„Paleido patys kariškiai“
Tokios versijos imtos kelti vienoje „Facebook“ grupėje tą patį vakarą po incidento. Grupės administratorius paskelbė, jog vietos gyventojas kariuomenei pranešė apie 3 val. nakties girdėjęs sprogimą ir garsą, panašų į skleidžiamą drono.
„Iš kur galėjo atskristi galimas dronas, kariuomenė kol kas nenustatė“, – praėjus kone dešimčiai valandų, rašė internautas ir citavo kariuomenės atstovą, kad tikrinami visi duomenys, kad antžeminę oro gynybą atliekantys padaliniai savo radarais šio objekto neužfiksavo, jo nepastebėjo ir pasieniečiai.
-
Po drono sprogimo Kasčiūnas ir Baranovas – apie pamokas Lietuvai: prioritetas – vietinė pramonė
-
Dalis dronams aptikti skirtų radarų jau Lietuvoje, užtrunka jų diegimas, sako ministras
-
Kęstutis Budrys: dronų incidentų pabaigos galime tikėtis tik pasibaigus Rusijos karui Ukrainoje
-
Lietuvos pareigūnas siunčia svarbią žinią dėl gynybos nuo dronų
Komentatoriai suskato kelti savo versijas, kas galėjo nutikti naktį. Kai kurie svarstė atsargiai: „Reiškia, vietinis kažkas išbandė“, „Nori paprasčiausiai įbauginti žmones, bet užmiršo, kad 21 amžius, durnių nerasta“.
Vienas spėliojo konkrečiau – kad „turbūt atnešė kažkas ir numetė prieš svarbų balsavimą Seime“, net ironizavo, kad „galimai kaip labdarą iš Ukrainos atsivežė“.
Kiti buvo garantuoti dėl to, kas nutiko: neva „reikalinga sukelti Lietuvoje paniką, patys LT kariškiai ir paleido droną, jei niekas nematė, nei radarai, nei pasieniečiai, ir specialiai į ežerą nuleido“.
„Patys paleido neaiškų daiktą, kurį pavadino dronu, kad galėtų žmonėms dar labiau pudrinti smegenis dėl „labai reikalingo“ poligono ir kad va dabar tai jau tikrai rusai puola“, – panašiai aiškino neprisistatęs internautas.
Buvo dar kategoriškesnių komentarų: „Viskas aišku, girti kariai praktikavos, pametė, dabar ieško tinkamų versijų makaronam paruošt, kad numakaronintų Lietuvos gyventojus su savo neuveske (nesėkme – red. past.).
Tą pačią dieną imta svarstyti, esą nukristi galėjo dronas, Rusijos nutaikytas į Ukrainą, vėliau – kad jis galėjo atskristi iš Ukrainos. Kai kuriems komentatoriams šios versijos pasirodė sunkiai tikėtinos. „Nelabai aišku, ką turi bendro karo nusikaltimai Ukrainoje ir dronas Lietuvoje, kuris, kaip visi supranta, iš niekur neatskrido, o buvo vietinės reikšmės“, – aiškino vienas internautas.
Kitas buvo dar kategoriškesnis: „Didesnio idiotizmo neskaičiau, kažkoks dronas iš kažkur paleistas, skraidė nežinia kiek, kol perkaitęs variklis susprogo, ir dabar bus atliekamas „ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje". Ar jūs čia rimta veido išraiška šūdą malat? Ar čia krašto apsaugos štabo pranešimas? Jei taip, tai krašto apsaugos vyriausiasis vadas privalo nedelsiant atsistatydinti!!!“
Vienas „X“ vartotojas, priešingai, pareiškė, kad „Ukraina jau atakavo Lietuvą“.
Karybos ekspertas Šarūnas Jasiukevičius, turintis daug patirties Ukrainoje kovojant su Rusijos dronais, taip pat išsakė savo nuomonę apie šias prielaidas.
„Štai tokia turėtų būti drono skrydžio trajektorija, jei jis skristų iš Ukrainos į Primorską. Trumpiausias kelias nekertant Minsko oro gynybos žiedo.
Kad dronas į Primorską skristų per Varėną, jis turėjo būti paleistas iš Balstogės Lenkijoje.“
Tačiau kitą dieną jis pripažino suklydęs ir pateikęs klaidingą interpretaciją.
Iškart minėta kryptis nuo Baltarusijos
Viešai skelbiama informacija šių spėlionių nepatvirtina. Portalas 15min apibendrina, kas žinoma apie pirmadienio nakties incidentą.
Pirmasis apie įvykį pranešė lrt.lt. Nacionalinis krizių valdymo centras pirmadienį išplatino kariuomenės pranešimą, kad Varėnos rajone, netoli Baltarusijos sienos, galimai nukrito šalies sieną kirtęs dronas.
„Pirminiais duomenimis, objektas (galimai dronas) šiąnakt kirto Lietuvos sieną ir nukrito Varėnos rajone, prie Lavyso ežero“, – informavo kariuomenė.
Komentare nepatikslinta, iš kurios šalies dronas galėjo įskristi į Lietuvą, tačiau patvirtinta, kad įvykio vietoje matomos nuolaužos, aktyvuotas planas „Skydas“, dirbo policija, ugniagesiai gelbėtojai ir „Aro“ pareigūnai, stebėjimui atskrido Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.
Jau vėliau Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis nurodė, jog įtariama, kad dronas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos.
„Kol kas šitos informacijos mes neturime. Aišku, mes esame labai arti Baltarusijos sienos, tai tokio tarsi tyrimo dar nepadarėm, bet labiausiai tikėtina prielaida, aišku, tai yra iš tos valstybės“, – kalbėjo jis.
Šį spėjimą kitą dieną paskelbė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Anot jo, įtariama, kad dronas buvo skirtas atakuoti Primorsko uostą Rusijos šiaurės vakaruose.
„Preliminari informacija iš tarnybų yra tokia, kad tai yra vienas iš dronų spiečiaus dronų, kurie atakavo Primorsko uostą. <…> Labai tikėtina, kad tai yra ukrainietiškas dronas, paveiktas radijo kovos priemonių, pasiklydęs ir nukritęs pas mus“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams teigė ministras.
Kaip žinoma, naktį į pirmadienį Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogė Primorsko uostui Baltijos jūroje, netoli Suomijos sienos.
Primorsko uoste pažeistas degalų rezervuaras, kilo gaisras.
Oro antpuolis prieš Leningrado sritį prasidėjo sekmadienį vėlai vakare. Iki 6 val. ryto virš regiono buvo numušta daugiau kaip 50 bepiločių orlaivių, nurodė regiono vadovas.
Prokuratūra tirs kaip karo nusikaltimą
G.Ciunio teigimu, skambučio dėl galimo drono sprogimo kariuomenė sulaukė iš vieno gyventojo pirmadienį šiek tiek po pietų.
Mįslingo objekto kritimą ir sprogimą užfiksavo Vytauto Lebednyko, kuris gyvena maždaug už 3 km nuo ežero, vaizdo kameros.
Internete išplitusiame vaizdo įraše girdėti skrendančio objekto garsas, nakties danguje jo kameros nefiksuoja. Po keliolikos sekundžių nuaidi sprogimas, horizonte nušvinta liepsnos ir pasipila degančios objekto nuolaužos.
„Šią naktį įvyko baisus dalykas, visus miegojusius prižadino 3.05 val. karinio drono garsas. Ir po 15 sekundžių didelis sprogimas, kad net langai sudrebėjo. Ryte paaiškėjo, kad dronas sprogo Lavyso ežere. Vaizdas ant ledo baisus“, – rašė vyras socialiniame tinkle „Facebook“.
Tą patį jis vėliau papasakojo ir portalui 15min. Vyras teigė matęs po sprogimo likusias nuolaužas, kurios priminė karinį droną, iš garso esą taip pat buvo aišku, kad skrenda dronas. Jis sakė pats pranešęs kariuomenei apie incidentą.
Anot pašnekovo, dronas nukrito už 3 km nuo jo namo, bet sprogimas buvo toks, kad langai sudrebėjo. „Taip sprogo, jog niekada negalvojau, kad taip gali sprogti. Baisiau negu baisu“, – pasakojo V.Lebednykas.
Tačiau atsirado tokių, kurie jo pasakojimu netikėjo. Pavyzdžiui, Kauno rajono tarybos narys Artūras Orlauskas, pasidalijęs sprogimo vaizdo įrašu, stebėjosi, kad „kamera net nesuvirpėjo, nors atstumas aiškiai ne 3 kilometrai“, nors langai, anot liudininko, drebėjo. Jis suabejojo, ar drono apskritai būta.
Pirmadienį vakare Lavyso ežero pakrantėje surengtoje spaudos konferencijoje mjr. G.Ciunis pranešė, kad įvykio vietoje buvo surastas vidaus degimo variklis ir metalinės bei plastikinės nuolaužos. Koks tai objektas, kariškis įvardyti nesiryžo, tačiau pripažino, kad galėjo būti dronas.
Žurnalistai taip pat buvo informuoti, kad objekto neužfiksavo kariniai radarai. Pasieniečiai taip pat nematė ir negirdėjo drono skrydžio.
„Galim patvirtinti, kad Lietuvos kariuomenės radarais, pagrindiniais radarais, kurie stebi šalies oro erdvę, tokia atžyma nebuvo fiksuota“, – pripažino karininkas.
Prokuratūra antradienį paskelbė, kad tirs incidentą Varėnos rajone, kur ant ežero nukrito galimai dronas, kaip vieną iš galimų Rusijos karo Ukrainoje nusikaltimų.
Pasikartojo ir Latvijoje, ir Estijoje
„Kol rusijos karas Ukrainoje tęsiasi, tokių incidentų tikimybė išlieka aukšta“, – savo paskyroje „Facebook“ konstatavo R.Kaunas.
Ministras taip pat nurodė, kad dronas kirto Lietuvos sieną, taigi jo sprogimas nebuvo kokių nors Lietuvos kariuomenės pratybų ar kitų veiksmų rezultatas, kaip svarstė kai kurie internautai.
Tai patvirtina panašūs incidentai, netrukus užfiksuoti kitose Baltijos šalyse, o pernai – ir Lietuvoje.
Naktį į trečiadienį Latvijos oro erdvėje sprogo iš Rusijos atskridęs dronas. Karinės oro pajėgos užfiksavo svetimą droną, kirtusį Latvijos sieną iš Rusijos pusės, taip pat užfiksuotas į sprogimą panašus garsas. Vėliau pareigūnai patvirtino, kad dronas buvo ukrainietiškas.
Kitas dronas naktį į trečiadienį rėžėsi į Auverės (Estija) elektrinės kaminą. Jis atskrido iš Rusijos, tačiau, generalinės prokurorės Astrid Asi turimais duomenimis, nebuvo nukreiptas į Estiją. Greičiausiai ir tai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas.
Pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.
Melagiena, esą dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimų kalti mūsų šalies pareigūnai ar kariai, sukurta ne pirmą kartą. Tokia sąmokslo teorija buvo platinama į Lietuvą pradėjus skristi kontrabandiniams oro balionams.
Taip pat skaitykite: Plokštelė nesikeičia: kartoja Minsko legendą apie Lietuvos surežisuotus balionų skrydžius
Taip pat skaitykite: Kontrabandinių balionų fone – prieš Lietuvą nutaikyta dezinformacija: kaltina šalies tarnybas
15min verdiktas: trūksta konteksto. Ir kariuomenės atstovai, ir atsakingi pareigūnai skelbia, kad dronas, vėliau sprogęs Varėnos rajone, atskrido iš svetur. Nėra duomenų, kad jis būtų buvęs naudojamas karių pratybose ar kad internete paskelbtas filmukas apskritai būtų sufabrikuotas. Netrukus po incidento paskelbta, kad tai buvo ukrainietiškas dronas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
