„Nū miegojau prastai. Gal, kad nū mėnulaicis kap petelnia… Kėliaus nakciu ir ajau glesterc ar nelija, o ir nubudau anksci. Ai, mįslinu aisiu miškan pasvaiksciot. Nedovanai ajau. Va ton pačion vietukėn ir radau, ba ty visadu pabarstau sutrinus …
Šilumos tai gana, jau būt, cik raikia, kad palyt lietucis. O trakinukai tai drūci. Dar jokia kirmėlukė nepristaikė… Pirmų roz motulė many išsivedė grybauc gal kokių šašarių metelių. Parodė pirštukų, laido išrauc, o paskum jau visadu vedės grybautėn. Sakydavo, kad man sekas. Aš buvau mažutukė, graita ir grybavau su noru. Grybauju, vuogauju visadu viena. Man tep gerausia. Prieg nieko derincis neraikia. Man vienai nenuobodu ir nemarkatna. Ir po nosim pazurzu ir paniūniuoju…
Oi anksčiau kiek grybų (baravykų) būdavo. Du roz pečių kūrdavo, kad išdziovyc…" – pasakojo uoli grybautoja.
Onutė Drobelienė sakė: „Pernai pirmus grybus vikruolė Staselė rado birželio 1 d. Stebiuosi jos guvumu, puikia atmintimi ir kaip energingai ji nutolsta kaimo keliuku. Jai – 92-eji, bet aš daugiau septyniasdešimt penkerių tikrai neduočiau… Būkit sveika, Stasele ir dar daug cikrinių Jūsų kašalaitėn. Lauksiu kaip ir kasmet, birželio pradžioj su pirmaisiais grybais (senieji dzūkai grybų vadina tik baravykus). Miela matyti, kaip Staselę džiugina pasivaikščiojimai „Grybų tropelėm“.
Trakinukai auga pamiškėse, miško aikštelėse, mišriuose jaunuolynuose ir tai patys pirmieji vasaros baravykai. Šį pavadinimą turi/žino tik dzūkai.