Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 18d. 11:52 , Atnaujinta: 2019 rugsėjo 18d. 17:45

VRM išsklaidė Kauno valdžios abejones: gyventojų apklausą apmokės miesto savivaldybė

Diskusijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Diskusijos akimirkos

Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba inicijavo dalies rajono seniūnijų prijungimo procesą. Toks sprendimas visuomenėje sukėlė sumaištį ir į politinę areną sugrąžino žiedinių savivaldybių klausimą. Antradienį Kaune įvyko vieša diskusija, kuriai pasirinktas simbolinis „Kauno karas su rajonu: kam atiteks šimtas kaimų?“ pavadinimas.

15min primena, kad praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybės taryba pasiūlė Vyriausybei inicijuoti dalies Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto. Dieną prieš balsavimą pristatytas projektas komitetuose svarstytas nebuvo, nes, kaip anksčiau yra sakęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, tam neužteko laiko: „Kadangi projektas yra didelės apimties, jo parengimui reikėjo daugiau laiko. Vis dėlto šis sprendimas – tik formali pradžia, leidžianti inicijuoti ilgą ir sudėtingą procesą.“ Nuo rugsėjo 10 d. vykusio balsavimo siekė nusišalinti daugiau kaip pusė tarybos narių, tarp kurių ir meras Visvaldas Matijošaitis su sūnumis, bei opozicijos lyderė Jurgita Šiugždinienė. Nusišalinimams nebuvo pritarta dėl paprastos priežasties – nebūtų susidaręs balsavimui reikalingas kvorumas.

Jeigu Kauno valdžios planai išsipildys – prie miesto bus prijungta 13 seniūnijų, o tiksliau – 297,8 kv. km rajono teritorijos. Skaičiuojama, kad Kaunas padidėtų kone trigubai.

Antradienį vykusioje diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešojo administravimo katedros doc. dr. Aistė Lazauskienė, Seimo narė socialdemokratė Raminta Popovienė, Kauno vicemeras Andrius Palionis, Kauno miesto tarybos narys ir „Vieningo Kauno“ valdybos narys prof. Jonas Audėjaitis, tarybos narė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas, Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė, prof. Gediminas Merkys, žurnalistas Juras Jankevičius, Panemunės bendruomenės atstovas Gediminas Žukauskas. Diskusiją vedė žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Diskusijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Diskusijos akimirkos

Pasigedo demokratijos

Kritiką Kauno valdančiajai daugumai išsakė konservatorė, opozicijos lyderė J.Šiugždinienė. Anot jos, sprendimas priimtas skubotai, neatsižvelgus į gyventojų nuomonę. „Vienas iš svarbiausių dalykų, kas man kelia nerimą, – kalbėjo ji, – tai kaip yra sprendžiamas šitas klausimas ir koks yra pats pasiūlymas. Manau, kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami diskutuojant, analizuojant, pateikiant pakankamai informacijos tam, kad rajono gyventojai, kuriems yra siūloma būti prijungtiems, susipažintų su visa informacija, taip pat būtina pasvarstyti, o kas gi bus su tomis rajono seniūnijomis, kurios liks pakraščiuose.“

Atsakydamas į politikės komentarą Kauno vicemeras A.Palionis pabrėžė, kad žiedinių savivaldybių klausimas Kauno, o ir visos Lietuvos mastu, keliamas ne pirmą kartą. Anot jo, apie tai kalbėta ir praėjusioje miesto valdžios kadencijoje. Mero pavaduotojas tvirtino, kad siūlant priimti sprendimą vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, todėl kritika, neva taip nusižengiama demokratijos principams – klaidinga.

Nukentės Kauno rajone likę gyventojai

Seimo narės R.Popovienės teigimu, tai beprecedentis atvejis, kai viena savivaldybė kišasi į kitos ribas be jokių analizių ar pristatymo visuomenei. Anot jos, idėja turėtų būti pristatyta ne tik rajono, bet ir miesto gyventojams. Chaosas, pasak politikės, kilo dėl regioninės politikos nebuvimo. Be to, Kauno valdžios sprendimas, jos nuomone, tik padidintų socialinę atskirtį, nes prie miesto būtų prijungta didžioji dalis rajono gyventojų.

„Turime kalbėti apie tuos žmones, kurie lieka (Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, – aut. past.). Tai 13 ar 15 tūkst. žmonių, 70 tūkst. priskaičiuojame tose seniūnijose, kurias norima prijungti. Šiandien tų žmonių laukia nežinia: ar iš tiesų viešosios paslaugos jiems bus prieinamos?“ – svarstė socialdemokratė R.Popovienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Diskusijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Diskusijos akimirkos

Kauno miesto tarybos narys prof. J.Audėjaitis laikėsi kitos nuomonės. Anot jo, dalies rajono prijungimas prie miesto – visam centrinės Lietuvos regionui naudingas sprendimas. Diskusijoje kritiką valdžiai išreiškęs žurnalistas Juras Jankevičius pastebėjo, kad sumažintas Kauno rajonas liktų tarp mažiausių savivaldybių, o dėl žymiai sumažėjusio biudžeto nukentėtų gyventojai.

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėjas E.Mališauskas stebėjosi, kodėl vienas teritorijas nuspręsta prijungti, o kitas – palikti. A.Palionis atsakė, kad seniūnijos atrinktos vadovaujantis griežtais kriterijais, kurių pagrindinis argumentas – glaudūs ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai ryšiai su miestu.

Sprendimas „nuleistas iš viršaus“

VDU doc. dr. A.Lazauskienė pastebėjo, kad panašūs procesai vyksta visoje Europoje ir yra du galimi sprendimo būdai: savivaldybes sujungti arba kurti bendras paslaugų įmones. Kiekviena šalis, pasak jos, renkasi sau tinkamiausią variantą. Rytų Europoje, kaip paaiškino mokslininkė, labiau paplitęs bendradarbiavimas teikiant jungtines paslaugas, o Šiaurės Europos valstybėse – sujungimas. Ji pabrėžė, kad Skandinavijos šalyse prijungimo procesai organizuojami demokratiniu keliu – daug dėmesio skiriama diskusijoms.

„Pavyzdžiui, Danijos savivaldybių reforma, įvykusi 2006–2007 metų laikotarpiu. Ten buvo paruošiamasis laikotarpis buvo vos ne 3–4 metai... Diskusijos, paskui buvo balsuojama, kuri savivaldybė taps centru ir kas prie ko jungsis. Žodžiu, tie demokratiniai procesai tikrai visiškai kitų standartų“, – sakė doc. dr. A.Lazauskienė.

Kauno atveju mokslininkė pasigedo gyventojų iniciatyvos. Anot jos, sprendimas tarytum nuleidžiamas iš viršaus. Doc. dr. A.Lazauskienė prisiminė Slengių kaimo prijungimą prie Klaipėdos, kai procesą inicijavo patys gyventojai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Diskusijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Diskusijos akimirkos

Diskusijoje dalyvavusi Raudondvario seniūnė D.Bulotienė irgi svarstė, kad žingsnis nepakankamai apgalvotas. Ji nerimavo, kad prijungtos seniūnijos neteks savarankiškumo: „Kiekviena seniūnija turi savo biudžetą, tai yra tikslinės lėšos, kurios yra paskirstomos atkreipiant dėmesį į mūsų gyventojų poreikius, lūkesčius. Ir tikrai mums daug paprasčiau, kai girdime savo gyventojų norus. Daug paprasčiau yra spręsti tas problemas ir padaryti kažką gero mūsų žmonėms, kada mes patys disponuojame šiais pinigais.“

Nežino, kas apmokės apklausą

Paklaustas, kaip planuojama paskirstyti iš prijungtų gyventojų surinktas gyventojų pajamų mokesčio lėšas, Kauno vicemeras pabrėžė, kad apie tai kalbėti, kol neatlikta apklausa, dar per anksti. Daug klausimų prijungimą inicijavusiai miesto valdžiai turėjo ir diskusijos klausytojai. Kauno rajono bendruomenių pirmininkė Eglė Juozapavičienė teiravosi, kodėl į apklausą nebus įtraukti visi rajono gyventojai, nes sprendimas palies ne tik prijungtas seniūnijas. Tarybos sprendimą ji pavadino diskriminaciniu ir prieštaraujančiu Konstitucijai. Klausytojai taip pat pastebėjo, kad prijungimo klausimas nė nekiltų, jeigu rajono ir miesto valdžios aktyviai bendradarbiautų.

Apklausos išlaidos šiuo atveju bus apmokamos iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto, kadangi savivaldybės teritorijos ribų keitimą inicijuoja miesto taryba, o ne gyventojų iniciatyvinės grupės.

A.Palionis, kaunietės paklaustas, kiek miestui kainuos gyventojų apklausa, atsakė, kad nieko, nes lėšas skirs Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vis dėlto, 15min tuo domėjosi anksčiau ir ministerija paaiškino, kad „apklausos išlaidos šiuo atveju bus apmokamos iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto, kadangi savivaldybės teritorijos ribų keitimą inicijuoja miesto taryba, o ne gyventojų iniciatyvinės grupės“.

Paklaustas, kas iš tiesų apmokės apklausos išlaidas, Kauno vicemeras nežinojo, tačiau pažadėjo pasidomėti ir 15min žurnalistei atsakyti trečiadienį.

Atnaujinta

Kauno vicemeras A.Palionis, kaip ir žadėjo, trečiadienį susisiekė su 15min ir atskleidė, kad dar nėra aišku, kieno lėšomis – miestiečių ar valstybės biudžeto – bus apmokamos apklausos išlaidos. Vis dėlto, VRM atstovams klausimų nekyla ir paprašyti dar kartą patikslinti informaciją, jie patikino, kad apklausą apmokės savivaldybė.

Vyriausybės nutarime dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo 27.1 punkte, kurio pakeitimą 2019 metų balandį patvirtino premjeras Saulius Skvernelis teigiama, kad išlaidas apmoka apklausos koordinatorius, kai apklausa vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva arba gavus iniciatyvinės grupės pasiūlymus steigti naujas savivaldybes, panaikinti esamas, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas bei centrus. Savivaldybės vykdomosios institucijos teikimu dokumentais pagrįstos savivaldybės patirtos apklausos vykdymo išlaidos kompensuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete apklausos koordinatoriui šiam tikslui numatytų lėšų einamaisiais ar ateinančiais biudžetiniais metais.

Kitame, 27.2 punkte nurodoma, kad apklausas apmoka savivaldybė iš savo biudžeto, kai gyventojų apklausa vykdoma gavus savivaldybės tarybos pasiūlymus steigti naujas savivaldybes, panaikinti esamas, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas bei centrus. Būtent juo, ministerijos teigimu, šiuo atveju ir reikėtų vadovautis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Ekspertai pataria

Video

14:48
01:05
00:43

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min