Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 29d. 08:01 , Atnaujinta: 2018 kovo 29d. 10:26

„MG Baltic“ paramos sulaukusi asociacija po kratų pas Eligijų Masiulį atsikratė likusių koncerno pinigų: nežinojome, kaip elgtis

Laurynas Kasčiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Laurynas Kasčiūnas

Politinės korupcijos byloje figūruojančio koncerno „MG Baltic“ paramą gavusiai organizacijai „Valstybingumo ir tradicijų studijų centras“ vadovavęs politologas Linas Kojala tikina niekada gyvenime nebendravęs su buvusiu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o kam buvo panaudota parama – nežinantis, nes iš organizacijos pasitraukė iškart po jos gavimo. Naujasis organizacijos vadovas Albertas Komaras teigia, kad didžioji dalis paramos išleista žurnalo leidybai, o likutis – paaukotas iškart po kratų pas Eligijų Masiulį. „Iš tikrųjų nežinojome kaip elgtis, na, turėjome ir tokių moralinių sumetimų“, – paaiškino jis.

Trečiadienį dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad STT sudomino su Laurynu Kasčiūnu susijusios organizacijos „Valstybingumo ir tradicijų studijų centras“ gauta 5 tūkst. eurų parama mainais už tai, kad tuomet dar Seimo nariu nebuvęs L.Kasčiūnas įtikintų konservatorę Ireną Degutienę balsuoti už liberalo Šarūno Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų, tačiau patyrusi politikė jaunąjį konservatorių greitai atšaldė.

„Lietuvos rytui“ L.Kasčiūnas sakė, kad prašymą paramai pasirašė tuometis organizacijos vadovas L.Kojala.

Tačiau šiuo metu JAV gyvenantis politologas trečiadienį 15min teigė, kad organizacija turėjo bendros formos prašymą, kuris nebūdavo konkrečiai adresuojamas – tiesiog aprašantis, kas yra asociacijos leidžiamas leidinys „Tribūna“.

Linas Kojala/ Ludo Segerso nuotr.
Linas Kojala/ Ludo Segerso nuotr.

Paklaustas, ar gavus paramą jam reikėjo pildyti kokius nors dokumentus, L.Kojala sakė, kad pinigai buvo tiesiog pervesti, bet tai įvyko arba iškart prieš, arba po organizacijos vadovybės pasikeitimo.

„Ankstesnei valdybai to klausimo administruoti nebereikėjo, papildomų dokumentų nerengėme. Tikrai nepamenu, kad būtume rengę kokią nors atskirą formą be tos su bendra informacija apie organizaciją ir jos veiklą“, – tvirtino jis.

2016 metų sausį iš asociacijos direktoriaus pareigų pasitraukęs L.Kojala negalėjo pasakyti, kam galiausiai buvo panaudota parama.

„Nuo 2016 metų sausio vienintelės senos valdybos žinomos išlaidos buvo apmokėjimas už organizacijos duomenų keitimą Registrų centre. Visos paramos lėšos jau buvo kitų asmenų prerogatyva, nežinau tiksliai, kaip ir kada jie ją išleido“, – teigė jis.

A.Komaras: nežinojau apie prievolę teikti ataskaitas

Patikrinti, kam buvo išleisti pinigai, neįmanoma, nes „Valstybingumo ir tradicijų studijų centras“ nevykdo 2015 metais įsigaliojusios prievolės Registrų centrui teikti finansines ataskaitas.

Po L.Kojalos asociacijos vairą perėmęs Albertas Komaras ketvirtadienį 15min teigė, kad jis apie tokią prievolę sužinojo iš 15min.

„Dabar perskaitęs straipsnį pasigilinau... Iš tikrųjų nežinojau apie tas ataskaitas. Tuo metu, kai vykdėme veiklą ir leidome žurnalą, aš labiau gilinausi į leidybą ir nežinojau apie prievolę teikti ataskaitas, juo labiau, kad negaudavome valstybės paramos – paprasčiausiai nežinojau apie tokią prievolę“, – teigė jis. Pašnekovas pridūrė, kad jo pagrindinis darbas asociacijoje buvo susijęs su žurnalo leidyba.

Asociacijos vadovas patikino, kad beveik visa iš „MG Baltic“ gauta parama buvo skirta žurnalo leidybai, o leidinys, anot jo, atsiėjo nepigiai, jo tiražas siekė 700-750 numerių.

„Lietuvos ryto“ duomenimis, 2016 metų gegužę, iškart po kratų pas buvusį politiką Eligijų Masiulį, asociacija paramos likutį – 1 tūkst. eurų, tiesiog paaukojo Vilniaus rajono vaikų globos įstaigai.

„Ta suma buvo likusi, mes galvojome, kad mes ją naudosime leidybai, tačiau įvyko tai, kas įvyko, na, tas visas liberalų skandalas, ir iš tikrųjų nežinojome kaip elgtis, na turėjome ir tokių moralinių sumetimų. Tuo metu, kai gavome paramą, iš tiesų labai džiaugėmės, nes Spaudos ir radijo rėmimo fondo konkursas vėlavo pusmetį ir nebuvo kitų šaltinių. Tuo metu, kai gavome, labai džiaugėmės, bet kai įvyko visas liberalų skandalas, buvo įvairių pamąstymų, ir su ankstesniu vadovu irgi kalbėjome, kad gal vertėtų grąžinti ar ką tą paramą, bet beveik viskas jau buvo išleista žurnalui. Nežinojome, kaip teisingai elgtis su likučiu“, – 15min kalbėjo A.Komaras.

Į klausimą, ar nesitarė su L.Kasčiūnu, kaip elgtis, jis patikino, kad apie tai su L.Kasčiūnu nekalbėjo.

A.Komaro teigimu, valdyba kaip tik tuo metu, kai buvo gauta parama, keitėsi dėl to, kad pokyčiai buvo numatyti asociacijos įstatuose. „Taip jau įvyko, kad kiti žmonės perėmė veiklą, tame tarpe ir aš. Formalus, techninis veiksmas organizacijoje“, – pabrėžė jis.

15min koliažas/Irena Degutienė ir Laurynas Kasčiūnas
15min koliažas/Irena Degutienė ir Laurynas Kasčiūnas

L.Kasčiūnas savo deklaracijoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai yra nurodęs, kad iš „Valstybingumo ir tradicijų studijų centro“ pasitraukė 2016 metų kovą, tai yra netrukus po paramos gavimo.

Lėšų reikėjo „Tribūnos“ leidybai

Anot L.Kojalos, jam vadovaujant asociacijai vienas didžiausių rūpesčių buvo lėšos mėnraščio „Tribūna“ leidybai.

„Pasirodė daugiau nei 25 skirtingi nemokami leidiniai, bet visada pagrindinė problema buvo lėšos leidybai. Tad visų organizacijos narių buvo prašoma prisidėti prie paramos leidiniui paieškų – skatinant draugus, kolegas, pažįstamus skirti 2 proc., rengiant projektus, bandant gauti tiesioginę paramą“, – pasakojo jis.

Anot L.Kojalos, apie tai, kad gali atsirasti rėmėjas, asociacijos nariai sužinojo 2015 metų pabaigoje.

„Žinoma, tai buvo geros naujienos, nes 2016 metų sausį pasikeitė visa organizacijos valdyba ir pirmininkas. Taigi, maniau, kad paliekame neblogą pamatą „Tribūną“ perimantiems žmonėms tęsti veiklą“, – sakė jis.

Tačiau L.Kojala pabrėžė pokalbiuose su R.Kurlianskiu niekada nedalyvavęs: „Abejoju, ar tuo metu kam nors iš mūsų tai apskritai būtų buvusi žinoma pavardė. Su niekuo iš šios įmonės nebendravome – kiek žinau, niekas kitas iš organizacijos narių be Lauryno taip pat neturėjo jokio kontakto.“

Anot jo, organizacijos narių buvo prašoma pagal galimybes ir asmeninius ryšius prisiminti, kad „Tribūnos“ išlikimas kasmet kabo ant plauko, tačiau paramos paieškos, anot jo, tikrai nebuvo kasdienė organizacijos veikla.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis

„Mūsų diskusijos apie paramą apsiribodavo tuo, kad tai buvo daroma leidybos kontekste, nes puikiai suvokėme, kad organizacija negali pasiūlyti kažko apčiuopiamo mainais – reklamos ar panašiai. Tai buvo nemokamas, daugiausiai studentų tarpe platinamas, studentų savanorių rengiamas leidinys. Tad kalbos apie kažkokius pažadus tokiame kontekste būtų skambėjusios keistai“, – paklaustas, ar L.Kasčiūnas nebuvo užsiminęs, kad kažką verslininkams žadėjo už paramą, sakė jis.

Asociacija buvo įkurta 2012 metais, be L.Kojalos ir L.Kasčiūno, jos steigėjais buvo Deivydas Brijūnas, Donatas Puslys, Vytautas Keršanskas, Vilius Petkauskas, Vytautas Sinica ir Jaunius Petraitis.

Trečiadienį L.Kasčiūnas 15min teigė nieko blogo savo veiksmuose nematantis ir nenorėjo būti lyginamas su politinės korupcijos byloje teisiamo Liberalų sąjūdžio atstovais.

„Esminis dalykas – tuo metu aš nebuvau nei Seimo nariu, nei politinio pasitikėjimo tarnautoju, nei valstybės tarnautoju. Čia esminis skirtumas. Aš gi nieko neregistravau, nebalsavau. Tik pasiteiravau (I.Degutienės – aut.) dėl galimos pozicijos – štai ir viskas“, – tikino Seimo narys.

Penktadienį į posėdį renkasi konservatorių partijos Priežiūros komitetas, kuris pradėjo tyrimą dėl žalos partijos reputacijai padarymo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Ekspertai pataria

Video

01:19
01:59
01:15

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min