema: A. Valujavičiaus filmas „Irklais per Atlantą“
Žiūrėti
2022 01 17 /19:09

Šiaulių ligoninėje mirusio jauno žmogaus artimieji suteikė galimybę gyventi keturiems ligoniams

Sausio 17 dieną Kauno Aleksoto oro uoste nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, atgabenęs donoro širdį. Ji atskraidinta iš Respublikinės Šiaulių ligoninės ir skubiai nugabenta į Kauno klinikas. Tai jau trečioji donoro širdis šiemet. Pernai per visus metus buvo atliktos 6 širdies transplantacijos. Šiaulių ligoninė pranešė, kad po jauno žmogaus mirties 4 žmonės sulaukė galimybės gyventi visavertį gyvenimą: į Kauną atskraidinti ir inkstai, o į Vilnių – kepenys.
Į Kauną sraigtasparniu atgabenta donoro širdis
Į Kauną sraigtasparniu atgabenta donoro širdis / Karinių oro pajėgų nuotr.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) informacijos apie pačią transplantaciją, kol ji dar neįvyko, neteikia.

Sekmadienį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje registruotas potencialus organų donoras. Artimieji priėmė kilnų sprendimą – dovanoti organus donorystei ir taip padėti sergantiems žmonėms.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis Mi-8T, pakilęs iš 2-ojo Paieškos ir gelbėjimo posto Kaune, pergabeno medikų komandą ir donoro organą iš Respublikinės Šiaulių ligoninės į Kauno klinikas.

„Skrydis nuo Šiaulių iki Kauno truko neįprastai trumpai, nepaisant smarkaus ir gūsingo vėjo bei vietomis pasirodančio snygio ir šlapdribos, kas labai būdinga šių laikų lietuviškoms žiemoms. Palankus vėjas pūtė į sraigtasparnio uodegą ir mes labai greitai pasiekėme Aleksoto aerodromą.

Kiekvienas įgulos narys profesionaliai atliko savo pareigas, palikdamas įspūdį kartu su mumis skridusių medikų komandai. Jie dėkingi paliko mūsų orlaivį ir išvyko gelbėti gyvybės,“ – sakė sėkmingai užduotį atlikusios įgulos vadas mjr. Kazimieras Lomanas.

Karinių oro pajėgų nuotr./Į Kauną sraigtasparniu atgabenta donoro širdis
Karinių oro pajėgų nuotr./Į Kauną sraigtasparniu atgabenta donoro širdis

Kam persodinti širdį, spręs, anot NTB, Kauno klinikų medikai.

Šiaulių ligoninė: jauno žmogaus mirtis tapo labai prasminga

Respublikinė Šiaulių ligoninė pranešė, kad pirmadienį ligoninės Anesteziologijos intensyviosios terapijos centro operacinėje dirbo iš Kauno ir Vilniaus klinikų atvykusi chirurgų komanda, kuri per beveik penkias valandas atliko širdies, inkstų ir kepenų eksplantaciją – audinių dalies išėmimą iš organizmo, norint juos persodinti į kitą organizmą. Apie 13 valandą į Kauną sraigtasparniu išskraidinta organų donoro širdis, o vėliau ir abu inkstai, o į Vilnių – kepenys. Keturi žmonės sulaukė didžiulės pagalbos bei galimybės gyventi visavertį gyvenimą.

Respublikinės Šiaulių ligoninės audinių ir organų donorystės koordinatorė gydytoja anesteziologė reanimatologė Gabrielė Slonksnienė sako, kad jauno žmogaus mirtis tapo labai prasminga. Jam patvirtinus smegenų mirtį ir, artimiesiems sutikus organus aukoti donorystei, atlikti reikiami tyrimai, kuriais nustatyta, kurie organai ir audiniai tinkami donorystei. Tai pirmas šiais metais organų donoras ligoninėje, bet labai efektyvus. Per visus praėjusius metus ligoninėje buvo užregistruotas tik vienas efektyvus organų donoras, paaukotos kepenys ir inkstai.

Organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvauja gausios pajėgos: ne tik gydytojai, bet ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, policininkai. Donoriniai organai specialiuose konteineriuose sraigtasparniais skraidinami iš ligoninės į transplantacijos centrą.

Dažniausiai potencialūs donorai į ligoninę patenka po rimtų galvos traumų ar hemoraginių insultų.

Kai paciento būklė pablogėja iki gilios komos ir nėra tam tikrų fiziologinių funkcijų, šaukiamas konsiliumas. Pacientui atliekami tyrimai, kurie padeda konstatuoti smegenų mirtį. Jei po vertinimo konstatuojama smegenų mirtis, atliekami organų tikrinimai, kurie gali būti tinkami donorystei.

Trečiasis donoras šiemet

Tai – jau trečiasis donoras šiais metais.

Kaip anksčiau skelbė 15min, sausio 5-ąją sėkmingai širdies persodinimo operacija buvo atlikta buvusiam šalies policijos vadovui ir Alytaus miesto merui 64-erių metų Vytautui Grigaravičiui, kuris 2020 metų rudenį patyrė stiprų širdies infarktą – sukniubo automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis štiktas komos išbuvo net 45 dienas. Jam teko iš naujo mokytis vaikščioti bei sėdėti.

Vytauto Grigaravičiaus žinutė feisbuke
Vytauto Grigaravičiaus žinutė feisbuke

Šiuo metu, praėjus beveik dviem savaitėm po šešias valandas trukusios operacijos, V.Grigaravičius pamažu sveiksta, netrukus jį tikimąsi perkelti į paprastą palatą.

Antroji šių metų širdies transplantacija įgyvendinta, kai sausio 13-ąją Santaros klinikose mirusio jauno žmogaus artimieji nusprendė padovanoti neįkainojamą dovaną mažiausiai šešiems sergantiems žmonėms.

Širdis neplakdama gyvybinga išlieka apie 5 valandas.

Atlikus visus tyrimus paaiškėjo, kad transplantacijoms yra tinkami visi donoro organai, išskyrus plaučius. Jiems neatsirado tinkamo recipiento.

Potencialiai vienas donoras gali išgelbėti mažiausiai septynių žmonių gyvybes, tačiau tokie atvejai, kai transplantacijoms tinkami visi donoro organai yra gana reti.

Kauno klinikose buvo atlikta širdies transplantacija. Donoro širdis persodinta nė 30-ties metų neturinčiam jaunam žmogui, kuris tinkamo organo laukė 2,5 mėnesio.

Santaros klinikose buvo transplantuotos ir minėto donoro kepenys, vienas inkstas bei kasos ir inksto kompleksas. Ši transplantacija Lietuvoje yra atliekama itin retai – nuo 2008 metų, kuomet Santaros klinikos pradėjo atlikinėti inksto ir kasos komplekso transplantacijas, iš viso buvo atlikta tik 14 tokių operacijų.

Šį kartą reta transplantacija atlikta maždaug 40-ties metų pacientui, kuris sveikatą grąžinsiančios operacijos laukė daugiau kaip pusmetį.

Gyvybinga išlieka 5 valandas

Kaip tikina NTB, širdies transplantacija iki šiol yra pats efektyviausias širdies nepakankamumo gydymo būdas, galintis sunkiai sergantiems žmonėms padėti grįžti į visavertį gyvenimą.

Medikų teigimu, širdis neplakdama gyvybinga išlieka apie 5 valandas. Per tą laiką ji turi būti persodinta ir per ją paleista kraujotaka.

Širdies transplantacijos laukia 36 pacientai.

Donoro širdis gabenama ledo pripildytoje talpoje, kurioje ji būna patalpinta visą laiką, kol patenka į operacinę.

Pernai buvo atliktos šešios širdies transplantacijos.

2021 gruodžio 31 dienos duomenimis, širdies transplantacijos laukia 36 pacientai.

Donoro širdies laukimo laikas įvairus, nes širdis, kaip ir kiti organai, transplantuojami atsižvelgiant į medicininius kriterijus, recipiento laukimo laiką ir ligos sudėtingumą.

Pirminis organo donoro ir recipiento parinkimas atliekamas informacinės sistemos – pagal kraujo grupę, ūgį, svorį, recipiento laukimo laiką, ligos sudėtingumą.

Transplantacijų skaičius augo

NTB duomenimis, praėjusiais metais iš viso buvo registruota 114 potencialių donorų, iš kurių efektyviais tapo 52 donorai, 27 jų – multiorganiniai. 2020 metais registruoti 49 efektyvūs donorai.

Pernai atlikta 200 organų ir ragenų transplantacijų, kurios padėjo į gyvenimą sugrįžti dviem šimtams sunkių ligonių. 2020 metais tokių operacijų buvo 152.

Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 102 inkstų transplantacijos, iš kurių 8 – gyvo donoro inkstų transplantacijos. Inkstai persodinti ir penkiems vaikams.

2021-aisiais atliktos 22 kepenų transplantacijos, 62 – ragenų transplantacijos bei po vieną itin sudėtingomis laikomas plaučių bei kasos ir inksto komplekso transplantacijas, taip pat pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta kasos salelių implantacija.

123RF.com nuotr./Transplantacija
123RF.com nuotr./Transplantacija

Lietuvos medikai pirmieji pasaulyje ryžosi persodinti COVID-19 sirgusio donoro inkstus. Jie buvo transplantuoti dviem pacientams, anksčiau persirgusiems koronaviruso infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

Į Lietuvą pernai buvo atgabenti 5 organai – viena širdis, dvejos kepenys ir dveji inkstai iš Latvijos. Neradus tinkamų recipientų, iš Lietuvos į Vokietiją ir Šveicariją buvo išgabenta 10 organų.

Lietuvoje organų transplantacijos atliekamos dviejose ligoninėse – Kauno klinikose ir Santaros klinikose.

Pranešimo autorių nuotr./Donoro kortelė
Pranešimo autorių nuotr./Donoro kortelė

Vis labiau pritaria donorystei

NTB išplatintame pranešime teigiama, kad vis daugiau lietuvių pritaria organų donorystei. Tai parodė praėjusių metų pabaigoje atlikta gyventojų apklausa bei sumažėjęs artimųjų prieštaravimų donorystei procentas.

2020 metais artimųjų prieštaravimo donorystei procentas siekė 34 proc. visų atvejų, o praėjusiais metais šis skaičius sumažėjo iki 26,55 proc.

Donoro korteles turi daugiau kaip 39 tūkst. žmonių.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų savo pritarimą organų donorystei išreiškia ir įsigydami Donoro kortelę.

Praėjusiais metais prašymą po mirties tapti organų donorais užpildė 4774 žmonės, tai yra dvigubai daugiau nei 2020 metais.

Šiuo metu Donoro korteles turi daugiau kaip 39 tūkst. žmonių.

Visi norintys prisidėti prie donorystės ir įsigyti Donoro kortelę gali užpildyti prašymą internetu – ntb.lt svetainėje, taip pat visose gydymo įstaigose ir „Eurovaistinės“ vaistinėse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?
Reklama
Testas apie vėjo elektrines: ką žinote apie elektros gamybą iš vėjo?
Reklama
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Užsisakykite 15min naujienlaiškius