Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviškame patyčių kanale internautas siautėja netrukdomas: aukos – vaikai ir paaugliai

Internetas
123rf.com nuotr. / Internetas
Šaltinis: 15min
16
A A

Virtuali erdvė, į kurią persikelia vis daugiau šiuolaikinės visuomenės gyvenimo, suteikia naujų galimybių plisti patyčioms, nuo kurių neapsaugoti net vaikai ir paaugliai. Bet kokia informacija, atsidūrusi internete, tampa prieinama bet kam ir kiekvienas su ja gali daryti, ką nori. Taip gimė lietuviškas patyčių kanalas, griaunantis nepilnamečių gyvenimus.

Kanalas turi armiją sekėjų

Vis labiau populiarėjant socialiniams tinklams, tarp paauglių tapo populiaru būti vadinamaisiais youtuberiais, kitaip tariant, kurti vaizdo filmukus apie tai, kaip jie gyvena, kuo užsiima, kaip leidžia dienas, kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia. Tokia banga tarp 8–16 metų vaikų ir paauglių vyrauja visame pasaulyje: internete galima rasti daugybę tokių filmukų. Ypatingos vertės turinio prasme jie neturi, tačiau patiems vaikams tai erdvė reikštis.

Vaikų filmukai paimami, sukarpomi ir, neslepiant jų veidų, gyvenamosios aplinkos, sukeliami į neigiamą turinį.

Kartu su jaunųjų youtuberių banga atsirado ir antroji – žiaurių patyčių ir smurto propagavimo, kai vaikų filmukai paimami, sukarpomi ir, neslepiant jų veidų, gyvenamosios aplinkos – absoliučiai nieko – sukeliami į neigiamą turinį. Būtent tokį lietuvišką patyčių kanalą užtiko 15min kalbinta vilnietė Lina. Apie 15 tūkst. sekėjų turintis „Youtube“ kanalas kiekvieno savo filmuko pradžioje skelbia, kad viskas yra daroma tik juoko forma, tad jei kas to nesupranta, tiesiog neturi humoro jausmo.

Tačiau toliau jau visai nejuokinga: „Radau žmogų, iš kurio galėtume pasijuokti.“ Ir iš pasirinkto filmuko autoriaus išsityčiojama visais įmanomais būdais. Natūralu, kad po to vaiką ar paauglį užplūsta patys įvairiausi komentarai, kuriuose raginama susideginti, nusižudyti, tyčiojamasi iš gyvenamosios vietos, išvaizdos, elgesio, kalbėjimo manieros ir pan.

Scanpix nuotr./„Youtube“ logotipas
Scanpix nuotr./„Youtube“ logotipas

„Vienas paauglys nusprendė kreiptis į „Youtube“ administraciją dėl jo teisių į filmuką pažeidimo. Dėl to kanalo autorius gavo įspėjimą, tačiau po to jis surengė gyvą transliaciją internetu, per kurią tris valandas paaugliui grasino baisiausiais dalykais: žadėjo jį surasti, sudeginti namus, tėvus, sudaužyti ir pan.“, – pasakojo pašnekovė.

Taip, matyt, jis badė išmušti norą skųstis kitiems. „Aš kalbėsiu apie visus, apie ką noriu. Nė vienas iš jūsų nėra saugus“, – gąsdina patyčių kanalo kūrėjas.

Pareiškėja gavo formalų atsakymą

Pasibaisėjusi tuo, ką pamatė, Lina užregistravo pranešimą apie šį kanalą tinklalapyje draugiskasinternetas.lt. Sausio 10 d. ji gavo pranešimą, kad kreipimasis užregistruotas ir į jį bus reaguota pagal tai, kokios šalies tarnybinėse stotyse yra turinys. Laiške nurodoma:

„Jei pranešime nurodomos interneto svetainės turinys yra Lietuvos tarnybinėje stotyje ir jei bus pagrindo įtarti, kad pateikiama informacija yra nelegali arba žalinga, pranešimas bus persiųstas atitinkamoms institucijoms: Policijos departamentui arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Jei interneto svetainė arba forumas yra kitų šalių tarnybinėse stotyse, informacija apie tai bus perduota tų šalių karštosioms linijoms. Norėtume pastebėti, kad kai kuriose šalyse pornografija nėra draudžiama (pvz., JAV), todėl, jei jūsų pranešime nurodoma interneto svetainė yra tos šalies tarnybinėje stotyje, „Saugesnio interneto karštoji linija“ bus priversta pranešimą atmesti. Išimtis taikoma vaikų pornografijai, kuri yra neteisėta visose pasaulio šalyse.“

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Žaidimas „Pokemon Go“
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Žaidimas „Pokemon Go“

Po skundo – grasinimai paaugliui

„Susidaro įspūdis, kad „Youtube“ šiandien yra ta platforma, kurioje patyčių autoriai gali siautėti nebaudžiami ir nesusekami, nors tam yra visi įrankiai. Jei, neduok Dieve, pasišaipoma iš „svarbaus asmens“, tuomet visi sukrunta dirbti. Bet jeigu nėra ažiotažo, tuomet paaugliai, kreipęsi dėl patyčių, gali sėdėti dantis sukandę arba bandyti problemas išspręsti savomis jėgomis. JAV dėl tokių nesąmonių vaikai žudosi. Tik laiko klausimas, kada sulauksime ko nors panašaus Lietuvoje, ir tuomet tarnybos imsis veikti“, – teigė pašnekovė.

Pasak jos, viena yra kreiptis į vaikų tėvus, raginant peržiūrėti jų kuriamą turinį, visai kas kita – pasiimti tų vaikų vaizdo įrašus ir išsityčioti iš jų viešai su keliolikos tūkstančių sekėjų auditorija, kuri reaguoja į kiekvieną paauglių, iš kurių išsityčiota, bandymą atsikirsti ir dar labiau žemina, pašiepdami absoliučiai viską, prie ko galima prikibti, esą taip „valant“ lietuvišką internetą.

„Klausimas – ar realiai turime įgalių tarnybų reaguoti į tokias interneto šiukšles ir neleisti siautėti nebaudžiamai? Dabar pašaipūnas įsitikinęs, kad niekur neskelbdamas savo vardo, nerodydamas veido ir pasikeitęs balsą yra neliečiamas. Tas pats „Youtube“ nesuteikia galimybės kreiptis dėl turinio pažeidimų tretiesiems asmenims, tą daryti gali tik pats kanalo šeimininkas. Kas kartą tokio pranešimo kopija nukeliauja ir kanalui, kuris pažeidžia teisės aktus, tad daugelis paauglių paprasčiausiai bijo ginti savo teises, o tėvai numoja ranka į tai, kas vyksta – esą „vaikų žaidimai“.

Ar tik tuo atveju, jei kuris nors iš tų paauglių, iš kurių buvo „išsidergta“ ir išsityčiota viešai, nuspręs pasitraukti, etikos inspektorė įsikiš, primindama, kad štai, neetiška skelbti nuotraukų ar kitos informacijos, nes jau miręs dėl visuomenės ir institucijų neveiklumo asmuo turi teisę į asmens duomenų neliečiamybę? O kaip su jo teise gyventi?“ – piktinosi pašnekovė.

Specialistas pataria prieš viešinantis labai gerai pagalvoti

Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis pripažino, kad didžiausia bėda, jog socialiniai tinklai turi savo saugos politiką ir sunkiai pripažįsta autoritetus bei įsiklauso į pageidavimus dėl šios politikos tobulinimo iš šalies. Be abejo, į patyčių pranešimus reaguojama, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, jeigu kreipiasi valstybinės institucijos. Tačiau jeigu kreipiasi nukentėjęs žmogus, reakcija būna greitesnė ir griežtesnė.

Į patyčių pranešimus reaguojama, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, jeigu kreipiasi valstybinės institucijos. Tačiau jeigu kreipiasi nukentėjęs žmogus, reakcija būna greitesnė ir griežtesnė.

„Reikia nebijoti pačiam kreiptis į „Youtube“ ar „Facebook“, kad išimtų tą klipą. Suprantu, kad piktavalis greičiausiai turi kopiją, kurią gali įkelti kur nors kitur, bet kuriam laikui padės. Tiesa, internetas – tarptautinis reiškinys, o skirtingose šalyse galioja skirtingi įstatymai. Pavyzdžiui, transliuojant savo kanalą iš Lenkijos, galima turėti pornografijos. Lietuvoje tai draudžiama“, – sakė pašnekovas.

Pasak M.Masaičio, rengiant mokymus vaikams, stengiamasi jiems paaiškinti, kad negalima bet kokios informacijos apie save krauti į internetą, jog būtų kuo mažiau pretekstų piktavaliams pasinaudoti šia informacija.

„Kartą ką nors įdėjęs į internetą, iš ten jau neišimsi. Vartotojas gali ištrinti savo nuotraukas ar vaizdo filmukus, bet niekada negali žinoti, kas juos atsisiuntė ir išsaugojo savo kompiuteryje. Žinoma, vaikams ir paaugliams sunku įvertinti savo vaizdinę medžiagą kritiškai. Todėl stengiamės vaikams išaiškinti, kad nors tėvai gal nemoka taip naudotis kompiuteriu kaip jie, bet jie tikrai moka atskirti, ką galima skelbti viešai ir ko negalima. Todėl rekomendacija – prieš ką nors dedant į internetą tai parodyti vyresniam už save žmogui ir įsiklausyti į jo pastabas“, – teigė pašnekovas.

Psichologinę pagalbą patyčių internete atveju galima gauti paskambinus į Vaikų liniją nemokamu numeriu 116 111.

RRT: tiesiausias kelias – kreiptis patiems

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) patvirtino, kad, ekspertams patikrinus pranešime nurodytą vaizdinę medžiagą, buvo matyti, jog vaizdinėje medžiagoje yra užfiksuoti nepilnamečiai vaikai, todėl pranešimas buvo įvertintas kaip pagrįstas ir persiųstas tolesniam tyrimui atsakingai institucijai – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuri nagrinėja skundus dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimų.

Pranešimai dėl nepilnamečių vaikų patyčių internetinėje erdvėje kol kas sudaro tik kelis procentus visų RRT interneto karštąja linija gautų pranešimų, tačiau pastebima tendencija, kad jų daugėja

„Pranešimai dėl nepilnamečių vaikų patyčių internetinėje erdvėje kol kas sudaro tik kelis procentus visų RRT interneto karštąja linija gautų pranešimų, tačiau pastebima tendencija, kad jų daugėja. Daugiau fiksuojama neteisėto asmeninės informacijos viešinimo atvejų. Tokia informacija dažnai panaudojama ir patyčių tikslais. Tokiu atveju kreipiamasi į atitinkamos interneto svetainės administratorių ar informacijos prieglobos paslaugų teikėją, įspėjant apie neteisėtai skelbiamą informaciją jo svetainėje ar tarnybinėje stotyje su prašymu informaciją pašalinti.

„Youtube“ kūrėjai yra nustatę taisykles, reglamentuojančias, kaip elgtis šiame socialiniame tinkle, kokios informacijos skelbti negalima. Jeigu vaizdinė medžiaga nusižengia taisyklėms, ją pašalinti galima pranešant tiesiai „Youtube“ administracijai. Į „Youtube“ turi kreiptis pats asmuo arba nepilnamečio tėvai ar globėjai. Gavęs skundą, „Youtube“ įspės tuos, kurie įkėlė šią informaciją, ir duos jiems 48 val., kad informacija būtų ištrinta. Jei to nebus padaryta, „Youtube“ administratoriai išnagrinės skundą ir priims sprendimą dėl pašalinimo“, – aiškino RRT Interneto priežiūros skyriaus vedėjas Vilius Nakutis.

123rf.com/Kompiuteris
123rf.com/Kompiuteris

Kaip pasiekti informacijos skleidėją

Kokia išeitis, jeigu pats nepilnametis ar jo tėvai nesikreipia? Žurnalistų etikos inspektorės patarėja Žydra Klevinskaitė patikino, kad nustačius etikos pažeidimą, informaciją pašalinti siekiama visais įmanomais būdais.

„Pirmiausia siekiama nustatyti, kas yra informacijos skleidėjas. Jeigu jis yra Lietuvos jurisdikcijoje, problemų tikrai nekyla, kadangi už etikos inspektoriaus sprendimų nevykdymą yra numatytos administracinės nuobaudos. Galiu pasakyti, kad šias priemones taikyti tenka itin retai, dažniausiai susitvarkoma be jų. Sunkiau, kai asmuo transliuoja iš užsienyje esančio serverio. Lietuvos teisė šiuo atveju jau nieko negali padaryti.

Kita vertus, paskutiniuoju metu didieji socialiniai tinklai pakankamai geranoriškai nusiteikę ir sutinka šalinti blogąjį turinį. Šiuo metu yra Europos Komisijos iniciatyvos, kurios skatina juos aktyviai reaguoti ne tik į pareiškėjų skundus, bet ir į institucijų pranešimus. Žinoma, kai reikia susisiekti su kitų šalių institucijomis, procesas užtrunka, o šiais laikais, kai informacija greitai platinama ir pasiekiama, reikalinga skubi reakcija. Vis dėlto siekiame, kad ydingas turinys būtų pašalintas. Negaliu sakyti, kad tai pavyksta visais atvejais, bet tai siekiamybė“, – teigė pašnekovė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min