Minų ir dronų šaudmenų pirkimas sulaukė propagandininkų dėmesio: svarsto, ar tapsime saugesni

Prikibo ir prie biudžeto

Abejonės dėl šio pirkinio reiškiamos gruodžio 20 d. vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje paskelbtame įraše pavadinimu „Dar viena militarizacija, pridengta gražiais žodžiais“.

„Kol paprasti Lietuvos gyventojai susiduria su kainų augimu, problemomis sveikatos apsaugos ir socialinėje srityje, Lietuvos gynybos ministerija lengva ranka pasirašo milijoninius kontraktus – bet ne mokykloms, ne ligoninėms ir ne realiai žmonių gerovei“, – rašoma neilgame tekste.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Netiesa, kad perkamos prieštankinės minos ir FPV dronų užtaisai nepadės stiprinti šalies saugumo

Toliau nurodytos konkrečios sumos: 22,8 mln. eurų – prieštankinėms ir priešdesantinėms minoms iš bendrovės UAB „Eksplosita“, 9 mln. eurų – FPV dronų šaudmenims iš „LTMilTech“.

„Ar nuo to kas nors taps saugesnis? – retoriškai klausia autorius. – Užtat akivaizdu, kad pavojingiau taps regionui, aplinkai ir ateičiai.

Minos savaime neišnyksta – jos dešimtmečiais žaloją žmones ir žemę. FPV dronai su kumuliaciniais užtaisais — tai ne „gynyba“, tai tiesiog statymas ant eskalacijos (kalba netaisyta – red. past.).“

Keliomis minutėmis vėliau šis tekstas buvo paskelbtas ir to paties asmens kanale susirašinėjimų programėlėje „Telegram“.

Šie įsigijimai atspindi perėjimą prie šiuolaikinės gynybos doktrinos, kurioje derinamos teritorijos gynybos, priešo manevro ribojimo ir precizinio poveikio priemonės.

Čia reiškiama ir daugiau abejonių dėl Lietuvos gynybos politikos bei šios srities finansavimo, pavyzdžiui, įraše apie tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė kitų metų valstybės biudžetą.

Realybėje jis esą atrodo „gerokai niūresnis nei valdžios pareiškimai“, „prioritetai vėl kelia daugiau abejonių nei pasitikėjimo“. Gynyba skirti rekordiniai 5,38 proc. BVP (4,79 mlrd. eurų). Šis sprendimas įvertintas taip: „Milijardai nukreipiami į karinę sritį, kai kitos gyvenimui svarbios sritys lieka antrame plane“.

Tikėtina, kad šias paskyras, kuriose panašių įrašų, skirtų skatinti nepasitenkinimą ar nepasitikėjimą Lietuvos Vyriausybe, prorusiškos propagandos skleidimo tikslams naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo arba asmenys. Ši prielaida peršasi vertinant publikuojamų įrašų kiekį ir tematinį kryptingumą.

Neatmestina, kad jie surašomi ne lietuviškai, tik paskui išverčiami automatinio vertimo programa. Taip galima spėti iš neįprasto rašymo stiliaus, kai kurių žodžių ir frazių (Gynybos ministerija vietoj Krašto apsaugos, taps pavojingiau ateičiai).

Neatmestina, kad įrašai apskritai sukurti dirbtinio intelekto – užuomina į tai yra specifiniai skyrybos ženklai, pavyzdžiui, ilgesnis nei įprastai brūkšnys.

Pirks už beveik 32 mln. eurų

Siekiant stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, Lietuva tikrai perka prieštankinių minų ir FPV dronų užtaisų. Apie tai gruodžio 19 d. pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Tačiau „Facebook“ įraše šis faktas apipintas klaidingomis interpretacijomis.

Pagal Gynybos resursų agentūros sutartį su bendrove „Eksplosita“, bus įsigyta priešdugninių ir priešvikšrinių minų už 22,8 mln. eurų.

Dar viena 9 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta su Lietuvos gamintoju „LTMilTech“. Iš šios įmonės bus perkama skeveldrinių, lęšinių ir kumuliatyvinių dronų užtaisų.

Karo realybė negailestinga ir bepiločių šaudmenų operatoriai yra labiausiai medžiojamas taikinys pafrontės zonoje, nors nuostoliai būna mažesni, bet neišvengiami.

„Šis sprendimas – svarbus žingsnis stiprinant nacionalinę gynybos pramonę. Vietinių gamybos pajėgumų kūrimas rodo Lietuvos gynybos sektoriaus brandą ir gebėjimą prisidėti prie valstybės saugumo užtikrinimo.

Tai taip pat atitinka mūsų tikslus plėtoti strategiškai svarbius amunicijos ir sprogmenų gamybos sektorius“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Ekonomiškai efektyvi priemonė

KAM teigimu, prieštankinės minos laikomos viena efektyviausių priemonių stabdyti priešo šarvuotos technikos judėjimą ir užtikrinti teritorijos kontrolę.

Jos leidžia sulėtinti arba visiškai sustabdyti tankų ir šarvuočių puolimą, kartu suteikdamos galimybę efektyviai gynybai naudoti mažesnes pajėgas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./„Dronų diena“

Ekspertų vertinimu, minos yra ir ekonomiškai efektyvi priemonė – palyginti nedidelė investicija gali padaryti didelę žalą brangiai priešo technikai. Viena mina gali sunaikinti arba išvesti iš rikiuotės tanką, kurio vertė siekia milijonus eurų.

Greitis – iki 200 km/val.

FPV dronų užtaisų įsigijimas, anot ministerijos, taip pat itin svarbus. Pažodžiui išvertus iš anglų kalbos jų pavadinimas – First Person View – reiškia „pirmojo asmens vaizdas“. Šie rankiniu būdu valdomi bepiločiai orlaiviai kameros filmuojamą vaizdą realiu laiku perduoda į specialius akinius arba išmaniojo įrenginio ekraną.

Toks technologinis sprendimas sukuria įspūdį, lyg drono skrydis stebimas ne per atstumą, o pats operatorius yra jo viduje.

Įprasti dronai valdomi be didesnės žmogaus kontrolės. Didžiausią darbą, susijusį su reikiamos įrenginio padėties išlaikymu, atlieka integruotos automatinės sistemos (GPS, IMU, giroskopai ir pan.).

FPV drono skrydžio elementai – aukštis, greitis, kryptis, pasvirimo kampas – priklauso tik nuo jį pultu valdančio piloto judesių.

Tradiciniai dronai gali pasiekti maždaug 40-70 km/val. greitį. Tuo tarpu FPV dronų greičio „lubos“ – net iki 100-150 km/valandą. Yra profesionalių, lenktyninių modelių, kuriems net ir 200 km/val. – ne riba.

KAM teigimu, lyginant su valdomomis raketomis ar pilotuojamais orlaiviais, bepiločių dronų šaudmenys paprastai būna gerokai pigesni, tačiau gali užtikrinti panašų kovinį efektą.

Be to, jų šaudmenų naudojimas stipriai sumažina riziką personalui, nes leidžia tiksliai neutralizuoti priešo taikinius nepatiriant tiesioginio pavojaus juos valdantiems kariams.

Kaip teigiama ministerijos pranešime, ir minos, ir FPV dronų užtaisai bus gaminami Lietuvoje.

Rizika nebūtinai mažesnė

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija išsakė panašią poziciją: „Šie įsigijimai atspindi perėjimą prie šiuolaikinės gynybos doktrinos, kurioje derinamos teritorijos gynybos, priešo manevro ribojimo ir precizinio poveikio priemonės.

Prieštankinės minos išlieka viena efektyviausių priemonių stabdyti priešo šarvuotos technikos judėjimą ir kontroliuoti teritoriją, o FPV dronai tapo svarbia šiuolaikinio mūšio lauko dalimi.“

Pirkimą teigiamai įvertino ir buvęs krašto apsaugos ministas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Tačiau jis paragino Seime skubiai priimti jau pateiktą ginklų ir šaudmenų įstatymo papildymą, kuris mūsų įmonėms leistų laisviau gabenti ginkluotę su užtaisais, pervežti užtaisams reikalingus sprogmenis. Bet skubos nepasiūlyta, tad šiam verslui šių geresnių sąlygų reiks palaukti iki pavasario.

Tiesa, anot parlamentaro, FPV dronai nebūtinai sumažina riziką personalui. „Deja, karo realybė negailestinga ir bepiločių šaudmenų operatoriai yra labiausiai medžiojamas taikinys pafrontės zonoje, nors nuostoliai būna mažesni, bet neišvengiami“, – pažymėjo jis.

Kaip FPV dronų privalumai minimi tokie aspektai, kaip vaizdai iš pirmojo asmens pozicijos su minimaliu vėlavimu, o tai leidžia atlikti manevrus per sekundės dalį ir stebėti sudėtingą aplinką. Pilotai intuityviai valdo dideliu greičiu atliekamus skrydžius, laisvojo stiliaus triukus ar kliūčių kirtimą.

Lengvi ir galingi FPV dronai yra itin manevringi, leidžiantys atlikti greitus, kone akrobatinius skrydžius ir patekti į ankštas erdves. Kariuomenei jie naudingi tuo, kad leidžia tiksliai nusitaikyti sudėtingoje aplinkoje, gali būti naudingi žvalgybai.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Abejonės, lydinčios pranešimus apie įvairios įrangos pirkimą Lietuvos gynybai stiprinti, atitinka Rusijos skleidžiamą propagandą, kuria siekiama sukelti nepasitikėjimą ir įtarumą, baimę dėl tariamos okupacijos, NATO įsitraukimą į karą ir pan.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.