Kaunietis Deivydas Jurkonis kavinėse darbo dienomis lankosi kasdien. Vienoje iš centre įsikūrusių įstaigų dirbantis vyras sakė dažniausiai viešojo maitinimo įstaigose pietaujantis. „Ypatingų pageidavimų pietums neturiu, tačiau valgau ne vienoje vietoje. Jas keičiu, nes kai kur patiekalų asortimentas labai ribotas, o man norisi įvairesnio maisto. Tačiau, kad ir kur pietaučiau, dažniausiai pasigendu porcijų dydžio bei daržovių. Atrodo, kad joms taupoma – prie normalaus Kijevo kotleto įdedamas Pekino salotos lapas, vyšninis pomidoriukas ir trys skiltelės agurko. Man, kaip vyrui, tai atrodo labai mažai“, – pasakojo kaunietis.
Ruošdami šią temą „15min“ žurnalistai aplankė keletą miesto kavinių ir restoranų, kur įsitikino tuo, jog prie patiekalų patiekiamų daržovių norma yra miniatiūrinė, o vietoje lietuviškų šio sezono daržovių dažniausiai siūlomos „amžinos“ – morkos, burokėliai. Tačiau labiausiai virtuvių šefų vertinama daržovė greičiausiai yra Pekino kopūstas, nes jo galima rasti kiekvienos kavinės meniu. Maistingomis vertybėmis nepasižymintis kopūstas patiekiamas kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų arba įmaišomas į salotas. Kartais net ir tas, kuriose šios daržovės neturėtų būti.
Iš turgaus neperka
Kur iš kavinių lėkščių dingo lietuviškos daržovės? Apie tai klausiami viešojo maitinimo įstaigų atstovai tvirtino nematantys didelės problemos. Pasak jų, kokias daržoves (užaugintas vietos ūkininkų ir sodininkų ar atgabentas iš kitų šalių) siūlyti klientams diktuoja įvairūs formalumai, taip pat ir kaina.
„Nusipirkti lietuviškų iš turgaus mes negalime, nes ten nerašomos sąskaitos faktūros. Todėl įvairius daržovių kiekius kasdien perkame didmenine kaina iš tokių bendrovių kaip „Sanitex“. Kokios jos – lietuviškos ar ne – nesidomime“, – teigė kavinės „Bella Italia“ direktorė Dalia Junčytė. Tiesa, neseniai kavinė sudarė sutartį su vienu ūkininku, iš kurio perka krapus, svogūnus ir kitas Lietuvoje auginamas daržoves. Pasak kavinės vadovės, ūkininkas pats susirado juos ir pasiūlė pirkti savo auginamas daržo gėrybes.
„Norėtume į savo meniu įtraukti daugiau lietuviškų konkretaus sezono daržovių. Tačiau ne visada turime galimybių tai padaryti. Mūsų kavinių tinklas didžiulis, per visą Lietuvą. Su logistika sudėtinga. Vien ūkininkai tokių kiekių, kokių mums reikia kasdien, negalėtų užtikrinti. Tačiau dalis daržovių, kurias pateikiame klientams, yra lietuviškos“, – sakė „Vičiūnų restoranų grupės“, kuriai priklauso picerija „Charlie pizza“, kavinės „Царское село“, „Katpėdėlė bistro“, „Katpėdėlė Pirkia“ bei blyninės „La Crepe“, valdybos pirmininkas Gediminas Balnis.
Patiekalų porcija, garnyro ir pagrindinio patiekalo santykis yra įmonės, teikiančios maitinimo paslaugą, reikalas. Maistas gaminamas pagal kavinių pasitvirtintas receptūras. Kokios jos – sprendžiame ne mes, inspektoriai, ar kuri kita institucija. Lietuvoje nėra bendro standarto, kuris numatytų: tiek gramų mėsos turi būti, o tiek – garnyroKitų šalių kavinėse įprasta, jog kavinių ir restoranų virtuvėse skirtingu sezonu naudojamos skirtingos daržovės – daugiausia tos, kurios tuo metu auga ir kurių galima įsigyti šviežių. Tačiau Kauno kavinėse ir ši užsienio praktika nėra taikoma.
„Patiekalų sudėties neatnaujiname prieš vasaros ar žiemos sezoną. Prie patiekalų siūlome tas daržoves, kurių tuo metu turime. Žmonės dėl to nė karto nesiskundė“, – tikino D.Junčytė.
Ypatingų klientų pageidavimų dėl daržovių teigė nesulaukę ir didieji kavinių tinklai. „Vičiūnų restoranų grupės“ atstovo G.Balnio teigimu, yra pasitaikę klientų, kurie vietoje įprastų pomidorų, pageidavo vyšninių, kurių odelė esą ne tokia kieta. Tačiau dažniausiai žmonės perspėja padavėjus, jog kai kurioms daržovėms yra alergiški. Tuomet jos keičiamos kitomis iš turimo asortimento.
Ne visada gali nubausti
Maisto kokybės specialistai įsitikinę, jog tai, kad lietuviai nesiskundžia dėl patiekalų kokybės kavinėse, nerodo tikrosios situacijos. Greičiausiai daliai vartotojų neaišku, kad tai – jų teisių pažeidimas.
Tiesa, nubausti viešojo maitinimo sektoriaus atstovus galima tik už tam tikrus pažeidimus. Pavyzdžiui, patiekalų sudėties nepaisymą. Visa kita reguliuoja pati rinka – jei vartotojai tyli ir toliau kantriai valgo menkas daržovių porcijas, jos ir nesikeis.
„Patiekalų porcija, garnyro ir pagrindinio patiekalo santykis yra įmonės, teikiančios maitinimo paslaugą, reikalas. Maistas gaminamas pagal kavinių pasitvirtintas receptūras. Kokios jos – sprendžiame ne mes, inspektoriai, ar kuri kita institucija. Lietuvoje nėra bendro standarto, kuris numatytų: tiek gramų mėsos turi būti, o tiek – garnyro“, – sakė Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus maisto produktų inspektorė Danguolė Grigalevičienė.
Kas kita, jei pažeidžiama patvirtinta patiekalo receptūra. „Jei joje nurodytas viena sudėtinė medžiaga, o panaudota kita – tai jau pažeidimas. Pamenu vieną atvejį, kai picerijos lankytojas pasiskundė, kad picoje buvo panaudota ne ta dešros rūšis, kuri buvo nurodyta kaip sudedamoji patiekalo dalis. Kadangi skundas pasitvirtino, kavinės savininkui buvo skirta numatyta nuobauda“, – sakė maisto produktų inspektorė.
Pagrįsti tik dalis skundų
Šiemet Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukė 260 vartotojų pranešimų, iš kurių 48 – dėl viešojo maitinimo įmonių veiklos. Dažniausios skundų priežastys yra dėl patiekalų kokybės: klientai pasakojo, kad vietoje karšto patiekalo gavo atšalusį (netinkama patiekalų atleidimo temperatūra), maiste rado ten neturinčių būti dalykų – plauką, kirmėlę ar pan.
Nemaža dalis nurodė, jog suvalgę patiekalų pasijuto blogai. Kitiems užkliuvo nešvarūs indai, maisto gamyboje panaudotos ne tos žaliavos, o 14-ai – sumažintos patiekalų porcijos. Iš beveik 50 pagal skundus atliktų tikrinimų pažeidimų rasta 11 vietų.
Vartotojų pranešimai iš visos Lietuvos dėl nesaugių arba nekokybiškų maisto produktų bei netinkamų viešojo maitinimo įmonių teikiamų paslaugų registruojami Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Nemokama telefono linija 8~800 404 03 (visą parą), telefonas Kaune – 8-37 423 545. Taip pat galima atsiųsti elektroninį laišką kaunom@vet.lt arba paprastą adresu: Siesikų g. 19, LT-07170 Vilnius, Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas.
