Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 8d. 17:00

Kova tarp Kauno ir Kauno rajono savivaldybių aštrėja: kaltinimai melu, ginklų arsenale – ir vaikai

Kauno miesto savivaldybės platinti lankstinukai
Kauno miesto savivaldybės nuotr. / Kauno miesto savivaldybės platinti lankstinukai

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui paskelbus planą prie miesto prijungti 13 Kauno rajono seniūnijų, tarp Kauno ir Kauno rajono savivaldybių užvirė informacinė kova. Miesto valdžia, siekdama įgyvendinti savo planą, pradėjo kampaniją: sukūrė internetinį puslapį, išdalino krūvą lankstinukų. Tai supykdė Kauno rajono valdančiuosius. Pasak jų, pateikiamojoje informacijoje – daug melo ir klastos.

Kaip rašoma Kauno rajono savivaldybės išplatiname pranešime spaudai, Kauno rajono gyventojai gavo lankstinukų, kuriuose tvirtinama, kad Kauno rajone gyventi blogai. Vienas iš kaltinimų – neva rajono valdžia nesirūpina vaikais.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno miesto savivaldybės platinti lankstinukai
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno miesto savivaldybės platinti lankstinukai

„Kauno miesto agitacija, siekianti sumenkinti Kauno rajoną, vyksta įvairiais būdais, ypač jos gausu internete. Viename nacionaliniame portale anoniminis Modestas iš Garliavos skundžiasi, esą jo sūnui sunku patekti į miesto darželį, nes yra registruotas Kauno rajone.

Kilus įtarimams dėl informacijos patikimumo ir įdėjus abi nuotraukas į „Google“ paiešką, paaiškėjo, kad „skriaudžiamieji“ tėvas ir sūnus su Garliava neturi nieko bendro, o yra populiarių interneto fotoparduotuvių modeliai, gyvenantys kažkokiame Vokietijos miestelyje. Tokių nuotraukų gali nusipirkti bet kas, užsiregistravęs interneto parduotuvėje“, – pranešime piktinosi Kauno rajono savivaldybės atstovai, kurių pozicija minimame straipsnyje nebuvo išklausyta.

Kauno rajono savivaldybės nuotr./Kauno rajono savivaldybės sukritikuota citata ir nuotrauka straipsnyje
Kauno rajono savivaldybės nuotr./Kauno rajono savivaldybės sukritikuota citata ir nuotrauka straipsnyje

„Modesto iš Garliavos“ skundą tame straipsnyje, suprantama, peikdama Kauno rajono valdžią dėl nepakankamo dėmesio darželinių grupių plėtrai, pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolantos Baltaduonytė. Pasak jos, net 5 tūkst. Kauno rajono vaikų lanko Kauno miesto darželius ir tai kasmet Kauno biudžetui kainuoja 10 mln. eurų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jolanta Baltaduonytė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jolanta Baltaduonytė

Kauno rajono valdžia: „Kosminė aritmetika“

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius tvirtina, kad per pastaruosius šešerius metus Kauno rajone užregistruoti 6 747 vaikai iki septynerių metų amžiaus. Teoriškai tiek šiuo metu Kauno rajone galėtų būti darželinukų, jei staiga visi tėvai juos visus, įskaitant ir metų neturinčius, sumanytų leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Kauno miesto darželius lanko ne 5 tūkstančiai, o 350 mažųjų Kauno rajono gyventojų.

3 356 vaikai iš jų nuo šių metų rugsėjo 1 d. jau lanko Kauno rajono darželius, be to, nemažą jų būrį prižiūri auklės, dar 200 lanko privačius darželius.

„Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, Kauno miesto darželius lanko ne 5 tūkstančiai, o 350 mažųjų Kauno rajono gyventojų. Beje, rajono darželius taip pat lanko 53 miestiečiai“, – J.Baltaduonytės pateiktą statistiką tarsi paneigė J.Petkevičius.

Vedėjas pabrėžė, kad visą laiką su vaiku, ar jis būtų darželinukas, ar moksleivis, keliauja ir jam skirtų pinigų krepšelis. Tokiu būdu vaikai padeda kurti darbo vietas pedagogams.

Pasak Kauno rajono savivaldybės atstovų, interneto svetainėje kaunas.lt skelbiamame laisvų vietų darželiuose žemėlapyje nurodyta, kad šiuo metu Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 312 laisvų vietų – 132 darželio ir 180 priešmokyklinio ugdymo. Taigi, jų teigimu, mažiausieji Kauno rajono gyventojai galėtų laisvai pretenduoti į šias vietas, nes tai ir numato įstatymas. Ir dėl to jų tėvai neprivalo deklaruoti gyvenamosios vietos Kaune, ko primygtinai reikalauja miesto valdžia.

„Gyvename Europos Sąjungoje, kur veikia laisvo judėjimo principas ir gyventojai turi teisę gauti viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Priėmimo į darželius taip pat negali riboti gyvenamosios vietos deklaravimas. Apribojus kitoje savivaldybėje registruotų vaikų galimybes lankyti darželius yra pažeidžiamas vaikų teisėtas interesas gauti švietimo paslaugas.

Tai dar 2015 m. rugsėjo 11 d. nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija. Įstatymai numato, kad į kitos savivaldybės darželius tėvų ar globėjų pageidavimu vaikas gali būti priimtas tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų“, – tikino J.Petkevičius.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Jonas Petkevičius
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Jonas Petkevičius

Pernai bendradarbiauti nesutiko

Kauno rajono savivaldybė praėjusių metų liepos 13 d. tikina oficialiu raštu besikreipusi į Kauno miesto merą V.Matijošaitį, kviesdama kartu spręsti darželinukų problemą. Tų pačių metų rugsėjo 9 d. buvo gautas mero atsakymas: „Jei Kauno rajono savivaldybė skirtų 180 eurų už vieno vaiko ugdymą, Kauno miesto savivaldybė neatmeta galimybės svarstyti klausimą dėl priėmimo Kauno rajono vaikų į Kauno miesto ugdymo įstaigose esančias laisvas vietas“.

J.Petkevičius tvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės atstovai susitiko su tuometiniu Kauno miesto švietimo skyriaus vedėju Virginijumi Mažeika, po to – su administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijole Putriene, tačiau susitarti nepavyko.

„Europoje savivaldybės seniai eina bendradarbiavimo keliu. Tenka tik apgailestauti, kad Kauno miesto vadovai nenori kartu spręsti iškylančių problemų, o jas naudoja kaip spaudimo įrankį. Tikslas – perbraižyti žemėlapį, prijungti naujas teritorijas. Toks karas labiausiai žalingas gyventojams. Ypač nesmagu, kad spekuliuojama vaikais, kad nukentės jaunos šeimos“, – teigė J.Petkevičius.

Netrukus Kauno miesto savivaldybė išplatino dar vieną žinią: paskelbė, kad naikins lengvatą vaikams, kurių tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos mieste, dėl to mokesčio už darželį suma augs keliolika kartų.

„Gyventojų skirstymas į kauniečius ir „kaimiečius“ mums nepriimtinas. Žmonės tapo mobilūs – vienur gyvena, kitur dirba arba atvirkščiai. Ar reikia plėšyti vaiką per pusę, jei jo tėtis gyvenamąją vietą deklaravo Kaune, o mama – Kauno rajone?“, – retoriškai klausė V.Petkevičius.

Kauno rajono savivaldybėje, kaip teigiama pranešime spaudai, 2011–2017 m. papildomai sukomplektuotos 72 ugdymo grupės, į kurias priimti 1 382 vaikai. Tai vienas didžiausių skaičių Lietuvoje po Vilniaus miesto. Savivaldybės taryba šių metų rugsėjį patvirtino naują šeimos darželio modelį. Ikimokyklinio amžiaus vaikus (ne daugiau kaip 5) bus galima prižiūrėti namuose arba nuomojamose patalpose. Numatyta šių darželių veiklos ir išlaikymo tvarka.

Kauno rajono savivaldybė taip pat planuoja pirkti tris pastatus naujuose kvartaluose ir juose įrengti darželius.

Klaidinanti mini referendumo sąvoka

Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas pasiūlė atkreipti dėmesį ir į „Kauno rajono teritorijos išdraskymo iniciatorių“, kaip jis vadina Kauno miesto valdžią, vartojamą sąvoką „referendumas“ arba „mini referendumas“, kurią jie vis mini kalbose apie planuojamą organizuoti Kauno rajono gyventojų apklausą. Pasak jo, ši sąvoka klaidina visuomenę.

„Žmonėms svarbu paaiškinti, kad Kauno rajono padalijimo atveju vyks tik poįstatyminiu aktu įteisinta gyventojų apklausa, tiksliau pseudoapklausa. Ji neturi nieko bendro su referendumu, nes joje nenumatytas minimalus respondentų skaičius, pati procedūra taip pat nesaugi. Kyla grėsmė, kad daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ateitį gali nulemti menka saujelė žmonių. Tokia apklausa gal ir tinka, kai reikia statyti tiltelį per upeliuką, bet tik ne šiuo konkrečiu atveju. Be to, nenumatyta apklausti likusių 12-kos seniūnijų gyventojus, o juk jų interesai būtų bene labiausiai pažeisti“, – paaiškino E.Mališauskas.

Anot jo, balsavimas vykdant referendumą yra visuotinis, slaptas, piliečių reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama. Referendumo įstatymas numato aiškias agitacijos sąlygas bei terminus, privalomas gyventojų skaičiaus normas ir kitus svarbius dalykus. Apklausos atveju viso to nėra.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edmundas Mališauskas (viduryje)
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edmundas Mališauskas (viduryje)

„Akivaizdu, kad Kauno rajono padalijimo iniciatoriai siekia šią apklausą prastumti kuo greičiau, todėl ir griebėsi pilkosios propagandos, kad žmonės nespėtų susivokti. Agitacija jau vyksta ir ji paremta pilkosiomis technologijomis: klaidinančiais teiginiais, anoniminiais komentarais, iš fantazijos srities paimtais skaičiais ir faktais.

Apklausos iniciatoriai dangstosi urbanistinėmis idėjomis, kalba apie kažkokį pasaulyje dar neregėto dydžio miestą. Gal reikėtų paaiškinti žmonėms: ar iš tiesų ketinama praplėsti Kauno miesto teritoriją, ar tik norima prijungti 99 kaimus tam, kad surinktų daugiau mokesčių? Ar tikrai Bernatonių fermose auginamos karvės taps miestietėmis?“, – ne vieną retorinį klausimą kėlė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas.

E.Mališausko teigimu, Kauno miesto vadovų pasisakymuose daug miglos, rusišką propagandą primenančios leksikos.

E.Mališausko teigimu, Kauno miesto vadovų pasisakymuose daug miglos, rusišką propagandą primenančios leksikos. Dažnai kartojamas šūkis „Tegul sprendžia žmonės“ jau daug kam, pasak jo, kelia šypsenas, ypač bendruomenėms, kurios nukentėjo nuo agresyvios plėtros.

„Ar Kauno rajono žmonės gali būti ramūs, kad viskas vyks skaidriai, jei jie jau girdėjo Kauno miesto mero viešai pasakytus žodžius „tą jų valią galima nupirkti“?“, – klausė jis.

„Kauno rajono padalinimo iniciatoriai“, E.Mališausko įsitikinimu, selektyviai atrinko 13-ka seniūnijų su didžiausiomis investicijomis ir daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų. Kaip pasityčiojimui iš likusių „kaimiečių“, pasak jo, paliktos Vainatrakio kapinės, Lapių sąvartynas ir sodai.

„Šios Kauno rajono dalies gyventojai neišvengiamai susidurtų su didesne socialine atskirtimi, jie negalėtų nemokamai naudotis Mastaičių baseinu, Garliavos sporto centru, Raudondvario dvaru, būtų suardytas daug metų kurtas švietimo įstaigų, bibliotekų tinklas, liktų mažiau socialinių, kultūros, sveikatos paslaugų. Akivaizdu, kad visas šis planas dvelkia labai neskaidriais dalykais.

Žmonės iš tiesų nori patys spręsti savo likimą, bet jiems sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta, visuomenė įaudrinta. Tai ne tik etikos ir politinės kultūros problema. Kyla klausimas: ar teisėta tokia Kauno miesto savivaldybės propaganda? Toks planas kelia rimtą grėsmę demokratinės savivaldos principams. Tai ne tik „Šimto kaimų karas“, bet ir didelis iššūkis visai Lietuvos politinei sistemai“, – 15min dėstė E.Mališauskas.

20 tūkst. lankstinukų atsiėjo 4 700 eurų

15min žurnalistė supažindino Kauno miesto savivaldybę su platinamu rajono savivaldybės pranešimu spaudai ir paprašė pakomentuoti teiginį, kad Kauno miesto darželius lanko ne 5 tūkst., kaip skelbė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja J.Baltaduonytė, o tik 350 mažųjų Kauno rajono gyventojų.

Atsakydama į tai, Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus specialistė Aušrinė Vaščėgaitė paaiškino: „Kaunas sako, jog miesto darželius lanko apie 5000 vaikų, kurių vienas ar abu tėvai nėra registruoti mieste. Tai nebūtinai reiškia, kad visi jie registruoti rajone“.

Ji taip pat pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybė niekaip nėra susijusi su Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai minimu lrytas.lt portalo straipsniu, išskyrus J.Baltaduonytės atsakymą į žurnalistų užduotą klausimą. Kitais žodžiais tariant, patikinta, kad tai nebuvo užsakomasis reklaminis Kauno miesto savivaldybės straipsnis.

15min žurnalistė taip pat pasiteiravo apie savivaldybės pradėtą kampaniją dėl 13-os Kauno rajono seniūnijų prijungimo prie miesto: kiek ji atsieina miestiečiams? Juk buvo sukurtas internetinis puslapis, išdalinta gausybė lankstinukų, kuriuose, beje, taip pat minimas ne apklausos, o mini referendumo terminas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno miesto savivaldybės platinti lankstinukai
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno miesto savivaldybės platinti lankstinukai

„Miestas iki šiol yra sukūręs interneto puslapį sprendziazmones.kaunas.lt bei Kauno rajono gyventojams išplatinęs informacinius lankstinukai su pagrindine informacija, kokiais etapais vyks procesas iki mini referendumo, su atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus bei išvardytos teritorijos, kuriose vyks mini referendumas. Kainavo tik lankstinuko gamyba ir platinimas. To kaina – 4 700 eurų“, – paaiškino A.Vaščėgaitė.

Pasak jos, iš viso buvo išplatinta 20 tūkst. lankstinukų. Jie platinti tose teritorijose, kuriose vyks vadinamasis mini referendumas. Internetinio puslapio sukūrimas esą nieko nekainavo.

„Mini referendumu apklausa įvardijama dėl to, kad žmonėms būtų aiškiau, jog būtent jų sprendimas mini referendume ir bus esminis – tik jie gali nuspręsti – Kaunas ar Kauno rajonas“, – dar vieną paaiškinimą pateikė Kauno miesto savivaldybės atstovė.

Komentarą dėl šios savivaldybių „kovos“ 15min pateikė ir Švietimo, mokslo bei sporto ministerija: „Kaip numato Vietos savivaldos įstatymas, kiekviena savivaldybė nusistato priėmimo į darželius prioritetus, tvarką ir kt. Kadangi tokių šeimų, kai tėvai dirba mieste, o gyvena rajone, daugėja, tai kai kurios savivaldybės yra pasirašiusios tarpusavio bendradarbiavimo sutartis ir nusistačiusios atskiras sąlygas, kaip turi būti priimami vaikai į švietimo įstaigas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min