„Jie smalsesni ir drąsesni, dėl to sunkiau valdomi“, – tikino mokytojai ir pridūrė, jog apsispręsti – geri tokie pokyčiai ar ne – sudėtinga. Rugsėjo 1-osios proga „15min“ kalbino dvi skirtingose Kauno mokyklose dirbančias pradinių klasių mokytojas.
„Pati aplinka daro įtaką vaikams. Dabar beveik visi į pirmą klasę ateinantys moksleiviai jau moka naudotis kompiuteriu, naršo internete, kur randa įvairios informacijos. Todėl jie ateina daugiau žinantys“, – sakė daugiau nei 30 metų pradinių klasių mokytoja dirbanti Dalia Mikalauskienė. Pasak VšĮ Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos pedagogės, nors dabartinių pradinukų žinios platesnės, rašymo ir skaitymo įgūdžiai nėra geresni. „Jie daugiau žino, tačiau skaityti vis dar retas kuris moka. Pavyzdžiui, pernai iš 24 mano klasės pirmokų skaityti mokėjo tik 3. Tai nėra blogai: mokykla tam ir skirta, kad joje vaikai išmoktų skaityti, rašyti ir skaičiuoti“, – teigė D.Mikalauskienė.
Sudėtingiau sudominti
Kalbinti pedagogai pripažįsta, kad per pastarąjį dešimtmetį jų darbo krūvis padidėjo. Tai lėmė ne tik besikeičiančios mokymo programos ir mokytojams skirtos papildomos profesinės užduotys, kaip, pavyzdžiui, kvalifikacijos kėlimas. Ypatinga užduotimi tapo ir moksleivių sudominimas, nes dauguma jų – itin aktyvūs.
Ne visi vaikai turi būti mokslininkai ir profesoriai. Ne visi jie turi baigti universitetus. Reikia vaiką mylėti tokį, koks jis yra. Ir padėti jam pasiekti maksimaliai tiek, kiek jis sugeba pasiekti. Jei visi mes taip darysime, viskas bus gerai. Įsitikinusi pradinių klasių mokytoja D.Švedienė.
Pasak mokytojų, jei prieš 10–20 metų iš keliasdešimties klasėje besimokančių vaikų nenuoramomis ir neklaužadomis galėjai pavadinti vos vieną kitą moksleivį, tai šiuo metu išdykusiais galima vadinti vos ne kiekvieną. „Jie drąsūs ir nebijo pasakyti savo norų, pasakyti, kad jiems nusibodo rašyti, skaičiuoti ir mokytis, jog neįdomu, nepatinka. Anksčiau moksleiviai to nedrįsdavo“, – pastebėjo Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokytoja D.Mikalauskienė.
Pedagogės teigimu, dėl to mokytojams tenka gudrauti: padaryti pamoką tokią, kad ji sudomintų pradinuką. Taip pat padėti vaikui suprasti, kodėl jam būtina mokytis skaityti, rašyti ir skaičiuoti.
Ne visi bus profesoriai
Mokytojai pabrėžė, jog pasikeitė ir pradinukų tėvai. Dauguma jų aktyviau nei ankstesnių kartų moksleivių tėvai domisi atžalų pasiekimais mokykloje. Tačiau tuo pačiu kelia itin aukštus reikalavimus savo vaikui. Kartais – nepamatuotus. Pradinių klasių pedagogai perspėja: vėliau dėl to gali kilti rimtų problemų šeimoje, nes tikrai ne visi moksleiviai gali baigti mokyklą visus egzaminus išlaikydami 100-tukais.
„Tėvai turi suprasti, kad, jei Jonas gražiai dainuoja, Petras nebūtinai turi dainuoti. Galbūt jis puikiai šoka arba yra, tiesiog, nuoširdus žmogus“, – sakė Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinės mokyklos pedagogė Daiva Švedienė. Antrokus šiemet mokysianti pradinių klasių mokytoja pabrėžė, jog tiek tėvai, tiek vaikai pageidauja dirbti su mokytoju-patarėju: „Negali būti diktatoriumi. Jei būsi tėvams ir vaikams draugas, viskas bus gerai. Kiek širdies įdėsi į bendravimą, tai gausi atgal“.
Tiesa, ne vieną moksleivių kartą išugdžiusios mokytojos nuomone, nemaža dalis dabartinių moksleivių tėvų nemoka padėti savo vaikams, turintiems problemų mokykloje. „Jie nori, kad vaikas gerai mokytųsi, kad jam viskas sektųsi, tačiau, jei taip nėra, nemoka padėti. Nori, kad mokytojas, užklasinio mokymosi konsultantas kažką padarytų. Jie nelabai supranta, kad tai, ką vaikui gali duoti tėvai, niekada negalės duoti mokytojas. Net ir pats geriausias“, – pastebėjo D.Švedienė.
