Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 12d. 13:01

Londone gyvenantis lietuvis ginčija Kauno oro uoste gautą baudą dėl saviizoliacijos: „Lietuvoje nelikau, o nubaudė“

Kaune nusileido lėktuvas iš Bankoko
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno oro uoste/ Asociatyvi nuotr.

Londone gyvenantis Česlovas Kauno oro uoste susidūrė su nemalonia patirtimi, pasibaigusia 250 eurų bauda. Jis bandė įrodyti, kad į Lietuvą tik atskrido, joje nebuvo, vyko iškart į Latviją, tačiau pareigūnams tai buvo nė motais, – pažeistos saviizoliacijos taisyklės. Emigranto teigimu, baudų sulaukė ir tie, kurie laiku kreipėsi į NVSC dėl išimties taikymo, tačiau taip ir negavo atsakymo.

Lietuvis Česlovas Londone gyvena jau keletą dešimtmečių. Jam rugsėjo 4 dieną prireikė iš Ventspilio miesto Latvijoje parsigabenti mažamečius savo vaikus. Kadangi tiesioginių skrydžių iš Londono į Latviją tą dieną, kaip jis teigia, nebuvo, lietuvis nusprendė skristi Kaunan. Į Kauno oro uostą jo iš Latvijos atvyko pasiimti pažįstamas asmuo. Niekur nestoję, abu jie išvyko į Latviją, tačiau kai po kelių dienų grįžo į Kauno oro uostą dėl atgalinio skrydžio, jį užklupo nemalonumai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais – išrašyta bauda už privalomos saviizoliacijos nesilaikymą.

„Formą (kurią reikia pateikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui – aut. past.) pildžiau ne nusileidus lėktuvui oro uoste, ne popierinę, o iš anksto – elektroniniu būdu. Ten reikėjo nurodyti, kur Lietuvoje būsi, kur izoliuosiesi. Kitaip neduoda užpildyti formos. Nėra pasirinkimo, kad tu nebūsi Lietuvoje, juk aš tranzitu per Lietuvą į Latviją vykstu. Pasirinkimo nėra – privalomas adresas Lietuvoje ir taškas. Nurodžiau kažkokį adresą – mašinų nuomos punkto.

Grįžtu rugsėjo 8 dieną į Kauno oro uostą, man pasų kontrolėje sako: „Jūs nesikarantinavote“. Atsakiau, kad Lietuvoje net nebuvau. Paprašė įrodyti, pateikti čekius. Paaiškinau, kad, jei būčiau žinojęs, būčiau juos kaupęs. Pasiūliau pateikti savo banko sąskaitos išrašą, ten juk įrodymai, kad mokėta per tas dienas Latvijoje. Nesutiko, toliau teigė, kad negaliu įrodyti, jog Lietuvoje nebuvau. Net mano el. pašto adreso patvirtinimas užtruko 45 minutes: valstybinės institucijos negali išsiųsti laiškų (norėjo atsiųsti už mano akių priimtą sprendimą dėl baudos) tokiais el. paštais, kurių adresuose yra X ženklų. O dar ir nuobaudos protokole įrašė netiesą, kad neva tai aš nežinojau, jog karantinuotis reikia. Aš žinojau, kad reikia, bet nežinojau, kad yra forma, leidžianti nesikarantinuoti“, – istoriją pasakoja Česlovas.

Nesulaukė atsakymo dėl išimties taikymo

Latvijoje jis teigia per pastarąjį mėnesį buvęs gal 5 kartus – ir skridęs, ir važiavęs savo automobiliu, net per Lietuvą, tačiau niekada nebuvo sustabdytas, niekas nieko neklausė, tuo labiau – nebaudė. Kauno oro uoste tą rugsėjo 8 dieną, anot Česlovo, strigo ne vienas keleivis. Keli jų buvo iš anksto užpildę, kaip reikalaujama, formą dėl išimties nesiizoliuoti taikymo, tačiau taip ir negavo jokio atsakymo iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC).

„Žmonės teigė, po 4-5 kartus siuntė tuos prašymus dėl išimties taikymo. Užlūžo neva sistema. Kodėl žmonės turi atsakyti už tai, kad jų sistema neveikia? Žmonės, gal 10 jų, gavo po 500 eurų baudą už tai, kad užpildė laiku formą, išsiuntė, viską padarė, bet dėl perkrautos sistemos negavo laiku atsakymų?“, – stebėjosi Česlovas.

Jis padarė išvadą, kad jei NVSC formą būtų pildęs ranka, popierinę, baudos būtų išvengęs. Juk tuomet gali ir sumeluoti, pateikti netikslius duomenis, niekas netikrins. O štai elektroniniame formos variante, kuris, rodos, pagreitina išėjimo iš Kauno oro uosto procesą, to padaryti neina.

„Mačiau, kaip prie mano akių užpildė vienas žmogus „Petras Petraitis, ieškokit durnyne Vasaros g. 5“. Viską dariau sąžiningai, viską pildžiau sąžiningai, norėjau nurodyti, kad karantinuosiuosi Latvijoje – elektroninėje formoje nėjo, nebuvau Lietuvoje – ir štai, kaltas. Vienodai man tie 250 eurų, čia principo reikalas. Kodėl žmonės baudžiami už jų sistemos neveikimą? Ir kodėl aš turiu įrodinėti, kad nebuvau Lietuvoje, tai jie turi įrodyti, kad buvau“, – piktinosi Česlovas, žadantis protokolą skųsti.

Kita Anglijoje gyvenanti moteris 15min pasakojo, kad staiga mirus mamai, ji dar tą pačią dieną įsigijo bilietus ir parskrido į Lietuvą laidotuvėms, prieš tai išsiuntusi prašymą palikti saviizoliacijos vietą, tačiau atsakymo – prašymas patvirtintas ar ne – per kelias dienas taip ir negavusi.

Pareigūnas tik laikėsi įstatymų

VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis 15min teigė, kad Kauno oro uoste dirbantys pareigūnai šiuo atveju tiesiog atliko savo darbą ir atliko jį gerai, laikydamiesi numatytų teisės normų.

„Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad tas žmogus, atvykdamas iš Didžiosios Britanijos, iš kurios atvykus yra nustatyta 2 savaičių saviizoliacija, užpildė visus dokumentus ir pasižadėjo, kad laikysis saviizoliacijos, kad išvykstant į kitą šalį kreipsis į NVSC (to nepadarė), nurodė savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Yra standartiniai dokumentai. Jis juos užpildė savo noru, būdamas suaugęs žmogus. Tuomet įsijungė visi teisiniai dalykai.

Apie kažkokį tranzitą šiuo atveju kalbėti neišeina. Tranzitas skirtas užsieniečiams, grįžtantiems į savo šalį. Jie net nepildo tokių anketų, kerta Lietuvą, išvyksta ir negrįžta. Tai, kad tas žmogus atvyko ir sugrįžo po 4 dienų į oro uostą, tai nėra joks tranzitas. Jis klaidingai įsivaizdavo situaciją. Jo klaida, kad nepasidomėjo. Išlygų tokiems keliautojams nėra. Pasieniečiai, natūraliai, remdamiesi dokumentais, kurie fiksuoti, kaip ir daugeliui kitų, skyrė baudą. Tai pažeidimas. Pasienietis, tikrinantis jo dokumentus, kitos išeities neturi“, – paaiškino G.Mišutis.

Anot jo, VSAT duomenimis, nuo rugpjūčio 1 dienos nustatyti 246 tokie atvejai, – kasdien maždaug po 6. Pareigūnai netgi geranoriškai, G.Mišučio teigimu, atsižvelgė į visą situaciją: nepildė dokumentų, nerašė protokolo iškart – leido žmogui išskristi ir sprendimą, su jo sutikimo, priėmė už akių.

Apie kažkokį tranzitą šiuo atveju kalbėti neišeina.

„Jei būtų pildę viską vietoje iškart, lėktuvas būtų išskridęs. Pareigūnui šiuo atveju jokių priekaištų nėra. Jis atliko viską, kaip nurodo įstatymas“, – teigė VSAT atstovas, pabrėžęs, kad niekas šiuo atveju nepatvirtins, buvo pilietis Latvijoje ar buvo Lietuvoje, tai – antriniai dalykai.

Kasdien – po 1 500 prašymų

Atsakydamas į 15min klausimus, NVSC pabrėžė, kad kasdien gaunama daugiau nei 1 500 prašymų leisti palikti izoliacijos vietą. Kiekvienas konkretus prašymas, kaip teigiama atsakyme, yra svarstomas atskirai ir tokie leidimai išduodami tik tais atvejais, jei nustatoma, kad izoliacijos vietos palikimas nesukels infekcijos išplitimo rizikos. Paprastai tariant, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir sprendimai būna individualūs.

Dažniausiai į NVSC, prašydami leisti palikti izoliacijos vietą, kreipiasi asmenys, nurodydami, kad jiems būtina nuvykti į darbo vietą.

„Taip pat sulaukiama nemažai prašymų vykti į valstybės institucijas, kai žmonėms reikia susitvarkyti įvairius dokumentus, pavyzdžiui – į Migracijos departamentą. Su tokiu prašymu dažniausiai kreipiasi užsienio šalių piliečiai. Žinoma, vasaros laikotarpiu taip pat buvo nemažai prašymų leisti laikinai palikti izoliacijos vietą vykstantį į artimųjų vestuves, jubiliejus. Deja, tikrai pasitaiko atvejų ir kai žmonės pateikia prašymus leisti palikti izoliacijos vietą dėl tų priežasčių, kurios nėra numatytos patvirtintame išimčių sąraše. Pavyzdžiui, vykti į grožio paslaugas teikiančias įstaigas, apsipirkti ir pan. Tokių prašymų NVSC netenkina“, – rašoma NVSC redakcijai pateiktame atsakyme.

Izoliacija, pasak NVSC atstovų, yra būtina tam, kad būtų išvengta kontakto su kitais žmonėmis, kas iš esmės yra pati svarbiausia priemonė, leidžianti apsisaugoti nuo viruso plitimo grėsmės. Tad žmonės turėtų atsakingai patys įvertinti, ar ta priežastis išties yra tokia svari, ar poreikis palikti izoliacijos vietą išties yra būtinybė.

Kasdien gaunama daugiau nei 1 500 prašymų leisti palikti izoliacijos vietą.

Leidimas palikti izoliavimo vietą išduodamas ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms. Tais atvejais, kai leidimas palikti izoliavimo vietą reikalingas ilgesniam laikui, kartojamas tyrimas COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijos) nustatyti ir leidimas pratęsiamas, gavus neigiamą tyrimo atsakymą.

„Svarbu, kad gavus leidimą palikti izoliavimosi vietą ir toliau laikoma, kad žmogus yra izoliacijoje, t. y., jis privalo laikytis izoliacijos taisyklių. Leidimas jokiu būdu nesutrumpina izoliacijos termino, jis tik suteikia teisę įvykdyti leidime nurodytus veiksmus, t. y., nuvykti į nurodytą vietą nurodytu laiku ir tikslu“, – paaiškinama NVSC rašte.

Turi atsakyti per dieną

Paklausus, per kiek laiko turi būti atsakyta į žmogaus prašymą palikti saviizoliacijos vietą, atsakyta, kad iki 15 valandos pateikti prašymai turi būti išnagrinėti tą pačią darbo dieną, jeigu po 15 valandos – kitą darbo dieną.

„Žinoma, situacijų tikrai būna įvairių, kadangi vienu atveju specialistams gali būti aišku, kitu – reikia papildomai ne vieną kartą susisiekti su asmenimis telefonu, tikslinti informaciją, konsultuoti žmogų. Dedamos visos pastangos, kad leidimą, jeigu tam yra pagrindo, žmonės gautų kuo įmanoma greičiau ir būtų apie tai informuoti“, – informavo NVSC atstovai.

Keliavimu per Lietuvą tranzitu, anot jų, laikoma tik tai, jei toliau vykstama oro transportu ir žmogus neišeina iš oro uosto zonos.

Į klausimą, ar popieriniai anketų pildymai nesuformuoja situacijos, kad keleiviai gali tiesiog nurodyti neteisingą informaciją ir niekas jų nesuseks, NVSC neatsakė. Tačiau kitą dieną po kreipimosi – rugsėjo 11-ąją, išplatino žiniasklaidai pranešimą, kad nuo šiol visi, atvykstantys į Lietuvą, turės pildyti elektronines anketas.

Kaip rašoma NVSC išplatintame pranešime spaudai, kiekvienas oro, jūrų ar sausumos transportu reguliariais, specialiais ar užsakomaisiais reisais į Lietuvą grįžtantis ar į ją atvykstantis keliautojas nuo šiol savo asmens duomenis NVSC specialistams turės pateikti elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad dar prieš įlipdamas į lėktuvą, keltą, autobusą ar traukinį žmogus turės užpildyti anketą NVSC interneto svetainėje ir gautą patvirtinimą – vadinamąjį QR kodą – pateikti įlaipinimo į transporto priemonę metu.

Šioje nuorodoje rasite dokumento formą

Popierinę anketą bus galima pateikti tik išimtiniais atvejais, vykdant vežimus sausumos transportu, jei dėl tikrai objektyvių priežasčių, kaip, pavyzdžiui, interneto ryšio trikdžiai ir pan., to nebus galima padaryti elektroniniu būdu.

Anketoje žmonės turi nurodyti vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, lankytas šalis, kontaktinius duomenis, taip pat skrydžio numerį, sėdėjimo vietą lėktuve ar kelte. Šis tvarka įsigalioja nuo rugsėjo 15 d.

Komentarai: 38

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

14:27
01:21
01:35

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min