Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Latvijoje aistras kursto prorusiški agitatoriai, o kaip yra Lietuvoje?

Aleksandras Dolženka yra organizacijos „Karas ir taika“ atstovas.
Pirmojo Baltijos kanalo nuotr. / Aleksandras Dolženka yra organizacijos „Karas ir taika“ atstovas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Latvijoje skambantys pavojaus varpai dėl prorusiškų veikėjų agresyvumo Lietuvos teisėsaugos kol kas negąsdina. Kaimyninėje šalyje rusai yra raginami sukilti prieš valdžią ir šlietis prie Rusijos. Lietuvos pareigūnai sako, kad mūsų valstybėje tokių separatizmo kibirkščių nėra. Tačiau atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl raginimų remti prorusiškus separatistus Ukrainoje.

Prieš kelias savaites Latvijos dienraštis „Diena“ pranešė, kad pietuose esančiame Latgalos regione prorusiški agitatoriai vaikšto po gyvenamuosius namus ir kursto vietinius gyventojus siekti regiono prijungimo prie Rusijos. Apie padėtį Latvijoje išsamiau skaitykite čia.

„Rusiškų organizacijų aktyvistai eina į namus pas žmones, dalija bukletus ir pasakoja apie galimybę prijungti Latgalą prie Rusijos. Jie taip pat ateina į mokyklas ir visuomenines įstaigas.

Be to, turime duomenų, kad vadovaujantiems asmenims prorusiški agitatoriai siūlė pinigus, kad jie pereitų į jų pusę“, – dienraščiui pasakojo Kraslavos krašto tarybos pirmininkas Gunaras Upeniekas.

Straipsnyje teigiama, kad Latgalos regionas gali tapti lengvu Maskvos grobiu – apie 38 proc. gyventojų yra rusai. Be to, regionas yra šalia Rusijos ir Baltarusijos sienų.

Latvijos saugumo policija atsisakė komentuoti prorusiškų agitatorių veiklą. Tačiau paprašė gyventojų nedelsiant pranešti apie veiksmus, kuriais gali būti siekiama pakenkti Latvijos vientisumui.

Portalas 15min.lt pasidomėjo, ar Lietuvoje veikia prorusiški agitatoriai.

Išgąsdino pokalbis Jonavos turguje

Mūsų šalyje nėra pradėta tyrimų dėl tokių agitatorių kaip Latvijoje. Tai teigė ir Generalinė prokuratūra, ir policijos pareigūnai. Apie tokius atvejus duomenų neturi nei Vilniaus, nei Panevėžio prokurorai. Į pastarųjų prižiūrimą teritoriją patenka Visaginas, kurio dauguma gyventojų yra rusai.

Nors socialiniuose tinkluose buvo pasitaikę panašių raginimų veikti prieš Lietuvos valstybę, tačiau jie susiję su radikaliais paraščių veikėjais, kurie skambiais pasisakymais bando daryti politinę karjerą. 

Tarkime, rugsėjo 11 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ prorusiškas veikėjas Jurijus Subotinas rašė, kad neva išskrenda į Maskvą, o tada į Donecką. Ten esą bandys susidėti su prorusiškais separatistais. Tačiau pagal kitus šito veikėjo įrašus galima suprasti, kad planas neįvykdytas.

„Facebook“ nuotr./Paraščių veikėjas J.Subotinas viešai teigė, kad neva bandys prisidėti prie prorusiškų separatistų.
„Facebook“ nuotr./Paraščių veikėjas J.Subotinas viešai teigė, kad neva bandys prisidėti prie prorusiškų separatistų.

Portalo 15min.lt šaltiniai teigė, kad Lietuvoje išties buvo keli raginimai važiuoti į Donbasą ir prisidėti prie prorusiškų separatistų. Tačiau pareigūnai pabrėžė, kad tokie pareiškimai – labiau provokacijos, o ne tikri pasiūlymai.

Šaltiniai teigė, kad Lietuvoje išties buvo keli raginimai važiuoti į Donbasą ir prisidėti prie prorusiškų separatistų.

Panašią istoriją papasakojo 15min.lt skaitytojas, kuris teigė, kad prieš kelis mėnesius Jonavos turguje sukiojosi vyras, kuris siūlė už pinigus važiuoti kariauti į Donbasą.

Pavyko surasti jonaviškį, kuris bendravo su tuo nepažįstamuoju. Paaiškėjo, kad toks pasiūlymas buvo tik pokštas. „Aš jam papasakojau, kad neturiu darbo, o jis man juokais ir sako: tai važiuok kariauti, bent užsidirbsi“, – paaiškino jonaviškis. 

Jeigu atsirastų tokių lietuvių, kurie išvažiuotų kariauti į Donbasą, tai jie netektų mūsų šalies pilietybės. Pagal įstatymus, norintys stoti į kitos šalies karo tarnybą, privaloma kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir gauti Vyriausybės leidimą. Gauti tokį leidimą būtų sudėtinga net tiems, kurie norėtų stoti į Ukrainos kariuomenę, o apie separatistų rėmėjų gretas kalbėti net neverta - Lietuva nepripažįsta Donbaso vadinamųjų liaudies respublikų, todėl tokį leidimą gauti yra neįmanoma.

Įtariami terorizmo finansavimu

Sostinės prokurorai šiuo metu atlieka kitokį ikiteisminį tyrimą, kuris susijęs su Ukrainos prorusiškais separatistais. Į pareigūnų akiratį pateko Lietuvoje registruota viešoji įstaiga „Karas ir taika“, kurios atstovai – mūsų šalies piliečiai Aleksandras Dolženka ir Vladimiras Kazakovas. 

Pirmojo Baltijos kanalo nuotr./Vladimiras Kazakovas yra organizacijos „Karas ir taika“ steigėjas.
Pirmojo Baltijos kanalo nuotr./Vladimiras Kazakovas yra organizacijos „Karas ir taika“ steigėjas.

Organizacija „Karas ir taika“ buvo užregistruota prieš pusmetį – birželio 11 dieną. Maždaug tuo metu, kai Ukrainos kariuomenė pradėjo didelį puolimą prieš Rusijos armiją ir jos samdinius ir kare pasiekė persilaužimą.

Oficialiai buvo teigiama, kad „Karo ir taikos“ nariai ieškos apleistų karinių kapinių, per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus žuvusių karių, bandys nustatyti tapatybes, rasti senus dokumentus. Taip pat – sieks išsaugoti senas karines tradicijas, kurti muziejus, skatinti Lietuvos visuomenės domėjimąsi istorija, kultūra.

Tačiau viskas susiklostė kitaip. 

Praėjus penkioms dienoms po įsteigimo, viešajai įstaigai buvo suteiktas paramos gavėjo statusas – nuo to laiko ji galėjo įgyvendinti labdaros ir paramos programas. Tada socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paskelbta, kad viešoji įstaiga „Karas ir taika“ yra labdaros fondas, remiantis Donbasą.

„Už tūkstančio kilometrų nuo mūsų vykdomas genocidas, žūsta mūsų tauta, rusai. Jeigu norite kuo nors padėti, išgelbėti gyvybes, pagelbėti broliškai tautai, tai veikite“, – šių metų vasarą viešai rašė „Karas ir taika“ puslapio administratoriai. 

Pirmojo Baltijos kanalo nuotr./Pirmojo Baltijos kanalo reportažas, kuriame pasakojama, kad lietuviai teikia paramą prorusiškiems separatistams Donbase.
Pirmojo Baltijos kanalo nuotr./Pirmojo Baltijos kanalo reportažas, kuriame pasakojama, kad lietuviai teikia paramą prorusiškiems separatistams Donbase.

Vasarą buvo teigiama, kad organizacija jau surinko apie 13,5 tūkst. litų paramos, kuri buvo perduota prorusiškiems separatistams Ukrainoje. 

Teigiama, kad organizacija jau surinko apie 13,5 tūkst. litų paramos, kuri buvo perduota prorusiškiems separatistams Ukrainoje. 

Tokia veikla gali būti traktuojama kaip terorizmo finansavimas, nes Lietuvos valstybė oficialiai palaiko Ukrainą, jos teritorinį vientisumą, ragina siekti taikos ir smerkia prorusiškus separatistus.

Viešąja įstaiga „Karas ir taika“ domėjosi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas.

Rugpjūčio 12 dieną Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teroristinių nusikaltimų kurstymo, verbavimo teroristinei veiklai ir teroristinės veiklos finansavimo.

Parašykite atsiliepimą apie 15min