Tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka tikino, kad jam nesvarbu, kaip eitynes parodys į jas gausiai suvažiavusios Rusijos televizijos. Pasak jo, čia jas atsivežė Vyzentalio centro bendradarbis Efraimas Zuroffas.
„Aš manau, kad čia dalyvauja ponas Zuroffas. Kaip žinome, jis yra Putino bendražygis, o jo judėjimas „Už pasaulį be nacizmo“ sukurtas Putino. Putinas jį finansuoja, tai viskas logiška, jis ir pasikvietė čia Rusijos televizijas“, – aiškino J.Panka, paklaustas, kodėl jo eitynės tokios svarbios propagandiniams Kremliaus kanalams.
Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) dar prieš dvejus metus buvo įspėjęs, kad šiomis Kovo 11-osios nacionalistų eitynėmis noriai pasinaudoja Lietuvai priešiškos šalys, tačiau ir tai J.Pankai neatrodo svari priežastis eitynių neberengti.
„Panaudoti klastingai propagandai galima bet ką. Net šauktinių sugrąžinimą, kuris sveikintinas, užsienio propaganda parodo taip, kad neva Lietuva ruošiasi karui, ruošiasi kažką pulti“, – dėstė jis.
J.Panka aiškino, kad šiemet, kai Ukrainoje vyksta Rusijos sukeltas karas, dar aktualesnis tapo šūkis „Lietuva – lietuviams“, nes juo esą norima parodyti, kad kita šalis tautai nenurodys, ką jai daryti.
Ryte vykusioje kur kas gausesnėje Nepriklausomybės eisenoje, kurioje dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių Lietuvoje gyvenantys žmonės, J.Panka pripažino nedalyvavęs, nes tik jo rengiamos nacionalistų eitynės neva kyla iš tautos.
Nepriklausomybės dienos proga – prieš ES ir savo valdžią
Po eitynių Nepriklausomybės aikštėje mikrofoną į rankas paėmęs J.Panka jau kalbėjo kiek kitaip. Jis aiškino susirinkusiems, kad Lietuva per 25-erius metus dalį nepriklausomybės prarado.
Nacionalistų propagandą varantis J.Panka pareiškė, kad dalies suvereniteto Lietuva neteko netinkamai derėdamasi dėl narystės ES sąlygų ir kai atsisakė šauktinių kariuomenės. J.Panka aiškino, kad milijonas lietuvių dabar vergauja užsienyje, o valdžioje įsitvirtinę „UAB'ai“.
Daug palaikymo tokios J.Pankos šnekos nesulaukė net tarp nacionalistų. Jo kalba palydėta skystokais plojimais.
Eitynėse dalyvavo vos keli šimtai žmonių
Eitynės šiemet nebuvo masiškos. Policijos teigimu, jose dalyvavo ne daugiau nei tūkstantis žmonių. Taigi dvigubai mažiau, nei pernai.
Jose skambėjo nacionalistų šūkis „Lietuva – lietuviams“, taip pat ir „Šlovė Ukrainai“ ir nauji šūkiai „Savo lietuvybe didžiuokis ir apgink“ bei „Tėvynė, laisvė, nacionalizmas“. Katedros aikštėje ir Gedimino prospekte susirinkę žmonės, rodos, nekreipė dėmesio į tokius išsišokimus, jie prie eisenos neprisijungė.
Policijos duomenimis, viešosios tvarkos pažeidimų išvengta.
Atsiųstos gausios Rusijos televizijų pajėgos
Šios eitynės sulaukė ir rusų žiniasklaidos dėmesio. Į Vilnių atvyko mažiausiai 4 šios šalies televizijos. Prieš pajudant kolonai rusų žurnalistai kalbino Lietuvių tautinio centro pirmininką Ričardą Čekutį, pateikdami provokacinius klausimus. Galima spėti, kad šio reportažo tikslas buvo parodyti lietuvių netoleranciją.
Tačiau tokius planus sužlugdė filmavimo metu kadre pasirodžiusi mergina su plakatu, kuriuo reiškiamas solidarumas su žydais.
Lietuvos žydų bendruomenės atstovai į eitynes taip pat atėjo pasižiūrėti iš šono. Tačiau Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas teigė, kad Lietuva kasdien tampa tolerantiškesnė, todėl nenuostabu, kad šiemet eitynėse dalyvių kur kas mažiau.
„Aš manau, kad Lietuvos visuomenė pakankamai išsilavinusi, tolerantiška, o šitie judėjimai vis mažiau populiarūs. Jie dar eina tik tam, kad juos pastebėtų žiniasklaida ir būtų galima ištransliuoti savo pažiūras, susireikšminti, bet juk matyti, kad tai – ne Lietuvos intelektualai“, – vertino jis.
Ukrainos nacionalistai neatvyko
Eitynių organizatoriai šiemet pabrėžia, kad geriausias ginklas prieš agresorių – šalies piliečių patriotizmas, todėl sako į eitynes kviečiantys visus tėvynę mylinčius žmones.
„Šiemet planuojama, kad atvyks nemažas būrys nacionalistų iš užsienio šalių, prieš eitynes riedės patriotinių motociklų klubų kolona, tradiciškai skambės šūkis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“, bus daug šventinės nuotaikos ir kovinės dvasios“, – skelbė organizatoriai.
Tačiau nebuvo nei motociklų, nei Ukrainos „Pravyj Sektor“ atstovų. Svečių sulaukta iš Latvijos, Estijos ir Didžiosios Britanijos.
Užpernai eitynės vyko nesankcionuotai, nes Vilniaus valdžia atsisakė išduoti leidimą eiti Gedimino prospektu dėl kitų šioje gatvėje vykusių renginių. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga apskundė tokį sprendimą, tačiau teismas atmetė skundą motyvuodamas, jog per valstybės šventes pirmumo teisė pasirinkti renginio laiką suteikiama valstybės institucijoms. Atšaukę oficialias eitynes, jų dalyviai Gedimino prospektu žygiavo neturėdami leidimų.
