Kas įvyko?
Šalia Ukmergės gyvenanti daugiavaikė šeima šiuo metu išgyvena tragediją – Kauno klinikose sekmadienį mirė dviejų mėnesių kūdikis. Negana to, šeima jau po vaikelio mirties sulaukė žinių iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kuri nusprendė iš šeimos paimti visus vaikus, tarp jų – ir mirusią mergaitę.
Šią istoriją feisbuke trečiadienį paskelbė teisininkė Dalia Jasevičienė, apibūdinusi situaciją taip: „kaip vaiko teisės atima iš šeimos mirusį vaiką“.
„Mama su sergančiu vaiku atvyko į Kauno klinikas, kurių socialinė darbuotoja, neturėdama vaiko diagnozės, o matydama tik simptomus, pranešė apie neva netinkamą mamos elgesį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Ji, gavusi pranešimą, pasitikslino su Kauno klinikomis, ką ir kaip jie mato šitoje situacijoje, ir neturėdama diagnozės, nežinodama, kad jau yra nustatytas įgimtas sindromas, priėmė sprendimą paimti vaiką, tačiau sprendimą priėmė dvi dienos po vaiko mirties“, – 15min pasakojo D.Jasevičienė.
Ji tuo pačiu patikslino, kad priimtas sprendimas iš šeimos paimti visus 7 vaikus, tačiau šis sprendimas dar nėra patvirtintas teismo.
Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė 15min atsiųstame komentare pripažino, kad „priimant sprendimą nežinojome apie kūdikio mirtį. Šią informaciją gavome jau po sprendimo priėmimo“. Kauno klinikos taip pat pripažino, kad neinformavo vaiko teisių gynėjų apie kūdikio mirtį.
Sprendimas iš šeimos paimti vaikus buvo priimtas liepos 27 dieną, pirmadienį, o apie kūdikio mirtį, kuri įvyko liepos 26 dieną, sužinota liepos 28-ąją.
Medikams kilo įtarimų dėl vaikelio nepriežiūros, nes dviejų mėnesių mergaitė į Kauno klinikas liepos pradžioje buvo atvežta kritinės būklės, labai nusilpusi, svėrė mažiau nei 2 kg., neturėjo poodinio riebalų sluoksnio. Atlikus genetinius tyrimus nustatyta, kad mažylė sirgo Patau sindromu. Apie 90 proc. Patau sindromą turinčių kūdikių neišgyvena pirmųjų gyvenimo metų, dalis miršta per pirmąsias gyvenimo savaites.
Prokurorai pradėjo tyrimą
Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Prokuratūra siekia nustatyti tikslias įvykio, kai Kauno klinikose liepos pabaigoje mirė kūdikis, aplinkybes.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškime pateiktą informaciją bei konstatavus, kad turi būti imtasi visų galimų ir būtinų priemonių, pagal kurias gauti duomenys leistų neginčijamai patvirtinti arba paneigti keliamas prielaidas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, o tai galima padaryti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atlikus procesinius veiksmus.
Tyrimo metu bus vertinama, ar įtariamas tėvų delsimas kreiptis medicininės pagalbos galėjo turėti įtakos vaiko gyvybei pavojingos būklės atsiradimui.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus papildomos informacijos iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei panaikinus liepos 15 dienos Ukmergės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Sprendimą atšauktų, jei šeima bendradarbiautų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teigia, kad sprendimas iš ukmergiškių šeimos paimti jų kitus šešis vaikus galėtų būti atšauktas, jei tėvai sutiktų bendradarbiauti.
„Priimti yra sprendimai, tačiau kviečiame ir tikimės, ir labai laukiame tėvų bendradarbiavimo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vedėja Lina Baranauskienė.
Šiuo metu vaikai vis dar yra kartu su šeima. „Tikslas yra, kad vaikai augtų savo šeimoje su savo tėvais ir šiuo atveju tikrai galima rasti galimybių, parenkant tinkamas pagalbos priemones vaikams ir šeimai“, – kalbėjo L.Baranauskienė.
„Kūdikio sveikatos būklė yra tik vienas iš momentų, dėl ko buvo priimti tie sprendimai. Yra daugiau aplinkybių, kurios, kaip ir minėjau, šiandien suponuoja vaikų saugumo užtikrinimo poreikį, – kalbėjo L.Baranauskienė. – Vaikams yra kilusi grėsmė jų gerovei, emociniam saugumui, raidai.“
Minėta šeima vaiko teisių gynėjams yra žinoma nuo 2018 metų.
L.Baranauskienė sakė, kad anksčiau buvo gauta keletas pranešimų ir iš sveikatos įstaigų, taip pat ir dėl netinkamo vaikų sveikatos priežiūros užtikrinimo.
„Tarnyba ir lankėsi, ir buvo inicijuota, ir nukreipta šeima pagalbai. Už pagalbos teikimą buvo atsakingas Ukmergės socialinių paslaugų centras. Tai šeima buvo nukreipta, inicijuotas pagalbos teikimas“, – teigė atstovė.
Specialistė teigė, kad grėsmė kitų vaikų gerovei ir raidai yra dėl gyvenimo sąlygų.
Savitas gyvenimo būdas
Kilus skandalui taip pat imta kalbėti apie savitą šeimos gyvenimo būdą bei požiūrį į vaikų auklėjimą bei jų sveikatos priežiūrą.
Mirusios mergaitės tėvas Mintautas 15min atskleidė, kad vaikelis gimė su įgimtais sveikatos sutrikimais, tačiau į medikus iškart šeima nesikreipė.
„Kadangi mes patys išsigandom tokį vaikutį pamatę – mes jau turim 6 vaikus, tai mums pradžioje reikėjo susitaikyti, kad jis toks gimė ir toks auga ir pritaikyti šeimą“, – pasakojo tėvas. Vyras atskleidė, kad į medikus šeima nusprendė kreiptis tik tuomet, kai pastebėjo, jog vaikeliui neauga svoris.
Mintautas tvirtino, kad daugiavaikė šeima gyvena santykinai mažame būste, tačiau ketino rudenį persikelti į erdvesnį. Vis dėlto, dabartinis būstas, pasak tėvo, tapo viena iš priežasčių, kodėl vaiko teisių gynėjai nusprendė paimti vaikus iš šeimos, taip pat „kliuvo“ ir tai, kad „mes kitaip gyvenam“.
Paprašytas patikslinti, ką tai reiškia, vyras atsakė, kad „mes gimdome vaikus namuose tik dviese su žmona, mes atsisakome vaikams visų skiepų, jokios medikų priežiūros nereikia – sveiki visi auga mūsų vaikai, mes vertinam ryšį su vaikais ir mes atidžiai kalbam ir būnam su jais, leidžiam jiems jaustis taip, kaip jaučiasi“.
Tiesa, mergaitės motina tikino, kad šeima neatsisako medikų priežiūros, lankosi privačioje Vilkmergės klinikoje.
Vaikai nelanko įprastos mokyklos. Jie ugdomi privačiose lauko mokyklose, kuriose akcentuojamas ryšys su gamta.
Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas naujienų agentūrai ELTA sakė, kad ši šeima anksčiau šešis metus gyveno socialiniame būste, bet 2025 metų spalį jo atsisakė ir persikėlė gyventi į nuomojamą sodybą miške.
Paviešino dokumentus: ką nustatė vaiko teisių gynėjai?
Šeimos teisininkė Dalia Jasevičienė, atsakydama į priekaištus dėl prastų vaikų gyvenimo sąlygų bei grėsmės jų gerovei bei raidai, ketvirtadienį savo paskyroje „Facebook“ paviešino 2026 m. birželio 17 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos priimtus vaikų situacijos vertinimo sprendimus.
Iš paviešintų dokumentų matyti, kad 2026 m. birželio 1 d. vaiko teisių gynėjai gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad šeima vaikus gimdo namuose. „Pranešėją neramina ką tik gimusio vaikučio likimas, padėtis ir gerovė. Pokalbio metu paminėjo, kad vienas iš šeimoje gimusių vaikų po gimdymo galimai dingo. Taip pat pranešėja nurodė, kad šeima galimai užsiima nelegalia veikla. Pranešė išreiškė susirūpinimą dėl šeimoje augančių vaikų saugumo ir gerovės“, – rašoma dokumente. Tą pačią dieną gautas dar vienas pranešimas apie kūdikiui netinkamas sąlygas.
Tėvai vaiko teisių gynėjams pateikė naujagimio gimimą patvirtinantį medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog motina 2026.05.25 pagimdė sveiką, išnešiotą moteriškos lyties kūdikį.
Dokumente nurodyta, kad vaiko tėvai per penkerius metus nebuvo bausti „už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, netinkamą elgesį viešose vietose, ar kitus pažeidimus, kurių padarymas gali turėti neigiamos įtakos vaiko raidai, mokymuisi ar gyvenimo sąlygoms“.
Dėl to nutarta, kad pranešimo turinys nepasitvirtino.
Dokumente pabrėžiama, kad vaiko tėvai su specialiste bendravo „pakankamai geranoriškai, teikė sprendimo priėmimui reikalingą informaciją“. Tiesa, užsimenama, kad per pirmąjį susitikim` birželio 1 d. nepavyko bendrauti konstruktyviai, tačiau tai įvertinta kaip „abipusis nesusipratimas“.
Teisininkė paskelbė ir dokumento ištraukas, iš kurių matyti, kad specialistė bendravo su šeimos vaikais apie jų gyvenimo sąlygas. Vienas brolis nurodė, kad turi savo atskirą kambarį, kuriuo anksčiau dalijosi su kitu broliu. Namuose yra šiltas vanduo, elektra, kiekvienas vaikas turi savo „erdveles, turi spintas, lentynas, kur daiktus ir drabužius susideda“, (...) „po grindis nevaikšto nei tarakonai, nei pelės“, (...) „namuose pelių ar kitų parazitų nėra“.
Dokumente cituojami vaikų liudijimai, kad sodyboje su šunimis lankėsi policijos pareigūnai, kurie tikrinimo pranešimą apie neva pagimdytą ir dingusį kūdikį.
Vilkmergės klinika vaiko teisių gynėjams pateikė informaciją, kad tėvai rūpinasi visais vaikais, o „atvykus į gydymo įstaigą nepastebėta netinkamos vaiko priežiūros atvejų, nėra pastabų dėl higienos ar drabužių“. „Tėvai rūpinasi vaikų sveikata, laikosi medikų nurodymų ir rekomendacijų“, – teigiama klinikos pateiktoje informacijoje.
Remdamiesi surinkta informacija vaiko teisių gynėjai priėmė tokį sprendimą: „Nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikis, baigiamas pranešimo nagrinėjamas“. Taip pat nenustatyta vaiko teisių pažeidimų.
Jos tvirtinimu, dokumentuose taip pat užfiksuota, kad namuose yra vaikų kambarys ir lovos, virtuvė, šaldytuvas, skalbimo mašina, viryklė, dušas, šiltas vanduo.
D.Jasevičienė pripažįsta, kad namas dar įrenginėjamas, o tualetas tuo metu buvo lauke.
„Šie sprendimai buvo priimti likus vos kiek daugiau nei mėnesiui iki dabartinių įvykių. Tarnyba tada vertino tos pačios šeimos vaikus, tuos pačius tėvus, tą pačią gyvenamąją vietą ir tą patį šeimos gyvenimo būdą“, – pabrėžia teisininkė.
„Tai buvo ta pati šeima. Tie patys tėvai. Tie patys vaikai. Tas pats namas. Tas pats gyvenimo būdas. Todėl šiandien labai paprastai klausiu: kas per kiek daugiau nei vieną mėnesį taip iš esmės pasikeitė? Ar pasikeitė šeima? Ar tik pasikeitė Tarnybos nuomonė? Ar vasaros metu medinis namas „išdžiūvo“ ir staiga susitraukė?“ – kelia klausimus ji.



