TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

„Morkos“ istorijos tęsinys: nepasidalinus kopos berniukas stovykloje buvo suspardytas

Patyčios
123rf.com nuotr. / Patyčios
Šaltinis: 15min
12
A A

Į 15min redakciją kreipėsi mama, kurios vienuolikmetis sūnus vienoje iš viešosios įstaigos „Vaikų poilsis“ organizuojamų stovyklų buvo smarkiai sumuštas penkių berniukų iš globos namų. Esą tik tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, globos namai juos pasiėmė. Kas jie – motinos žodžiais tariant, tarsi agresyvūs, visus iš eilės puolantys šunyčiai ar nelaimingi vaikai, likimo nublokšti į institucijas, kurios iš principo nesugeba ugdyti jų socialinių įgūdžių?

Berniuko veidas buvo nusėtas mėlynėmis

„Tie vaikai nevaldomi. Mano sūnus buvo užpultas ir sumuštas, buvo prišlapinta į jo krepšį, o globos įstaiga nereagavo į prašymus pasiimti tuos vaikus, kol viskas nesibaigė tokiu baisiu incidentu ir kol neparašiau pareiškimo policijai“, – piktinosi moteris.

Pasak jos, kol vieni vaikai maudėsi, o vadovai juos akylai stebėjo, jos sūnus su kitu berniuku šokinėjo nuo kopos. Nuo būrio atsiskyrė penki vaikai iš globos namų ir pradėjo prie jų kabinėtis: pargriovė jos sūnų ir žiauriai apspardė. Vaiko veidas po šio įvykio buvo nusėtas mėlynėmis.

„Jie gali prisikabinti net be jokio preteksto. Einant pro šalį jiems būtinai reikia pastumti, trenkti. Valgykloje prieina ir prašo ko nors jiems nupirkti. Suplėšė savo drabužį ir nesuka dėl to galvos –„man duos kitą, man viską duoda“. Jiems viskas labai paprasta, nieko nereikia saugoti, jie nesuvokia, kad pinigai uždirbami. Jiems viską privalo duoti kiti. Ir iš tiesų valstybė tiems vaikams duoda viską, išskyrus socialinius įgūdžius, todėl nuo jų kenčia visi kiti vaikai.

Vida Press nuotr./Patyčios
Vida Press nuotr./Patyčios

Mano žiniomis, vien iš vienų globos namų stovykloje buvo 17 vaikų. Kiti nekėlė ypatingų problemų, bet šie penki sutrikdė visą stovyklos darbą. Visi vadovai vien jiems turėjo skirti savo dėmesį, vos ne budėti prie šių vaikų, nes užrakinti kambarį, pakabinti grotas – tokios galimybės juk nėra. Septynias dienas buvo skambinėjama, rašoma, kad tai problematiškas penketukas, jie nesuvaldomi, bet nulis reakcijos iš globos namų. Tik po incidento juos išsivežė“, – pasakojo pašnekovė.

Elgiasi kaip agresyvūs šunys laisvėje?

Moters manymu, jei globos namai žino, kad vaikai problematiški, kartu su jais turi siųsti savo žmogų, o jie net nenurodė, kad atsiuntė vaikus su elgesio sutrikimais. Tokiems vaikams iš tiesų reikia atskiro vadovo, kuris sugebėtų juos suvaldyti.

Pašnekovė atviravo, kad kitą kartą, kai rinks stovyklą sūnui, pirmas klausimas bus, ar joje dalyvaus vaikai iš globos namų. Ji nenorėtų, kad sūnus dar kartą patirtų tokią fizinę ir psichologinę traumą. Esą dar nežinia, kokia tragedija viskas galėjo baigtis, jei nebūtų pribėgę kitų vaikų.

„Beje, tą pačią dieną stovykloje įvyko antras incidentas – vienas vaikas miegoti turėjo koridoriuje, kadangi globos namų auklėtiniai jį išvarė iš kambario, prieš tai apspardę. Tikrai trūksta ten specialistų, kurie mokėtų dirbti su sunkaus elgesio vaikais. Taip pat ir globos namai turi paruošti tuos vaikus, jeigu jau juos išleidžia, kaip elgtis.

O dabar jie elgiasi kaip agresyvūs šunys, puolantys visus iš eilės. Jų net integruoti negalima pradėti, kai nėra padėta pamato. Kai organizuojamos stovyklos specialiųjų poreikių vaikams, renkami savanoriai, kurie gauna vieną vaiką ir su juo visada būna. Ir tuomet jos praeina puikiai. Tačiau kai paleidi vaikus, turinčius problemų, be priežiūros, rezultatas labai prastas“, – įsitikinusi sumušto berniuko mama.

Stovyklose net uždraustas žodžių junginys „globos namai“

Viešosios įstaigos „Vaikų poilsis“ direktorė Galina Andrejevskaja patikino, kad problema išspręsta. Į antrą pamainą vaikai iš globos įstaigų buvo atvežti su jų charakteristikomis, globos namai stengiasi taip pat jais rūpintis.

„Prieš tai vaikai mums buvo tiesiog numesti ir mes nežinojome, ko iš jų tikėtis. Tiesa, vaikų charakteristikas atvežė kartu su vaikais, pasiruošti laiko neturėjome, bet geriau negu nieko. Pagaliau mūsų prašymu kartu su vaikais atvyko ir socialinis pedagogas, kuris gyvai juos apibūdino, patarė, kaip su jais elgtis. Ir globos namų direktorė kelia ragelį, duoda patarimų arba pašneka su vaikais, taigi dabar vyksta kompleksinis darbas. Deja, reikėjo tokių incidentų, kad jis pradėtų vykti.

Norėjome rasti psichologą, kreipėmės į psichologų asociaciją, į Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, tačiau, pasirodo, tai problema. Galiausiai sutarėme, kad mūsų vadovai galės paskambinti psichologui ir pasitarti, kaip elgtis iškilus sudėtingoms situacijoms ar konfliktui“, – teigė pašnekovė.

Pasak jos, stovykloje, kurioje buvo sumuštas berniukas, visi vaikai – maždaug 10 metų amžiaus. Viskas prasidėjo nuo išdykavimo. Vaikai šokinėjo nuo kopos, kurios kažkodėl... nepasidalino, tarsi aplink būtų mažai kopų.

Sprendimas išsisiųsti vaikus ir netgi nepriimti jų daugiau, kaip atviravo įstaigos vadovė, gimė dėl tėvų spaudimo. Pastarieji skundėsi, kad nuo globos namų auklėtinių kenčia jų vaikai.

„Mums tenka laviruoti, nes visi tėvai kovoja už savo vaiko saugumą. Tačiau tikrai gavome gerą pamoką. Dabar ir sutartį perdarysime, nurodydami sąlygas globos namams. Iki šiol nenorėjome taip daryti, kad nebūtų jokios diskriminacijos. Pas mus stovyklose netgi uždrausta sakyti žodį „globos namai“. Yra sakoma – „namai“, kad kiti vaikai nežinotų, iš kur jie. Aišku, vaikai vis tiek susižino“, – svarstė pašnekovė.

123rf.com nuotr./Patyčios
123rf.com nuotr./Patyčios

ŠMM: problema ne ta, iš kur yra vaikas, o kaip jis elgiasi

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Neformalaus švietimo skyriaus vedėjo Tomo Pūčio teigimu, tai, kas nutiko stovykloje, nėra tipiškas atvejis.

„Tikrai neabsoliutintume, kad vaikų globos namų auklėtiniai nepageidaujami stovyklose. Kasmet vien „Vaikų poilsio“ stovyklose, kur ir įvyko šis incidentas, stovyklauja iki 500 vaikų iš globos namų, anksčiau jokių incidentų nebūdavo. Problema veikiausiai ne ta, iš kur yra vaikas, o kaip jis elgiasi ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia. Vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, auga ir šeimose. Vaikų globos namų auklėtiniai lanko tas pačias mokyklas ir klases, kaip ir visi kiti vaikai, lanko tuos pačius būrelius – tad integracija vyksta.

Šiuo atveju problema slypėjo vaikų globos namų ir stovyklos nesusikalbėjime ar nesikalbėjime. Akivaizdu, kad vaikų globos namai ir stovykla iš anksto neaptarė vaikų poreikių specifikos, galimų rizikos veiksnių. Vėliau, mums įsikišus, abi pusės, besirengdamos antrajai pamainai, viską nuodugniai išsiaiškino, kad išvengtų bet kokių nesklandumų. Panašūs dalykai tikrai neturi pasikartoti. Labai apmaudu dėl to, kas įvyko. Dabar stovyklos komanda sustiprinta specialistais, turinčiais didelę darbo su rizikos grupės vaikais patirtį, prireikus bus pasitelktas psichologas“, – aiškino specialistas.

Pasak jo, bus sėdama prie bendro stalo su visų vaikų globos namų ir stovyklų vadovais kalbėtis apie vasaros užimtumą – kokios veiklos, užsiėmimai globos namų auklėtiniams būtų geriausi, kokių specialistų pagalbos reikėtų. Tokia komunikacija turi vykti ir tarp konkrečių stovyklų ir globos namų.

Tyrimai akivaizdžiai įrodo globos namų žalą vaiko raidai

Pasak specialistų, vaiko globa institucijoje sutrikdo normalią jo raidą, lėtina vystymąsi. Nors vaikų, gyvenančių institucijose, fiziologiniai poreikiai yra patenkinami, tačiau jie užauga be meilės, šilumos, šeimos pavyzdžio, neturi galimybės emociškai jaustis saugūs ir tvirti, neturi vieno asmens, prie kurio galėtų saugiai prisirišti.

Studijos, kurios metu buvo apžvelgta 12 tyrimų, analizavusių vaikų, augusių globos įstaigose, prieraišumą, duomenimis, tik vienas tyrimas nepatvirtino išvados, kad šių vaikų prieraišumo problemų daugėja.

Iš 17 tyrimų, analizavusių vaikų socialinę ir elgesio raidą, tik vienu atveju nebuvo nustatytas institucinės globos poveikis raidai. Nustatyta, kad 40–50 proc. vaikų, įvaikintų vėlesnio nei 6 mėn. amžiaus, sulaukę 11 metų turi vienokių ar kitokių sutrikimų. Šiems vaikams būdingi autizmo simptomai, neišsivystęs prieraišumas, blogesni tarpusavio santykiai su kitais vaikais. Daugumai vaikų reikia specialistų ar psichinės sveikatos ugdymo paslaugų.

Medicininiai tyrimai parodė, kad institucijoje globojamo vaiko kai kurios smegenų sritys yra daug mažiau išvystytos, kadangi vaikas gyvena aplinkoje, kurioje jis menkai skatinamas, neturi ryšio su suaugusiu žmogumi, kuriuo galėtų pasitikėti, todėl jaučiasi nesaugus ir gyvena nuolatinėje įtampoje.

Egzistuoja netgi tokia sąvokas – institucinis smurtas. Tai nereiškia, kad vaikai skriaudžiami, prieš juos smurtaujama. Jis susijęs su nepriežiūra, kuri pasireiškia iš esmės ne iš blogos valios, o todėl, kad vienas žmogus vienodai paskirstyti dėmesį visai grupei vaikų yra nepajėgus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min