Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 12d. 06:01

Migrantų krizė gali pakeisti Lietuvos politinį žemėlapį

Pirmieji migrantai apsigyveno palapinių miestelyje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Migrantai apsigyveno palapinių miestelyje
Migracijos krizė gali išjudinti jėgų pusiausvyrą Lietuvos politikoje. Iš Baltarusijos išaugęs migrantų srautas pritildė anksčiau skambėjusias dalies liberalų kalbas apie dėmesį migrantų integracijai, o naują šansą sustiprinti savo pozicijas įgijo opozicinės partijos, įskaitant parlamente atstovų neturinčius griežtos linijos šalininkus. Apie migracijos krizės poveikį Lietuvos politinei sistemai 15min kalbėjosi su politologais ir politikais.

Valdančiosios partijos vieningai sutaria, kad nelegali migracija į Lietuvą turi būti stabdoma.

Prieš rinkimus Laisvės partija, daugiau kalbėjo apie migrantų integraciją. Jos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sako, jog dabar integracija įmanoma tik tada, kai situacija normalizuosis.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus vertinimu, įmanoma, kad iš migracijos krizės Lietuvoje kai kas išloš – labiausiai opozicinės partijos, o ateityje, jei problema išliks aktuali, – ir mažosios, tokios kaip Nacionalinis susivienijimas.

Skamba konservatorių balsai

Kai kalba pasisuka apie nelegalią migraciją, viešumoje garsiausiai skamba Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ar jų deleguotų ministrų pasiūlymai.

Siekiant ją suvaldyti, pasienyje su Baltarusija planuojama statyti tvorą, ketinama apriboti laisvą migrantų judėjimą pabėgėlių centruose, kurti atskirus miestelius jų apgyvendinimui.

Tikslą kovoti su nelegalia migracija dar prieš 2016 ir 2020 metų Seimo rinkimus kėlė ne tik TS-LKD, bet ir Liberalų sąjūdis.

Abi valdančiosios partijos be kita ko pabrėžė nepritariančios privalomoms pabėgėlių priėmimo kvotoms.

O Laisvės partija daugiau kalbėjo apie pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integraciją bei antidiskriminacinę politiką jų atžvilgiu.

TS-LKD žadėjo svarstyti pasienyje įrengti užtvarus

2020 metais TS-LKD savo rinkimų programoje neužsiminė apie nelegaliai sieną kertančius migrantus, prieglobsčio prašytojus, aptarė tik siekį į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos imigrantus bei talentus.

Bet 2016-aisiais „Europos Sąjungą kamuojančią migrantų krizę“ partija įvardijo kaip vieną iš pagrindinių geopolitinių saugumo iššūkių.

„Migrantų krizės akivaizdoje užimsime Lietuvos interesus ginančią poziciją. Tikėdamiesi iš kitų ES šalių solidarumo Rusijos atžvilgiu, turime patys demonstruoti solidarumą krizės labiausiai pažeistoms Europos valstybėms, tačiau negalime pritarti privalomosioms pabėgėlių priėmimo kvotoms“, – teigė TS-LKD.

Negalime pritarti privalomosioms pabėgėlių priėmimo kvotoms.

Pasak jų, ES privalo stabdyti ekonominių migrantų srautą, užtikrinant efektyvesnę išorinių sienų kontrolę bei mažinant finansines paskatas atvykti į ES.

Programoje TS-LKD žadėjo parengti Lietuvai skubų planą galimiems migrantų srautams per Šiaurės–Rytų išorinę ES sieną valdyti.

„Pasinaudojant tokių šalių kaip Estija ar Latvija patirtimi, svarstysime galimybę pasienyje su Baltarusija ir Rusija įrengti fizinius užtvarus. Šie užtvarai potencialiai būtų naudingi ne tik migrantų krizės akivaizdoje, bet ir kovojant su kontrabandos srautais“, – nurodė partija.

Jos įsitikinimu, Lietuvoje turėtų būti visiškai užkirstas kelias neteisėtai migracijai ir nebūtų sudarytos sąlygos atsirasti „rizikos veiksniams, didinantiems teroro aktų tikimybę“.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Paklaustas, ar imigracija į Lietuvą iš trečiųjų – ne ES – šalių turi būti griežtai ribojama, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis svetainėje Manobalsas.lt nurodė greičiau sutinkantis su tokiu teiginiu.

LSDP ir LVŽS – už ES vienybę ir bendrą atsakomybę

Dėmesio nelegaliai migracijai savo 2020 metų rinkimų programose neskyrė nei Darbo partija, nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Bet 2016-aisiais „darbiečiai“ savo rinkiminiuose plakatuose žadėjo „stabdyti pabėgėlių antplūdį“, o LVŽS – stiprinti valstybės sienos kontrolę.

LVŽS įsitikinimu, išorinių sienų apsauga yra visuotinis NATO ir ES valstybių narių rūpestis, ir dėl to šios organizacijos esą turėtų vieningai sutarti.

„Tai leistų ne tik užtikrinti ilgalaikį pabėgėlių srauto sustabdymą, bet ir tikėtis savalaikės partnerių pagalbos atsiradus grėsmėms prie rytinės ES ir NATO sienos“, – teigė partija.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nuomone, Europai reikia „teisingos bendros prieglobsčio ir migracijos politikos, grindžiamos bendra atsakomybe ir valstybių narių solidarumu bei bendradarbiavimu su tomis šalimis, iš kurių žmonės atvyksta ir per kurias keliauja“.

„Europa turi kontroliuoti migraciją ryžtingiau, teisingiau ir efektyviau: gerokai sustiprindama savo sienų kontrolę, kovodama su prekyba žmonėmis ir nusikalstamu žmonių išnaudojimu bei gerindama asmenų, kuriems reikia prieglobsčio, apsaugą“, – savo 2020 metų programoje skelbė LSDP.

Laisvės partija: Lietuva turi išlikti atvira pabėgėliams

Laisvės partija rinkiminėje 2020-ųjų programoje teigė sieksianti, kad „Lietuva išliktų atvira ir svetinga pabėgėliams iš įvairių kraštų, nepaisant jų etninės kilmės, rasės, tautybės ar išpažįstamos religijos“.

Partija žadėjo keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir prieglobsčio prašytojams numatyti teisę dirbti.

Taip pat – tobulinti integracijos paslaugų teikimo sąlygas taip, kad būtų atsižvelgiama į individualaus pabėgėlio poreikius ir sėkmingą integraciją.

Stiprinsime antidiskriminacinės politikos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu įgyvendinimą.

„Stiprinsime antidiskriminacinės politikos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu įgyvendinimą, siekiant šalinti neigiamų išankstinių nuostatų kuriamas kliūtis sėkmingai pabėgėlių integracijai. Didinsime vietos savivaldos vaidmenį ir įsitraukimą į pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integracijos procesą“, – programoje dėstė Laisvės partija.

Jos pirmininkės Aušrinės Armonaitės nuomone, imigracijos į Lietuvą iš trečiųjų – ne ES – šalių riboti nereikėtų.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

„Turime nebijoti atsiverti atvykėliams iš trečiųjų šalių, pirmiausiai – kultūriškai ir istoriškai artimesnių kaimynių. Tačiau turime pasiruošti integracijai švietime, o taip pat sveikatos ir kitose srityse“, – svetainėje Manobalsas.lt teigė ji.

Liberalų sąjūdis: priimti turime tik tuos, kurie nori likti

Lietuva, Liberalų sąjūdžio nuomone, turėtų įgyvendinti bendras Europos Sąjungos priemones migracijos srityje.

Bet, partijos vertinimu, nederėtų prieglobsčio prašytojų privalomai paskirstyti po Europos Sąjungos valstybes – esą 2015 metais per migracijos krizę tai nedavė rezultatų.

„Siekiant padėti nuo migrantų antplūdžio kenčiančioms Europos Sąjungos ir kaimyninėms valstybėms, būtina stiprinti šių valstybių gebėjimus ir pajėgumus registruoti migrantus, juos išlaikyti ir efektyviai grąžinti į kilmės valstybes tuos, kuriems prieglobsčio nereikia.

Negalima pritarti jokiam privalomam prieglobsčio prašytojų perskirstymui.

Negalima pritarti jokiam privalomam prieglobsčio prašytojų perskirstymui tarp Europos Sąjungos valstybių, nes tai paneigia žmogaus, migranto, teisę spręsti dėl savo ateities, supriešina atvykėlius su priimančiomis bendruomenėmis“, – aiškino Liberalų sąjūdis.

Lietuva, solidarizuodamasi su kitomis Europos valstybėmis, partijos įsitikinimu, turėtų sutikti persikelti tik tuos prieglobsčio prašytojus, kurie patys norėtų gyventi Lietuvoje ir yra pasiryžę priimti Lietuvos visuomeninio gyvenimo normas.

„Todėl, įgyvendinant pabėgėlių perkėlimo programas, ypač daug dėmesio turi būti skiriama išankstiniam kultūriniam migrantų orientavimui“, – pridūrė partija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pirmieji migrantai apsigyveno palapinių miestelyje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pirmieji migrantai apsigyveno palapinių miestelyje

Ji žadėjo siekti „apsaugoti Europos bendruomenę nuo nelegalios migracijos“.

Paklausta, ar imigracija į Lietuvą iš trečiųjų – ne ES – šalių turi būti griežtai ribojama, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen svetainėje Manobalsas.lt nurodė visiškai su tuo nesutinkanti.

„Imigracija turėtų būti kontroliuojama, bet ne griežtai ribojama“, – teigė ji.

V.Čmilytė-Nielsen: tai nėra įprasta nelegali migracija

O kaip migracija turėtų būti kontroliuojama dabar, kai turime padidėjusius migrantų srautus iš Baltarusijos?

Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen teigimu, legalią migraciją, apie kurią esą ir kalbėta Manobalsas.lt svetainėje, nuo nelegalios derėtų atskirti.

Tai yra Lukašenkos režimo taktika naudotis žmonėmis kaip įrankiu tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai spausti.

„Šiuo metu mes susiduriame su dar kitokiu reiškiniu – tai yra Lukašenkos režimo taktika naudotis žmonėmis kaip įrankiu tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai spausti.

Tai nėra įprasta nelegali migracija, kuri ankstesniais metais būdavo dešimtimis kartų mažesnė nei šią vasarą“, – 15min komentavo politikė.

Ji teigė esanti įsitikinusi, jog dėl legalios, arba politinių pabėgėlių iš Baltarusijos, migracijos mes vis dar padarome per mažai, o procedūros – pernelyg sudėtingos, kad rimtai padėtume žmonėms, bėgantiems nuo Baltarusijos režimo.

„Jie uždaromi savo šalyje, o uždaryti, negalėdami išvykti, negali dirbti, jeigu dalyvavo protestuose prieš Lukašenkos režimą“, – dėstė V.Čmilytė-Nielsen.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Vyriausybės iniciatyvoms apriboti neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, siaurinti kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija, trumpinti migracijos procedūras iki 10 dienų, politikė teigė pritarianti.

„Mes privalome rasti kompromisinių sprendimų, kurie užtikrintų Lietuvos žmonių ir valstybės saugumą, ir išlaikyti pagarbų ES šalies požiūrį į teisę bei tarptautinius įsipareigojimus“, – komentavo V.Čmilytė-Nielsen.

Vietos gyventojų saugumo užtikrinimas turi būti mūsų prioritetas.

Be to, pasak jos, svarbu užtikrinti vietos, kurioje įkurdinami migrantai, gyventojų saugumą: „Vietos gyventojų saugumo užtikrinimas turi būti mūsų prioritetas ir tikiu, kad Vidaus reikalų ministerija daro viską, jog taip ir būtų.“

T.V.Raskevičius siūlo tris priemones

Paramą tam tikroms migrantų srautų valdymo priemonėms išreiškė ir Laisvės partijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius.

„Valdant dabartinę situaciją, reikia daryti tris dalykus: stiprinti pasienio ruožo kontrolę, megzti dvišalius santykius su kilmės valstybėmis ir kalbėtis apie galimą žmonių grąžinimą į tas valstybes, ir priimti tam tikrus teisės aktų pakeitimus, užtikrinančius galimybę ir pajėgumus prieglobsčio prašymus nagrinėti kaip įmanoma operatyvesne kryptimi“, – 15min komentavo politikas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius

Pastebėjus, jog Laisvės partija prieš rinkimus kalbėjo apie migrantų integraciją, o ne izoliavimą ar atgrasymą, T.V.Raskevičius ragino programinių partijos nuostatų nevertinti esamos krizės kontekste.

„Tai, kas vyksta Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, yra hibridinė autoritarinio režimo ataka prieš Lietuvos Respublikos valstybę“, – sakė jis.

Be to, politikas aiškino, jog partija savo programoje kalbėjo apie asmenis, persekiojamus dėl politinių priežasčių, susiduriančius su žmogaus teisių pažeidimais.

O dabar į Lietuvą esą veržiasi ne jie, o ekonominiai migrantai.

„Kita vertus, tarp tų žmonių gali pasitaikyti politinių pabėgėlių, todėl mes privalome išlaikyti bent minimalias procedūras – prašymo nagrinėjimą Migracijos departamente su galimybe jį apskųsti teismui“, – pridūrė T.V.Raskevičius.

Tarp tų žmonių gali pasitaikyti politinių pabėgėlių.

Jis sutiko, kad kai kurie politikai, žiniasklaida, aptarinėdami nelegaliai sieną kirtusių migrantų temą „nevengia grėsmės naratyvo“.

Politikas teigė, jog ateityje bus galima galvoti apie šių migrantų integraciją, bet esą tik tada, kai situacija normalizuosis:

„Svarbus situacijos normalizavimas ir deeskalavimas, kad srautai būtų valdomi, ir tik tokių procesų kontekste galima kalbėti apie integracinius procesus tiek, kiek tai reikalinga Lietuvos interesams užtikrinti.“

Klausimą kuruoja konservatoriai

Apie migrantų integraciją paprasta kalbėti tada, kai jų – kertančių sieną – skaičiai kuklesni, pažymėjo M.Baltarukevičius vertindamas Laisvės partijos priešrinkiminę retoriką.

Liberalios partijos migracijos krizės kontekste, pasak jo, nėra matomos dar ir todėl, kad šį klausimą Vyriausybėje kuruoja konservatorių atstovai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Matas Baltrukevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Matas Baltrukevičius

„Apie priemones, kurių reikia imtis, daug kalba prezidentas, aišku, sienų apsauga – Vidaus reikalų ministerijos atsakomybė, todėl Agnė Bilotaitė, Ingrida Šimonytė yra tie asmenys, kuriuos dažniau matome kalbančius šiais klausimais.

Taip pat – Gabrielius Landsbergis: užsienio politikos veikimas čia irgi labai svarbus bendraujant su šalimis, iš kurių vykstama, galiausiai – ir Europos Sąjungoje reikia ieškoti pagalbos, derinti veiksmus“, – dėstė analitikas.

Opozicija, pasak jo, naudojasi migracijos krize: „valstiečiai“ kritikuoja, kad Vyriausybė per daug rūpinasi migrantų gyvenimo sąlygomis, socialdemokratai – kad veikiama per lėtai.

Opozicija mėgins krautis politinį kapitalą.

„Opozicija mėgins krautis politinį kapitalą“, – tvirtino M.Baltrukevičius.

Neparlamentinė partija Nacionalinis susivienijimas krizės kontekste esą taip pat stengiasi būti matoma.

„Vytauto Sinicos (Nacionalinio susivienijimo vicepirmininko – 15min) pateiktame plane kalbama apie tvoros statymą, apie tai, kad jeigu reiks, pasieniečiai turi šaudyti ir į orą, kad tik migrantai nepakliūtų į Lietuvą“, – vardijo analitikas.

Kieta pozicija gali tapti populiari

Jei migracijos tema išliks aktuali iki kitų Seimo rinkimų 2024-aisiais, ši partija, kaip ir kitos mažosios „Lietuva yra čia“ ar Lietuvos liaudies partija, jo manymu, taip pat gali tuo pasinaudoti.

„Jei klausimas vis dar bus aktualus 2024 metais, turbūt, bus populiaru migrantų atžvilgiu demonstruoti kietesnę poziciją“, – svarstė M.Baltrukevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Balsavimas Seimo rinkimuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Balsavimas Seimo rinkimuose

O ar migracijos klausimas taps svarbiu politinės darbotvarkės klausimu ilguoju laikotarpiu, jo įsitikinimu, priklausys nuo to, kiek krizė užsitęs ir kiek Lietuva įdės pastangų, kad ją suvaldytų.

„Jei maršrutas į turtingesnes Europos Sąjungos šalis per Lietuvą bus pakankamai pralaidus, problema gali tapti ir ilgalaikė“, – prognozavo analitikas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

00:21
41:07
04:43

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min