TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdos uostas iš Eugenijaus Gentvilo reikalauja 1,9 mln. eurų

Eugenijus Gentvilas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Eugenijus Gentvilas
Šaltinis: 15min
5
A A

Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmasis pavaduotojas Seimo narys, buvęs Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas pranešė rugsėjo pradžioje sulaukęs reikalavimo savo buvusiai darbovietei iki šio penktadienio sumokėti 1,9 mln. eurų už neva padarytą žalą, nesumokėjus dalies pinigų uosto krantinių statytojai.

Pasak E.Gentvilo, pagrindinė pretenzijos priežastis – jo sprendimas nutraukti sutartį su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“.

Liberalas pripažįsta, kad sutartį su įmone iš tiesų nutraukė, tačiau aiškina, kad neturėjo kitos išeities, mat sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ jam atėjus vadovauti uosto direkcijai jau buvo sustabdyta.

Uosto ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ sutartis buvo pasirašyta 2006 m. gruodį. Per 20 mėnesių įmonė įsipareigojo už 74,17 mln. litų sutvarkyti krantinę. Tačiau darbai buvo neatliekami laiku, tad Klaipėdos uosto direkcija 2008 m. rugsėjį sustabdė sutarties vykdymą. Nustatyta, kad darbų spėta atlikti už 63 mln. litų.

E.Gentvilas sako, kad tai padaryta su tuomečio Susisiekimo ministerijos sekretoriaus, dabartinio uosto valdybos pirmininko Arvydo Vaitkaus žinia.

Pasak jo, būtent sutarties sustabdymas lėmė, kad „Klaipėdos hidrotechnika“ nebesugebėjo toliau tinkamai vystyti veiklos ir 2009 m. gegužę teismo sprendimu buvo areštuotos įmonės sąskaitos.

Mokėti nebegalėjo?

2009 m. birželį uostui vadovauti pradėjęs E.Gentvilas sako, kad jis nebegalėjo mokėti įmonei už darbus, nors ji nuolat to prašydavo.

„Man vadovaujant uostas neapmokėjo „Klaipėdos hidrotechnikai“ už dalį atliktų darbų. Tačiau tam buvo objektyvios priežastys. Šiai įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai mums draudė mokėti pinigus. „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga apie 9 mln. litų, kurių dėl bankroto mes būtume neatgavę. Todėl aš, būdamas ūkiškas vadovas, siūliau užskaityti mokėjimus mažinant skolą, tačiau bendrovė nesutiko“, – teigė E.Gentvilas.

A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Arvydas Vaitkus
A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Arvydas Vaitkus

Pasak jo, 2011 m. pavasarį galiausiai nutarta sutartį su įmone nutraukti, nes ši nebesugebėjo vykdyti darbų. Rudenį paskelbtas naujas konkursas.

Įmonė kreipėsi į teismus ir pernai rugpjūtį sulaukė teismo sprendimo, kuriame nustatyta, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“, „Strabag Wasserbau“ ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos krantinių statybos rangos sutartis 2011 metais buvo nutraukta dėl direkcijos kaltės, todėl uostas įmonėms turi sumokėti daugiau nei 2,9 mln. eurų skolų, palūkanų ir netesybų.

E.Gentvilas sako, kad teismo sprendime nėra užsimenama apie žalą ir jis pats neįvardintas tuo, kuris turi ją atlyginti.

Todėl liberalas šiemet birželį iš A.Vaitkaus gautą reikalavimą sumokėti 1,9 mln. eurų vertina kaip politinį kerštą, nes dabartinis uosto direktorius su socialdemokratais dalyvauja Seimo rinkimuose.

A.Vaitkui net gėda komentuoti

A.Vaitkus penktadienį BNS patvirtino, kad pretenzija E.Gentvilui tikrai išsiųsta, tačiau teigė nenorintis komentuoti liberalo pareiškimų, esą tai politinis kerštas.

„Man tokius pasamprotavimus net gėda būtų komentuoti. Yra teisiniai dalykai, ir mes neturime teisės pasirinkti vienokį ar kitokį, yra teismo sprendimai, ir mes pagal tuos sprendimus vykdome išieškojimą, padarytą žalą įmonei“, – BNS sakė A.Vaitkus.

E.Gentvilas stebisi visų dokumentų, susijusių su byla, sulaukęs tik šiemet rugsėjo pradžioje, o kartu jo buvo pareikalauta uostui per dvi savaites sumokėti 1,9 mln. eurų. Politikas sako tokio turto net neturintis.

„Klaipėdos hidrotechnika“ skandalingai pagarsėjo ir tuo, kad jos tuometis vadovas Pranciškus Jurgutis pasiūlė E.Gentvilui 200 tūkst. litų dydžio kyšį už galimybę laimėti konkursą. E.Gentvilas 2009-aisiais apie tai pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybai. Už kyšio siūlymą P.Jurgutis 2010 m. buvo nuteistas dvejiems metams nelaisvės.

Uosto direkcija teigia ginanti valstybės įmonės interesus

Šį antradienį, rugsėjo 27 d., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagaliau išplatino savo poziciją.

E.Gentvilas kalba tik apie vieną bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ vykdytą sutartį ir teikia argumentus, kodėl jis tariamai teisingai pasielgė, tačiau jis nutyli, kad pretenzija buvo pateikta dėl keturių skirtingų objektų netinkamai vykdytų sutarčių.

„Praėjusią savaitę išplatintame Lietuvos liberalų sąjūdžio pranešime žiniasklaidai „E. Gentvilas: socialdemokratai prieš rinkimus žaidžia nešvarius žaidimus“ E.Gentvilo išsakyti žodžiai neatitinka tiesos. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ne politikuoja, o gina valstybės įmonės interesus, o tai reiškia visų Lietuvos žmonių interesus. Norime atkreipti dėmesį, kad pretenziją dėl žalos atlyginimo E.Gentvilui teikė ne Uosto direkcijos generalinis direktorius A.Vaitkus, o Uosto direkcija, remdamasi teisės aktais. Artėjantys Seimo rinkimai neturi jokio ryšio su dar 2015 m. pabaigoje pradėtais Uosto direkcijos veiksmais siekiant apginti valstybės įmonės interesus.

Teisminės procedūros dėl sutarčių, pagal kurias yra pareikšta pretenzija, buvo baigtos tik 2016 m. kovo mėnesį. Tuomet paaiškėjo ir iš E.Gentvilo reikalautinų sumų dydžiai. Atitinkamai pretenzija E.Gentvilui buvo pateikta po trijų mėnesių. Įvertinus tokios pretenzijos apimtį tai tikrai nėra ilgas terminas. Uosto direkcija dar 2015 m. pabaigoje kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl padarytos žalos valstybės įmonei išieškojimo, tačiau, jų nuomone, žalos išieškojimas turi būti vykdomas ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka. Tai šiuo metu ir yra atliekama. Atsižvelgiant į tai, E.Gentvilas nepagrįstai, tikėtina, tik siekdamas gintis, mėgina jam pateiktą pretenziją vertinti kaip politinį veiksmą.

E.Gentvilas kalba tik apie vieną bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ vykdytą sutartį ir teikia argumentus, kodėl jis tariamai teisingai pasielgė, tačiau jis nutyli, kad pretenzija buvo pateikta dėl keturių skirtingų objektų netinkamai vykdytų sutarčių su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“, taip pat nepaminėjo, kad viena iš šių sutarčių buvo pasirašyta ir su įmone „STRABAG Wasserbau GmbH“. Taip pat nutylėjo tai, kad didelė dalis iš E.Gentvilo reikalaujamos sumos buvo priteista dėl netinkamai vykdytos sutarties su „Rohde Nielsen A/S“.

Atkreiptinas dėmesys, kad E.Gentvilo teiginys: „Pinigų sumą, kurią uostas liko skolingas „Klaipėdos hidrotechnikai“, dabartinis vadovas A.Vaitkus dabar traktuoja kaip padarytą žalą, nors teismas jokios žalos nenustatė“, visiškai neatitinka tikrovės. E.Gentvilui pateikta pretenzija ir iš jo yra reikalaujama 1,9 mln. eurų, kuriuos sudaro baudos, delspinigiai ir palūkanos, o ne sumos, kurios buvo nesumokėtos už atliktus darbus. Jeigu anuo metu Uosto direkcija būtų tinkamai vykdžiusi sutartis, nebūtų priteistos jokios baudos ir palūkanos.

Vadovaujantis teisės aktais, iš asmens, kuris tuo metu vadovavo Uosto direkcijai ir sudarė sąlygas valstybės įmonei patirti žalą, ir yra reikalaujamas žalos atlyginimas.

Detali pretenzija dėl žalos atlyginimo E.Gentvilui buvo išsiųsta dar šių metų birželio 10 d., nurodant, kad nors ir su pretenzija susiję dokumentai E.Gentvilui yra žinomi, nes jie yra to laikotarpio, kuomet jis buvo Uosto direkcijos vadovas, su jais galima susipažinti kreipiantis į Uosto direkciją. Tačiau E.Gentvilas tik 2016 m. liepos 18 d. kreipėsi į Uosto direkciją, prašydamas pateikti dokumentus, kurie jam yra žinomi. Uosto direkcija pateikė visus dokumentus ir E.Gentvilo reakcija į tai buvo tokia – prieš pat rinkimus Liberalų sąjūdis išplatino pranešimą žiniasklaidai, neva E.Gentvilui pateikta pretenzija yra socialdemokratų kerštas. Tad kyla retorinis klausimas, kas šioje situacijoje žaidžia politinius žaidimus?

Išplatintame pranešime žiniasklaidai E.Gentvilas taip pat klaidindamas visuomenę giriasi, kad jam vadovaujant „Klaipėdos uostas sėkmingai gerino rezultatus“. Per ketverius E.Gentvilo vadovavimo Uosto direkcijai metus nebuvo pastatyta nei viena krovai skirta krantinė. Investicijos į infrastruktūrą yra pagrindinė Uosto direkcijos funkcija, tačiau anuo laikotarpiu Uosto direkcijos investiciniai planai buvo vykdomi vidutiniškai 48 proc., tad E.Gentvilas neturėtų prisiskirti sau uosto krovos kompanijų nuopelnų“, – rašoma Uosto direkcijos pranešime.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min