Nuo lapkričio 28-osios savanoriaujančios dešimt merginų ir vienas vaikinas – projekto „Savanorių tarnyba teisme“ dalyviai. Šie iš 20 kandidatų atrinkti jaunuoliai yra antro–trečio kurso teisės studijų studentai. Tačiau teisme apsilankančius žmones jie ne konsultuoja teisiniais klausimais, bet padeda susiorientuoti: jei reikia, palydi iki reikiamos posėdžių salės, paaiškina, kaip vyksta bylų svarstymas, neretai – nuramina, nes atėjimas į teismą daugeliui lietuvių yra didelę baimę ar bent jau nerimą keliantis dalykas.
„Šie jauni, žingeidūs žmonės pirmiausia padeda liudytojams ir nukentėjusiesiems jaustis drąsiau ir saugiau. Bet iš esmės jie padeda visiems, kas tik prašo elementarios pagalbos – suteikia informacijos, palydi iki salės ir pan. Neretą išklauso. Visokių žmonių ateina. Apskritai ateiti į teismą turbūt niekam nėra malonu. Tai jie stengiasi sumažinti įtampą, jaudulį“, – pasakojo savanorius globojanti ir šią savanorystės programą koordinuojanti Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Vaida Bytautė.
Idėją apie teismo savanorius ji kartu su Kauno apylinkės teismo pirmininku Dariumi Kantaravičiumi parsivežė iš Norvegijos. Tačiau Kauno teismas – ne pirmasis, kuriame dirba savanoriai.
Pirmasis šią naujieną Lietuvoje įgyvendino Šiaulių apygardos teismas. Jame teismo savanoriai darbą pradėjo nuo 2015 m. rugsėjo. Iniciatyva buvo sėkminga – savanoriai ne tik palengvino teismo darbą, bet ir paspartino bylų nagrinėjimą. Tad netrukus šiauliečių pavyzdžiu pasekė ir penki teismai Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje. O nuo 2016 m. lapkričio prie jų prisijungė ir Kaunas.
„Šią programą pavadinčiau sėkminga pirmiausia dėl to, kad savanoriai nuėmė dalį darbo nuo teismo sekretorių pečių. Anksčiau jos turėdavo pasirūpinti, kad visi teismo proceso dalyviai rastų reikiamas sales. Dabar tą sėkmingai daro savanoriai. Žinoma, jie palengvina ir teismo raštinės darbą – žmonėms gali suteikti visą informaciją. Taip paspartėja ir teismo darbas, kurio daug. Čia dirba 63 teisėjai, kurių kiekvienas per metus turi maždaug 1000 bylų. Iš jų beveik pusė – žodinis nagrinėjimas“, – kalbėjo Kauno apylinkės teismo vadovas D.Kantaravičius, pridūręs, jog savanoriaujantys studentai įgyja praktikos, pažindami teismo darbą.
Atsirinkti savanorius nebuvo sudėtinga, kadangi visi jie buvo motyvuoti. Specialaus reikalavimo, jog jie mokytųsi teisę, nebuvo, tačiau visi šiandien savanoriaujantys jaunuoliai siekia įgyti būtent šią specialybę. Kaip svarbiausią kriterijų atrankoje teismo pirmininkas įvardijo nepriekaištingą reputaciją – teismo savanoriu negalėjo ir negalės tapti ne tik teisti, bet ir rimtų (ar ne vieną jų) administracinių nuobaudų turintys jaunuoliai.
Galiausiai po atrankos ir mokymų darbą pradėjo 12 savanorių, tačiau viena iš jų netrukus tapo oficialia teismo darbuotoja – sekretore.
„Tuo metu kaip tik ieškojome šiai pozicijai žmogaus ir ši mergina pasirodė idealiai tinkanti: komunikabili, sumani. Taip ir išėjo, kad atėjo savanoriauti, o liko dirbti“, – pasakojo V.Bytautė.
Skirtingai nei teismo sekretorė, darbe turinti praleisti 8 darbo valandas, savanoriai teisme praleidžia po pusdienį. Paprastai jie dirba po vieną arba du pasikeisdami. Taip nenukenčia nei savanorystės programa, nei studijos.
Ar darbas teisme – visų savanorystės programos dalyvių siekiamybė? Į šį klausimą su 15min bendravę keturi iš vienuolikos teismo savanorių atsakė skirtingai.
„Mano tikslas nebuvo ir nėra darbas. Ėjau čia norėdama sužinoti, kas ta savanorystė“, – sakė iš Šilalės kilusi Laura Jakštaitė, šiuo metu studijuojanti Kaune.
Kiti savanoriai neslėpė, jog atsiradus galimybei norėtų įsidarbinti teisme. Visi jie Kauno apylinkės teisme jau buvo lankęsi iki savanorystės – studijuojant teisę tokių progų netrūksta. Vis dėlto tik tapę teismo savanoriais jie iš esmės pažino teismo darbą.
Kiekvienas iš jų turi ne vieną istoriją apie tai, kaip sekėsi savanoriauti teisme. Kai kurios iš jų – linksmos, nors neslepia – buvo visko. Kadangi teismo savanoriai – neįprastas ir palyginti naujas dalykas Lietuvoje, ne visi į teismą atėję žmonės supranta, ką jie iš tiesų veikia.
„Iš pradžių visi kažkodėl galvojo, kad mes juos galime pakonsultuoti. Teko aiškinti, kad mes ne tai darome, kad galime tik padėti susiorientuoti, bet ne konsultuoti teisiniais klausimais“, – sakė savanoriai.
Ne ką mažesnis iššūkis buvo ir yra interesanto užkalbinimas ir išsiaiškinimas, ar žmogui reikia savanorio pagalbos.
„Visi savanoriai turi skirtingus metodus. Aš, pavyzdžiui, žiūriu į akis, stengiuosi užmegzti kontaktą ir tada jau klausiu, kuo galėčiau padėti. Būna, atstumia iš pradžių, pasako, kad yra čia su kažkuo. Bet vaikštai vaikštai aplink ir pamatai, kad gali padėti. Būna, kad paprašo nuraminti“, – pasakojo iš Šakių kilusi, Kaune studijuojanti teismo savanorė Jūratė Kymantaitė.
Jos kolega Karolis Stadalnykas prisiminė labiausiai jam įstrigusią istoriją.
„Atėjo gal 90-ies metų amžiaus senukas, kuris į teismą pateko dėl to, kad neva apgadino kaimynės automobilį. Ten suma buvo koks 100 Eur. Jis buvo labai išsigandęs, matėsi, kad jam sunku. Pasakojo, kad supranta, jog teismo išlaidos ir važinėjimai į teismą jam gali kainuoti daugiau nei ta suma, bet tvirtino, kad taip elgiasi, nes tiki Lietuvos teismais ir teisine valstybės sistema“, – apie įsiminusį atvejį pasakojo trakiškis.
Savanoriams tenka pabūti ir auklėmis: kaunietė Greta Kučiauskaitė pasakojo, jog su vaikais bendrauti net lengviau nei su suaugusiais. „Turime čia ir pieštukų, ir knygelių – papiešiame kartu su vaikais“, – pasakojo mergina, kuriai kartą teko į teismo salę lydėti ir vieną iš proceso dalyvių. Moteris paprašė, jog paslaugi teismo savanorė, sugebėjusi ją nuraminti prieš posėdį, dalyvautų ir jame.
Teismo savanoriai juokiasi per tris darbo mėnesius spėję sulaukti ir kiek netikėtų klausimų. Pavyzdžiui, ar čia yra kavinė, valgykla?
„Kai atsakėme, kad ne, mūsų perklausė: „O tai kur jūs valgote?“, – juokėsi savanoriai.
Dar keistesnis pasirodė vieno iš interesantų klausimas apie... tatuiruočių saloną. Vis dėlto net ir toks prašymas sulaukė savanorių dėmesio. Merginos prisiminė, jog to klaususiam žmogui, kuris pasakojo nesantis vietinis, artimiausią tatuiruočių saloną suradusios internete.
Sutikti šiuos savanorius teismo darbo dienomis galima ne tik pirmajame aukšte, bet ir kitur. Jų darbo vieta – visas teismas. O kartais – ir už jo ribų: padeda ruošiantis įvairioms šventėms, dalyvauja bendrose akcijose, pavyzdžiui, „Maisto banko“.
„Jie jau tapo mūsų didelio kolektyvo dalimi. Ne tik padeda proceso šalims, bet ir yra be galo iniciatyvūs. Pavyzdžiui, prisideda prie visų švenčių, minėjimų organizavimo. Ir sausio 13-ajai, ir vasario 16-ajai, dabar – kovo 11-ajai. Jų akys dega veikla, dideliu noru ką nors padaryti, prisidėti, keisti. Malonu žiūrėti, kai iš teismo išeinantys žmonės šypsosi, padėkoja. Tai toks grįžtamasis ryšys“, – džiaugėsi teismo savanorių programą koordinuojanti V.Bytautė.
Šiuo metu žmogus, norintis susitikti pasikalbėti su savanoriu, jau gali ir iš anksto užsiregistruoti: informuoti, kurią dieną ir valandą ateis, tuomet jo savanoris lauks ir pagal poreikius padės – išklausys, palydės, nukreips ar panašiai.
Sėkmingai veikianti savanorystės programa kol kas nebus plečiama – dabartiniai teismo savanoriai nusiteikę dirbti iki studijų pabaigos, t.y. dar metus ar porą. Vėliau jie žada tapti mentoriais, padėsiančiais naujiems teismo savanoriams „įsivažiuoti“ į šią veiklą ir tęsti programą.
