Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 18d. 10:43

Kita „Mato reformos“ pusė: kėde užsimojusį paauglį tramdę tėvai apkaltinti smurtu

Vienatvė
123rf.com nuotr. / Vienatvė

Jolanta, su vyru auginanti proto negalią turintį sūnų, pateko į nepavydėtiną situaciją. Sūnui pasiskundus, kad tėvai prieš jį smurtauja, šeimą užgriuvo vaiko teisių specialistai ir policija. Nesibaigiantys tikrinimai, posėdžiai, tačiau atsakyti į klausimą, kaip elgtis, kai paauglys prieš tave užsimoja kėde, nėra.

Seimas šią savaitę vieningai uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą. Už įstatymą balsavo visi 116 posėdžių salėje buvę parlamentarai. Įstatymo priėmimas palydėtas plojimais ir apsikabinimais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienį Seimui teikiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas pavadino „Mato reforma“, taip primindamas Lietuvą sukrėtusią istoriją, kai Kėdainiuose sužvėrėjęs patėvis užmušė keturmetį berniuką.

Tačiau besidžiaugiant pataisomis niekas nekalbėjo, kaip tėvams tramdyti savo vaikus, kurie patys prieš gimdytojus kelia ranką.

Pradinėse klasėse problemų nekildavo

Kaip pasakojo Jolanta, jos 13 metų sūnui šiuo metu nustatyta lengva protinė negalia ir kalbos suvokimo sutrikimas. Vaikas kalba daug, nerišliai, jis kaip kempinė – ką mato, tą ir šneka, visiškai susitapatindamas su aplinka ir aplinkinių žmonių elgesiu. Taip pat jam įtariamas autizmas, kadangi kartkartėmis pasireiškia jo simptomai.

Nepaisant to, tėvai darė viską, kad vaikas integruotųsi į visuomenę. Jis lanko įprastą mokyklą, tik mokosi pagal individualizuotą programą ir turi jam skirtą padėjėją.

Pasak jos, pradinėje mokykloje jie turėjo labai gerą mokytoją ir padėjėją, daug su jomis bendravo ir tarėsi. Pavyzdžiui, sūnus labai norėjo dalyvauti „Kengūroje“ – matematikos olimpiadoje. Suprantama, kad jis tų uždavinių neišspręstų. Tačiau mokytoja sutarė, kad jam duotų kitas užduotis, ir leido ateiti. Ir grįžo jis labai laimingas.

Penktoje klasėje jau daugiau mokytojų, sunkiau viską suderinti, todėl daugiau problemų ir bendro darbo su pedagogais ir padėjėja nėra. Prie viso to vaikui prasidėjo agresijos priepuoliai. Kai tėvai bando jį drausminti, aiškinti, kad ko nors negalima daryti, jis grasina policija, socialiniu darbuotoju.

123rf.com /Autizmu sergantys vaikai dažnai vadinami „lietaus vaikais“
123rf.com /Autizmu sergantys vaikai dažnai vadinami „lietaus vaikais“

Užsipuolė močiutę, tėvas bandė sutramdyti

„Gyvename su vyro mama, kuri turi įvairių su senatve susijusių bėdų. Vaikas pradėjo ant jos pulti. Prieš savaitę vyras, būdamas kambaryje, išgirdo, kad virtuvėje mama sucypė. Jis nuėjo pažiūrėti, kas nutiko, ir pamatė, kad sūnus prie močiutės. Instinktyviai atsistojo tarp jų. Vaikas yra stambus ir jėgos turi. Jis puolė tėvą, o šis pradėjo jį gaudyti, kad sutramdytų. Tada vaikas čiupo taburetę ir dūrė į krūtinę. Tėvas tik spėjo paklausti, iš kur taip išmoko. Pasirodo, taip mokykloje daro vaikai. Tada taburetę numetė ir puolė kumščiais. Tėvas bandė griebti už rankos vaikui, bet nepagavo, tada už ausies patempė. Tam kartui viskas nurimo.

Tada vaikas čiupo taburetę ir dūrė į krūtinę. Tėvas tik spėjo paklausti, iš kur taip išmoko.

Kitą dieną pas mus atėjo dėdė. Sūnus pradėjo baksnoti – esą pasimuškite. Tėvas ėmė jį drausminti, nepadėjus žodžiams, paėmė už rankos, kad išvestų. Kadangi viskas vyko dinamiškai, ranka truputį užsisuko. Rytojaus dieną sūnus pasiskundė psichologei, kad tėvas jį sumušė. Tuomet aš psichologei paaiškinau situaciją ir pasiguodžiau, kad Druskininkuose neįgalius vaikus auginančios šeimos neturi jokios pagalbos. Mes neturime ne tik vaikų psichologo, bet ir psichiatro, gauti siuntimą pas specialistus Vilniuje ar Kaune labai sudėtinga, jų tiesiog neduoda“, – pasakojo moteris.

Jolanta teigė prašiusi psichologės padėti neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, kurios neturi nei jokių kursų, kaip auginti tokius vaikus, nei paskaitų, tik viena su kita kartais pasidalija patirtimi. Bet ši atsakė, kad yra tik mokyklos psichologė, o šios problemos – mamų reikalas.

Tą pačią dieną vaikas, grįžęs namo, pareiškė, kad tėvus apskundė. Po kelių valandų jo mama sulaukė Druskininkų Vaiko teisių skyriaus specialistės skambučio, pranešančio apie būsimą vizitą į šeimą, nes sūnus tėvus kaltina smurtu.

Ką daryti, kai vaikas užsimoja kėde?

„Klausiu – patarkite, kaip mums elgtis, kai vaikas užsimoja kėde? Dabar mus taršo, bet į šį klausimą niekas neatsako. Padaviau joms vaiko dokumentus su diagnozėmis, kad susipažintų, kokį vaiką auginame, bet joms tai buvo neįdomu. Sakau: tokiems vaikams trūksta dienos centrų. Kai mes ištisai kartu viename kambaryje, ir mums, tėvams, stogas važiuoja.

Čia esą mūsų asmeninės problemos. Tai kam tokia tarnyba reikalinga, kuriai niekas neįdomu? Vykdomi įvairiausi projektai neįgaliesiems, net norintiems įvaikinti organizuojami kursai, o tokioms šeimoms, kaip mes, nieko nėra. Mes neturime jokios pagalbos. Druskininkuose yra vienintelis centras „Viltis“, vaikų ten nelabai nori, ten renkasi jau suaugę žmonės“, – pasakojo Jolanta.

Šeima gavo rekomendaciją nuvykti į Vaiko raidos centrą patikslinti diagnozę ir gydymą, tačiau ten didžiulės eilės – detalesnio tyrimo tenka laukti apie pusmetį. Pašnekovė stebėjosi, kad specialistėms tai buvo naujiena.

Autizmo supratimo dienos logotipas
Autizmo supratimo dienos logotipas

Pareiškė, kad tėtis geria

„Prie specialisčių sūnus pareiškė, kad tėtis geria. Net pašoko darbuotojos, klausdamos, ką geria. Esą išgėrė alaus tris skardines. Tada vyras klausia – o kada? Prieš kokį mėnesį. Mūsų namuose netgi nėra alkoholio, kadangi mes su vyru jo beveik nevartojame. Kitą dieną nuėjau pas mokyklos direktorę klausti, ką daryti.

Kaip tik prieš savaitę vyko pasitarimas dėl sūnaus, nes jis mokosi pagal individualizuotą programą. Jame dalyvavo direktorė, auklėtoja, padėjėja, aš, psichologė, direktorės pavaduotoja ugdymui. Mes tarėmės, ką daryti, nes jis jau paauglys, atsiranda pyktis. Ir staiga toks incidentas. Direktorė mane ramino, užregistravo į pedagoginę tarnybą, kad mums būtų priskirtas socialinis pedagogas, pasiūlė dienos centrą ir pasakė, kad parengs raštą, su kurio turiniu būsime supažindinti“, – teigė pašnekovė.

Tačiau, kas minėtame rašte buvo surašyta, šeima sužinojo jau tik policijoje. Pasirodo, mokykla konstatavo, kad tėvas geria ir išgėręs jau trejus metus smurtauja prieš vaiką. Tiesa, tyrimas policijoje vis dėlto buvo nutrauktas, neradus tokiam kaltinimui svarių įrodymų.

Pasak Jolantos, direktorė visada gyrė vaiką. Nors sūnus turi mokymosi sunkumų, jis turi puikią atmintį, labai gražiai piešia. Pirmą klasę pabaigęs nemokėjo skaityti ir rašyti, bet per vasarą pats išmoko. Ketvirtoje klasėje jis laikė pasiekimų testus. Galėjo jų nelaikyti, bet pats labai norėjo. Didelių aukštumų nepasiekė, bet pralenkė net kai kuriuos savo bendraklasius. Už tai gavo „Vilties“ apdovanojimą.

Įskaudino mokyklos reakcija

„Dabar klausiu direktorės – kodėl ji vyro nekvietė, nors jis trejus metus smurtauja? Mus specialistai seniai įspėjo, kad paauglystė gali būti sunki, bet tikrai nežinojome, ko laukti. Vaikas nėra blogas, bet jam labai daug įtakos turi aplinka. Jis pamato, ką daro kiti, ir ima mėgdžioti. Prisižiūri animacinių filmukų, kur vieni kitus smaugia, ir klausia, kodėl Houmeriui galima, o man – ne. Kažkada padėjėja skundėsi, kad sūnus ją išvadino durne. Klausiu jo, kodėl. Ogi bendraklasis taip vadina“, – dėstė moteris.

Sutinku, kad egzistuoja smurtas prieš vaikus, ir aš esu prieš jį, bet mes esame šeimos, kurios auginame neįgalius vaikus, ir tėvai gali patirti smurtą iš vaikų.

„Sutinku, kad egzistuoja smurtas prieš vaikus, ir aš esu prieš jį, bet mes esame šeimos, kurios auginame neįgalius vaikus, ir tėvai gali patirti smurtą iš vaikų. Man buvo labai skaudu, kai sužinojau, ką mokykla parašė. Per šešerius metus vyras nebuvo nė karto į mokyklą pakviestas. Jeigu mokykla ką nors pastebėjo, turėjo reaguoti. O dabar mus kaltina tokiais dalykais. Juk mokyklai buvau nupasakojusi situaciją.

Mums nereikia pinigų, mums nereikia ateinančios socialinės darbuotojos, reikia elementarios pagalbos neįgaliam sūnui, kuri rekomenduota ir pagal visus jo dokumentus. Pastarąjį kartą Vaiko raidos centre lankėmės 2012 m. Per vargus gavome siuntimą, nes kai tik paprašai siuntimo pas kokį nors rimtesnį specialistą, iš karto sulauki klausimų, o kam to jums reikia. Galima pagalvoti, kad reikalauji užrašyti turtą“, – piktinosi pašnekovė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Stovykla „Kernavės bajoryne“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Stovykla „Kernavės bajoryne“

Tėvai palikti likimo valiai

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė teigė, kad problema, su kuria susidūrė Jolantos šeima, opi daugeliui šeimų.

„Pati auginu sūnų, kuriam būna agresijos priepuolių. Tačiau paslaugų iš savivaldybės visiškai nėra, asmeninio asistento teisinis reglamentavimas dabar tik inicijuojamas. Jeigu mieste, Vilniuje, dar galima pagalbą gauti privačiai, tai regionuose situacija baisi. Ir kai vaikui kyla agresijos priepuoliai, kaip sutramdyti neperžengiant ribų ir nesukeliant institucijų pamąstymo – buvo čia smurtas ar ne?

Autistams paauglystėje elgesio koregavimui dažnai skiriami medikamentai, tačiau dažniausiai toks gydymas nepasiteisina, vaistai nesustabdo agresijos priepuolių. Geriausiai padeda aplinkos pritaikymas, o tam reikia elgesio analitiko konsultacijų, per kurias aiškinamasi, kas vaikui sukelia agresiją, ir pritaikyti aplinką, kad tų veiksnių būtų kuo mažiau. Agresiją gali sukelti elementarios smulkmenos: pasikeitusi situacija mokykloje, organizmo brendimo reakcijos, kurių vaikas nesupranta“, – aiškino pašnekovė.

Užsienyje net pedagogams tokie kursai vedami, kaip nuraminti vaiką nepažeidžiant jo orumo ir teisių, neperžengiant smurto ribos.

Pasak jos, užsienyje su tokiais vaikais dirba specialistų komanda. Pas mus tik mažiausieji dar gauna ankstyvąją terapiją, o vėliau tiesiog išrašomi vaistai ir manoma, kad situacija išspręsta.

„Tėvams reikia mokymų, kaip elgtis, kai vaikui pasireiškia agresija. Užsienyje net pedagogams tokie kursai vedami, kaip nuraminti vaiką nepažeidžiant jo orumo ir teisių, neperžengiant smurto ribos. Tėvams dar sunkiau, nes jiems tenka dar ir savas emocijas suvaldyti.

Jei tu stengiesi vaiką apsaugoti, kad jis nesusižalotų arba nesužalotų aplinkinių, ir griebi už rankos, tai nėra smurto forma. Tačiau egzistuoja instrukcijos, kaip paimti ranką, kad jos neužlaužtume, nesukeltume vaikui fizinio skausmo. Viso to tėvai turėtų būti mokomi. Kai nėra paslaugų, kai tėvai su savo problemomis lieka vieni, turime, ką turime“, – teigė L.Sasnauskienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Druskininkų savivaldybė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Druskininkų savivaldybė

Savivaldybei – galvos skausmas

Druskininkų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vaiva Kirkauskienė sakė, kad gavę pranešimą apie galimą smurtą, specialistai privalo informuoti atitinkamas institucijas ir jį patikrinti.

„Ir toliau vyksta, kaip vyksta. Kai kas nors nutinka, visada kviečiame specialistų komandą ir šeimą tartis, įvardijame problemą ir ieškome geriausio sprendimo būdo. Kol kas yra keli įpareigojimai šeimai, o tada žiūrėsime toliau, kokios paslaugos reikalingos. Šeima iki šiol į mus nesikreipė, kad jai trūksta kokios nors pagalbos. Vaikui mokykloje skirtas padėjėjas, kaip ir priklauso. Dabar, kai sužinojome, kad jiems trūksta pagalbos, tai ir organizuojame tą pagalbą. Pirmiausia reikalinga medicininė pagalba, tada žiūrėsime toliau.

Kol šeima paklius pas specialistus, jai pagalba bus teikiama čia, Druskininkuose. Yra pedagoginė psichologinė tarnyba, kurios specialistai, dirbantys su tam tikrais sutrikimais, konsultuos tiek vaiką, tiek tėvus. Nėra taip, kad periferijoje mes esame palikti visai be paslaugų, jų yra. Ko pas mus nėra, tai bus suteikta visa parama, kad tą pagalbą šeima gautų kitur. Jei šeima iki šiol nesikreipė, kaip žinoti, kad jai reikia kokių nors paslaugų? Mokykloje vaikas jaučiasi puikiai. Visi džiaugiasi turėdami tokį vaiką. Kaip žinoti, kad šeimoje yra problemų?“ – tikino pašnekovė.

Pasak jos, informacijos stoka – pats baisiausias dalykas. Esą, kai tik gaunama informacija, darbas pradedamas nedelsiant.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:11
01:50
00:43

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min