Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 6d. 21:04

Kultūrininkai pasigenda nuoseklumo: jei grius P.Cvirka, kodėl veikia V.Krėvės ir A.Venclovos muziejai?

Paminklas Petrui Cvirkai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Paminklas Petrui Cvirkai

Vilniaus savivaldybei nutarus pakeisti Kazio Škirpos gatvės pavadinimą, sostinės merui liepus nuimti atminimo lentelę Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, nuėmus lentelę, skirtą poetei Valerijai Valsiūnienei, pasigirdo kalbų apie kitus atminimo ženklus sostinėje. Daugiausia diskusijų kyla dėl ketinimų nugriauti Petro Cvirkos ir Salomėjos Nėries paminklus, tačiau kultūros atstovai primena, kad jie – ne vieninteliai, ir stebisi, kodėl apie kitų su sovietų okupacija susijusių asmenybių įamžinimo naikinimą nekalbama.

Anot kultūros istorijos tyrinėtojo, visuomenės veikėjo Dariaus Kuolio, Vilniuje yra daugybė kitų žymių kultūros paveldo vietų, kurias būtų argumentų pašalinti, jei sostinės valdžia dabar užsibrėžusi užsiimti Vilniaus atminties politika.

„Jei Vilnius turi politinių didžiavyrių, tai tada darbų yra tikrai daug: Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus, Venclovų namai, Liudo Giros sena lentelė.

Vilniaus gatvėje yra daug dalykų, ką galima griauti, čia daug jėgos nereikia, Laisvės partija turi daug jaunimo ir per naktį tikrai galima nugriauti. Salomėjos Nėries biustui, Vlado Vildžiūno padirbintam, nugriauti užtektų poros stipresnių vyrukų. Venclovų namų durims užkalti – užtenka „Grindą“ pasiųsti. Ten yra dar rankraščių, tai galima juos kur nors į kokį sandėlį sukišt“, – sarkazmo neslepia Darius Kuolys.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Kuolys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Kuolys

Anot jo, Lietuvos poetas, prozininkas, literatūros kritikas Antanas Venclova taip pat buvo sovietinis visuomenės ir politikos veikėjas, todėl jo nuopelnai Lietuvai irgi gali būti peržiūrimi, bet kurio namuose visgi yra įsteigtas muziejus, turintis per 8 tūkstančius eksponatų.

1990 m. Vilniaus rašytojų muziejus buvo likviduotas, o A.Venclovos memorialinis muziejus tapo savarankiškas, priklausantis Vilniaus miesto Kultūros skyriui. Kultūros ir švietimo ministro įsakymu visi A.Venclovos fondo eksponatai buvo perimti iš Vilniaus rašytojų muziejaus. Nuo 2005 m. birželio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Venclovų namai-muziejus kartu su B.Grincevičiūtės memorialiniu butu-muziejumi „Beatričės namai“, V.Krėvės-Mickevičiaus memorialiniu muziejumi ir Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniu butu-muziejumi sujungti į Vilniaus memorialinių muziejų direkciją.

Nori nugriauti – ieškai preteksto

Kultūros istorijos tyrinėtojas D.Kuolys neslepia, jog esant poreikiui, labai daug priežasčių galima būtų atrasti ir V.Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus panaikinimui.

„Nepamirškim, kad Krėvė buvo tos blogosios Vyriausybės ir užsienio reikalų ministras, ir paskui premjeras laikinai, o dar V.Krėvės muziejus išlaikomas iš savivaldybės lėšų – tai irgi galima duris užkalt greitai, ten yra ką veikt, iš tikrųjų yra daug ką veikt“, – teigia Darius Kuolys.

Vilnius atsisakė viešosios atminties politikos ir perėjo prie tokių tarybiniams metams būdingų naktinių reidų.

Paklaustas apie Vilniuje esančių kultūros paminklų ateities prognozes, D.Kuolys svarsto, kad šioje situacijoje viskas priklauso nuo mero Remigijaus Šimašiaus komandos darbo.

„Reikia klaust mero komandos, o ta mero komanda yra gana anonimiška. Iš kai kurių žmonių veidaknygėse supratau, kad yra kažkoks sąrašas, kuris visuomenei nepristatytas, bet gal tą sąrašą turi „Grindos“ vyrai, nežinia, vilniečiams reikia spėliot“, – ironizavo D.Kuolys.

Pasak jo, valdininkų požiūris į kultūrą dabar primena ne ką kita, o sovietmetį: „Vilnius atsisakė viešosios atminties politikos ir perėjo prie tokių tarybiniams metams būdingų naktinių reidų, tai čia sunku vilniečiams spręsti, ko gali imtis dar anoniminė mero komanda.“

Daug metų neužkliuvo, dabar trukdo

Architektas Augis Gučas svarsto, kodėl tiek metų sovietiniai paminklai niekam netrukdė, o dabar Vilniaus valdžia ėmėsi „valymo”.

„Liudas Gira priešais Švietimo ministeriją labai keistai atrodė, tai buvo irgi nukeltas, bet įdomu tai, kad P.Cvirkos paminklą tada paliko, nors jis labai prieštaringas. Ir tada P.Cvirką palikti atrodė blogiau negu dabar, kai jau šitiek prastovėjo. Kaip meno kūrinys jis yra geras, labai gražiai suprojektuotas pats tas skveras, į kalną kylantis. Be tos skulptūros jis sunkiau atrodytų, būtų labai problemiška tuo požiūriu, todėl tas P.Cvirkos ardymas yra labai jau sunkus atvejis”, – svarsto A.Gučas.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr./Liudas Gira
Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr./Liudas Gira

A.Gučas mano, kad paminklus griauti imasi radikalumo ir kraštutinių pažiūrų pademonstruoti nesibaiminantys politikai.

„Tai yra negatyvi veikla. Griauti paminklą reikia kraštutiniais atvejais, kai tikrai politiškai akivaizdžiai svarbu, bet jeigu yra diskutuotina, tai jau savaime geriau palikti, nes pati griovimo veikla yra kažkur iš vidaus amorali. Negaliu siūlyti, ką čia dar griauti, geriau šnekėkim, ką išsaugoti, o ne ką griauti. Jokiu būdu nenoriu duoti kam nors minties neturint pagrindo dar ką nors nugriaut”, – kalbėjo pašnekovas.

P.Cvirkos paminklo nugriovimą architektas vertintų kaip politinį procesą. Tačiau S.Nėries biustas, pasak jo, tėra paminklas poetei, todėl jį šalinti nėra ko.

Pati griovimo veikla yra kažkur iš vidaus amorali.

Vilniaus meras R.Šimašius 15min studijoje yra pareiškęs, kad sostinėje svarstoma griauti tuos paminklus, nuimti tas memorialines lenteles, kurios skirtos asmenims ne tik kolaboravusiems su okupaciniais režimais, bet savo veiksmais pakenkusiems kitiems Lietuvos piliečiams.

Dėl to, pasak mero, priimtas sprendimas nukabinti Žvėryne, Vytauto g., ant namo kabančią lentelę, įamžinančią Valeriją Valsiūnienę – poetę, išdavusią Lietuvių tautinę tarybą, kurią įkūrė tas pats J.Noreika.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min