„Rugsėjo 1 d. yra siūloma ir ieškoma 458 įvairiausių specialybių mokytojų. Žinoma, kad trūksta 62 matematikos mokytojų, 46 lietuvių kalbos, po 20 fizikos ir chemijos ir 19 anglų kalbos mokytojų. Ieškoma ir kitų disciplinų pedagogų“, – naujiems mokslo metams skirtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė.
Ši informacija tapo pagrindu manipuliacijoms. Socialiniuose tinkluose pasirodė įrašas, kuriame dėl susiklosčiusios situacijos kaltinami sprendimai didinti finansavimą gynybai, o taip pat pagalbos siuntimas Ukrainai.
„Vertinant iš šalies, tai pati valstybė dirbtinai ir sukūrė tokią situaciją, nes finansavimas švietimo sistemai pastoviai mažinamas, nes pagrindinai valstybės biudžetas yra orientuotas prisidengiant pagalba Ukrainai bei krašto gynyba, nes tai pačios geriausios priedangos išplauti milijardus į asmenines sąskaitas per ofšorus“, – rašoma įraše „Facebook“ socialiniame tinkle.
Finansavimas švietimui auga
Lietuvos oficialiosios statistikos portale pateikiama informacija įrodo, kad švietimui finansavimas nėra mažinamas, o atvirkščiai – jis sistemingai auga.
Valdžios sektoriaus išlaidos formaliajam ir neformaliajam švietimui nuolat auga. Švietimo išlaidų dalis nuo BVP 2025 m. sudarys 5,7 proc. (2024 m. – 5,2 proc.).
Prieš artėjančius mokslo metus laikinoji ŠMSM ministrė R.Popovienė pristatė pačius svarbiausius ministerijos planuojamus darbus šiais mokslo metais.
Planuojamas mokytojų algų kėlimas, taip pat ketinama skirti papildomų pinigų įsigyti vadovėliams.
Nuo rugsėjo 1 d. pedagogų pareiginės algos koeficientai didinami 8 proc. Darbo užmokestis dėstytojams, mokslo darbuotojams bei neakademiniams darbuotojams vidutiniškai didės taip pat 8 proc.
Nuo rugsėjo 1 d. daugiau lėšų bus skiriama pradiniam ugdymui.
2025 m. vadovėliams įsigyti skirta 25 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Papildomai šiemet bus skiriama dar 10 mln. eurų, kad mokyklos galėtų nusipirkti daugiau reikiamų vadovėlių.
Kad finansavimas švietimui auga, rodo ir šių metų biudžetas. 2025 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai švietimui sudarys 4,5 mlrd. Eur, tai 600 mln. Eur, arba 15 proc., daugiau nei praėjusiais metais.
Daugiausia papildomų lėšų teks darbo sąlygų gerinimui – virš 366 mln. Eur.
Švietimo išlaidų dalis nuo BVP 2025 m. sudarys 5,7 proc. (2024 m. – 5,2 proc.).
Auga kartu su ekonomika
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos švietimui pastebimai išaugo. Jei 2015-aisiais švietimui buvo skirta 1,9 mlrd. eurų, tai 2024 m. planuojama suma sieks beveik 4 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai didesnė suma nei prieš devynerius metus.
Nors absoliučios išlaidos švietimui augo labai greitai, dalis nuo BVP iš esmės liko panaši (apie 4,5–5,1 proc.). Tai reiškia, kad švietimo finansavimas augo kartu su Lietuvos ekonomika, bet ne ženkliai greičiau.
Nors 2017–2018 metais dalis smuko iki 4,5 proc., jau 2020 m., pandemijos laikotarpiu, ji šoktelėjo iki 5,1 proc. ir vėliau stabilizavosi. Tai – ženklas, kad švietimas išlieka svarbiu prioritetu.
Mokytojų atlyginimai
Per pastaruosius penkerius metus mokytojų atlyginimai Lietuvoje išaugo beveik dvigubai.
15min ŠMSM pateikti naujausi duomenys rodo, kad 2024 m. vidutinis mokytojo atlyginimas bruto siekė 2609 eurus, o „į rankas“ – 1587 eurus. Palyginti su 2019 m., kai mokytojai uždirbo atitinkamai 1441 ir 905 eurus, atlyginimų augimas sudaro apie 80 procentų.
Didžiausias šuolis fiksuotas 2023–2024 m., kai mokytojų atlyginimai padidėjo beveik 350 eurų „ant popieriaus“ ir apie 200 eurų „į rankas“.
Ankstesniais metais augimas buvo tolygesnis – kasmet atlyginimai kilo po maždaug 200 eurų bruto. Tokia tendencija rodo, kad pastaraisiais metais sprendimai dėl švietimo finansavimo tapo spartesni ir ryškesni.
Neatitikimas rinkoje
Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusių metų rugsėjo pabaigoje mokytojų vis dar ieškojo 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos.
Didžiausia problema buvo įvardytas profesinis neatitikimas.
„Profesinis neatitikimas yra pagrindinė priežastis, kodėl nepaisant nemažos pedagogų pasiūlos neužimtos darbo vietos mokyklose. Darbo ieško kūno kultūros, dailės ir muzikos mokytojai, o darbo skelbimuose dominuoja matematikos, lietuvių ir anglų kalbos specialistai“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
„Sunkiau rasti reikalingų pedagogų didmiesčiuose, Vilniuje jų reikia net penktadalio. Mūsų registre pedagoginį išsilavinimą yra įgiję yra 1,4 tūkst. klientų, bet jiems įsidarbinti trukdo nepaklausios disciplinos“, – pridūrė ji.
Studijų pasirinkimas
Praėjusių metų duomenys neramina. Jaunoji karta vis mažiau rinkosi studijas švietimo srityje. 2023 m. bakalauro ir magistratūros studijas universitetuose baigė 13,2 tūkst. studentų ir tik 500 įgijo kvalifikaciją švietimo srityje. Tai – 116 absolventų mažiau nei 2022 m. (Valstybės duomenų agentūros duomenys).
Be to, beveik pusė (46 proc.) pedagogines studijas baigusiųjų 2021 m. nedirbo mokyklose praėjus 12 mėn. po studijų baigimo, teigiama Valstybės kontrolės vertinimo ataskaitoje..
Šiemet Lietuvoje norinčiųjų tapti mokytojais daugėja, rodo paskelbti pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.
Kvietimus studijuoti ugdymo mokslus pirmojoje pakopoje gavo 1543 stojantieji – tai 10,2 proc. daugiau nei 2024 m., kuomet šis skaičius siekė 1400, rodo LAMA BPO duomenys. Į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 757 (pernai – 740).
Taip pat augo ir stojančiųjų į profesinės pedagogikos studijas, kurios yra skirtos asmenims, jau turintiems aukštąjį išsilavinimą.
Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto profesinės pedagoginės studijos šiemet sulaukė 318 pirmuoju numeriu stojusiųjų, o į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesines pedagogikos studijas pateiktos 329 paraiškos – 60 proc. daugiau nei pernai.
,Ne pelno siekiančios organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė akcentuoja, kad nepaisant stojimų, problema dėl mokytojų trūkumo išlieka.
„Stojimo rezultatai rodo, kad vis dar išlieka sudėtinga pritraukti kai kurių dalykų, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų, dalykininkus. O šių dalykų gebėjimai, siekiant konkurencingos ekonomikos, šiais laikais yra itin būtini. Negana to, regionų mokyklų vadovai jau kalba, kad – priešingai nei didmiesčiuose – miesteliuose ir kaimuose mažamečių vaikų skaičius krenta, tad pradinių klasių mokytojų čia greitai reikės mažiau“, – pažymi L.Masiliauskaitė.
-
Netylant kalboms apie mokytojų trūkumą: kur jų ieškoma daugiausia ir kas siūlo didžiausią atlyginimą
-
Vilniuje ieškoma pedagogų Vokietijos brigados karių vaikams
-
Pratęsiamas padidintas apmokėjimas mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas
-
ŠMSM: dirbantiems pagal atnaujintas programas mokytojams toliau bus mokama padidinta alga
-
Stojimo rezultatai: besiruošiančių tapti mokytojais sparčiai daugėja, bet išlieka dvi problemos
-
Pedagogai kviečiami nemokamai įgyti dalykinių kompetencijų ir tapti papildomo dalyko mokytojais
-
Mokytojai tęsiant bado akciją, Kalvarijos meras sako kol kas neradęs kompromiso
Ne tik Lietuvos problema
Daugumoje ES valstybių narių mokslo metų pradžioje lieka neužpildyta dalis mokytojų darbo vietų – dažnai dėl mažo atlyginimo, didelio darbo krūvio ir senėjančios mokytojų populiacijos.
Dar 2021 metais atliktas „Eurydice“ tyrimas atskleidžia, kad su mokytojų trūkumo problema susiduria daugelis Europos šalių.
Be sunkumų, patiriamų pritraukiant pakankamai studentų į pirminio mokytojų regimo programas, kyla problemų užtikrinant, kad jie baigtų studijas, pradėtų dirbti mokytojais ir nepasirinktų karjeros kitoje srityje.
Ne visose šalyse mokytojų trūkumą lemia asmenų, stojančių į pirminio pedagogų rengimo studijų programas, mažėjimas. Šios problemos priežastys gali būti, pavyzdžiui, išaugusi mokytojų paklausa dėl senstančių ir į pensiją pasitraukiančių, iš darbo išeinančių pensijos nesulaukusių mokytojų arba didelis studijų nebaigusiųjų skaičius.
„Eurostat“ duomenimis, 2021 m. tik 8 proc. visų mokytojų ES buvo jaunesni nei 30 metų. Tuo tarpu 2,1 mln. mokytojų buvo 50 metų ar vyresni – tai sudarė 39 proc. visų šių pakopų pedagogų.
Praėjusiais metais pranešta, kad viena labiausiai mokytojų trūkumą patiriančių šalių yra Švedija – iki 2035 m. ten reikės 153 tūkst. kvalifikuotų mokytojų.
Europos Komisijos „Švietimo ir mokymo stebėsenos“ 2023 metų ataskaitoje teigiama, kad tik Kroatija ir Kipras nepranešė apie švietimo darbuotojų trūkumą, o Graikijos turimi vieši duomenys neleidžia įvertinti, ar visi poreikiai yra patenkinti, ar tam tikrose disciplinose gali trūkti specialistų.
Daugumoje šalių mokytojų trūksta ypač tiksliųjų mokslų srityse ir ankstyvojo ugdymo bei priežiūros įstaigose.
Daugelyje Europos šalių mokytojų bendruomenė sparčiai sensta, o artimiausiais metais prognozuojama didelė pensijų banga. Tai dar labiau didins spaudimą švietimo sistemai, kuri jau dabar susiduria su pedagogų trūkumu.
Portugalijoje viena didžiausių mokytojų profesinių sąjungų „Fenprof“ skelbia, kad į pensiją artimiausiu metu išeis nuo 4,7 iki 4,8 tūkst. pedagogų – tai būtų didžiausias skaičius šiame tūkstantmetyje. Šalis iki 2030-ųjų turės užtikrinti daugiau nei 30 tūkst. naujų mokytojų poreikį.
15min verdiktas: iš dalies melas. Nors Lietuva išties susiduria su mokytojų trūkumo problema, netiesa, kad dėl to kaltos išlaidos gynybai ar parama Ukrainai – su šia situacija susiduria daugelis Europos šalių ir ji yra sudėtinga bei kompleksinė, – nepriklauso vien nuo atlyginimų. Lietuvoje švietimui skiriamos biudžeto lėšos auga.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
