Gąsdina nuodais
Viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kaip tik šis procesas. 1 min. 11 sek. trukmės klipe matomi nukirsdinti, nupešti, nuplauti ir kepti ar kitaip gaminti paruošti paukščiai, greičiausiai vištos.
Į paukščius didžiuliu švirštu suleidžiama kažkokio geltono skysčio. Jie akimirksniu gerokai išsipučia ir atrodo riebesni.
Pagal maisto pramonės automatizavimo mašinų kompanijos pavadinimą, užrašytą ant vėliau matomo prietaiso – „Rorks Automação“, galima spėti, kad filmuota Brazilijoje.
Vaizdo įrašas, kurį „Facebook“ vartotoja paskelbė be jokio paaiškinimo, peržiūrėtas jau 6 tūkst. kartų, sulaukė 190 reakcijų, kone 140 žmonių juo pasidalijo. Kas matyti filmuke, ėmėsi aiškinti komentatoriai: „Leidžia chemiją“, „Nuodus purškia, pirkėjų apgaudinėjimas.“
Pastaruoju metu tuo pačiu klipu dalijosi daugybė įvairių socialinių tinklų vartotojų skirtingose šalyse (čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia).
Nors komentaruose reiškiama nuostaba ir pasipiktinimas dėl to, kas daroma su paukščiais, procesas nėra nei draudžiamas, nei slaptas, nei itin kenksmingas.
Švirkščia jau dešimtmečius
Vaizdo įraše užfiksuotas mėsos perdirbimo procesas, angliškai vadinamas plumping (putlinimu, padidinimu). Jo metu į žalią vištieną, kartais – kitų paukščių mėsą, taip pat ir šaldytą, suleidžiama vandens su druska, vištienos sultinio, natrio arba kalio fosfatų, tam tikrų kitų medžiagų ar jų mišinio.
Ši praktika nėra nauja ar itin reta. Paukštienos gamintojai jau nuo praėjusio amžiaus 8-ojo deš. ėmė švirkšti į mėsą sūraus vandens tirpalus, teigdami, esą dėl to mėsa tampa sultingesnė ir skanesnė. Prieš gerą dešimtmetį toks įpurškimas tapo standartu paukštienos pramonėje.
Luizianos valstijos universiteto Žemės ūkio centro mėsos mokslų profesorius Kenethas McMillinas dienraščiui „Los Angeles Times“ dar 2009 m. paaiškino, kad šiam procesui naudojami purkštukai su keliomis adatomis arba vakuuminiai injektoriai.
Jais į raumenis įterpiamas natrio tirpalas. Šiame esantys rišikliai neleidžia transportavimo metu, parduotuvėse ar gaminant maistą iš mėsos išplauti vandens ir pridėtinės druskos.
Druskos tirpalas išlaikė paukštieną drėgnesnę, bet vis tiek nepagerino skonio, tad buvo pridėta „natūralaus skonio“: sultinio, citrinų koncentratų, kukurūzų sirupo ar kitokio cukraus.
Iš pradžių kaip rišiklis, padedantis mėsai neprarasti vandens, naudotas natrio fosfatas, vėliau jis pakeistas kalio fosfatu. Dėl pastarojo mėsa tampa kartoka, tad nemaloniam prieskoniui užmaskuoti prireikė dar daugiau „natūralių skonių“.
Kritikuoja dėl svorio ir druskos
Kodėl tokia praktika imta naudoti? Iš esmės – dėl komercinės naudos. Pašalinus riebalus, liesesnis produktas netenka skonio. Pradėjus auginti paukščius, kurių krūtinėlės buvo didesnės (turėjo daugiau raumenų ir mažiau riebalų), mėsa tapo sausesnė ir ne tokia skani.
Nors įpurkštas skystis pagerina mėsos išvaizdą, šis procesas stipriai kritikuojamas. Pavyzdžiui, dėl padidėjusio natrio kiekio. Įprastai vištienos krūtinėlės porcijoje būna 45-70 mg natrio. Toje, į kurią įšvirkšta tirpalo, šis skaičius gali šoktelėti iki 200-500 mg porcijai. Tai sudaro iki 25 proc. rekomenduojamos paros natrio normos.
Beje, pagal JAV Žemės ūkio departamento (USDA) gaires, tokia mėsa gali būti pažymėta kaip „visiškai natūrali“ arba „100 proc. natūrali“, mat vanduo, druska ir kai kurios kitos įšvirkščiamos medžiagos techniškai yra natūralūs ingredientai
Mėsos „putlinimas“ kritikuojamas ir dėl kainos. Mat jos pirkėjai moka ir už tirpalą, taigi paprastą vandenį. Skaičiuojama, kad tokioje vištienoje sūrus vanduo gali sudaryti iki 15 proc. ar net daugiau svorio.
USDA duomenimis, iki 30 proc. Jungtinėse Valstijose parduodamos vištienos dėl geresnės išvaizdos ir skonio gali būti papildyta įvairiais tirpalais.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vaizdo įraše į paukščius greičiausiai švirkščiamas specialus tirpalas, kad mėsa taptų sultingesnė. Tokia praktika leidžiama.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
