Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 16d. 08:00

Naujam gyvenimui prikėlė teoriją apie M.Kadhafio mirtį

Libijos diktatorius Muammaras Khadafi
„Scanpix“ nuotr. / Buvęs Libijos diktatorius Muammaras Kadhafi

Metų metus aplink pasaulį keliaujanti sąmokslo teorija prasiskynė kelią ir į Lietuvos informacinę erdvę. Diktatorių mėgstamą naratyvą apie buvusio Libijos diktatoriaus mirtį skaitytojams Lietuvoje pateikia minfo.lt.

„Slapti laiškai atskleidė, kad NATO nužudė Gaddafi tam, kad Libija nesukurtų auksu dengtos valiutos“, – skaitytojus pasitinka tinklalapio minfo.lt antraštė. Istorija apie buvusio Libijos lyderio Muammaro Kadhafio mirtį, panašu, sudomino feisbuko vartotojus. Su nuoroda susijusiu veiksmų – per 250.

15min nuotr./Klaidinančios publikacijos antraštė
15min nuotr./Klaidinančios publikacijos antraštė

Publikacijoje tvirtinama, kad buvusio Libijos lyderio mirtį lėmė Prancūzijos nenoras prarasti įtakos Afrikoje. Teiginius esą patvirtino į viešumą nutekėję slapti tuometinės JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton susirašinėjimai elektroniniu paštu.

Krito nuo sukilėlių rankos

Pirmiausia, M.Kadhafio NATO pajėgos nenužudė. Libijos diktatorius 2011 m. spalį krito nuo Libijos sukilėlių rankų. Ilgamečio šalies vadovo gyvybė užgeso po brutalaus sukilėlių susidorojimo.

NATO pajėgos apšaudė M.Kadhafio automobilių koloną lydėjusius karinius visureigius.

Internete buvo dalijamasi vaizdo įrašais, kuriuose buvo galima matyti, kad patekęs į sukilėlių rankas sukilėlių diktatorius dar buvo gyvas. Įvykio liudininkai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad diktatorius mirė nuo sukilėlių padarytų sužalojimų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Libijos sukilėliai 2011 m.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Libijos sukilėliai 2011 m.

Vienas pirmųjų, pateikusių teoriją, kad Libijos vadovas nužudytas JAV iniciatyva – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, savo versiją išsakęs tiesioginiame eteryje 2011 m. gruodį.

Publikacijoje kartojama, kad M.Kadhafio nuvertimą inicijavo NATO. Vis dėlto ginkluoti susirėmimai tarp Libijos sukilėlių ir tuometiniam vadovui ištikimų pajėgų prasidėjo 2011 m. vasarį, prieš užsienio karinių pajėgų veiksmų pradžią Libijoje.

Tikras susirašinėjimas

Minfo.lt publikacijoje minima korespondencija tarp H.Clinton ir nepriklausomo patarėjo Sidney Blumenthalio išties egzistavo. Tuo metu S.Blumenthalis nei JAV saugumo departamente, nei kurioje kitoje institucijoje oficialių pareigų neužėmė.

„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton
„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton

2015 m. pabaigoje S.Blumenthalio laiškas, išsiųstas 2011 m. balandį, išties buvo paviešintas. Laiške kalbama apie tuometinio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy motyvus imtis karinės intervencijos Libijoje.

Remdamasis savo šaltiniais, S.Blumenthalis teigia, kad siųsdamas karius į Libiją N.Sarkozy siekė ekonominių ir politinių tikslų. Laiške pažymima, kad Libijos planai Afrikos šalims sukurti alternatyvią valiutą, išstumiant Prancūzijos franką, buvo vienas iš veiksnių, galimai paskatinusių Prancūzijos įsitraukimą, tačiau ne pagrindinis.

Buvęs Prancūzijos diplomatas bei Libijos ekspertas Patrickas Haimzadethas tinklalapiui vice.com teigė, kad sprendimas dėl intervencijos Libijoje buvo priimtas anksčiau, nei sužinota apie Libijos planus dėl bendros Afrikos valiutos.

Taip pat pastebima, kad toli gražu ne visa S.Blumenthalio pateikiama informacija buvo teisinga. Pavyzdžiui, teiginiai apie Libijos norą gerinti santykius su Izraeliu pasirodė esą neteisingi.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Nicolas Sarkozy
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Nicolas Sarkozy

Užsienio žiniasklaidoje laiškas buvo aptariamas jau 2016 m. sausį, laikantis nuomonės, kad vieno neoficialaus šaltinio laiško nepakanka toli siekiančioms išvadoms apie skirtingų valstybių užsienio politiką daryti.

Jungtinės Tautos, ne NATO

Minfo.lt publikacija remiasi tinklalapio foreignpolicjournal.com skelbta informacija. Foreignpolicyjournal.com nevengia dalintis sąmokslo teorijomis, o tinklalapio kūrėjas ir pagrindinis autorius Jeremy R.Hammondas vertinamas dviprasmiškai.

Žurnalisto sukurto tinklalapio pavadinimas primena įtakingų, straipsnius užsienio politikos temomis publikuojančių žurnalų „Foreign Policy“ ir „Foreign Affairs“ vardus, todėl neretai yra su šiais painiojamas.

„Scanpix“ nuotr./Vakarų pajėgų aviacijos atakos prieš karinius objektus Libijoje 2011 m.
„Scanpix“ nuotr./Vakarų pajėgų aviacijos atakos prieš karinius objektus Libijoje 2011 m.

Tai nėra pirmas kartas, kuomet Vakarų įsitraukimas į karinius veiksmus Libijoje apipinamas įvairiomis sąmokslo teorijomis. Pavyzdžiui, 2011 m. gegužę teoriją apie tai, kad pagrindinė Vakarų motyvacija kautis yra Libijos auksas, kėlė Kremliaus kontroliuojama televizija RT.

Kokių interesų Libijoje galėjo turėti Prancūzijos prezidentas, nesiimsime svarstyti, tačiau M.Kadhafis nebuvo nužudytas NATO pajėgų, Aljansas įsitraukė į jau aktyvų konfliktą, o ne jį sukėlė, o sprendimą dalyvauti Libijos vidaus konflikte palaimino 10 JT Saugumo Tarybos narių, 6 kurių nėra NATO narės.

Sprendimui neprieštaravo dar 5 valstybės, kurių gretose – 4 NATO nepriklausančios valstybės, įskaitant Kiniją ir Rusiją.

Pagrindiniu intervencijos tikslu buvo įvardijamas siekis užkirsti kelią civilių gyventojų žudynėms.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

03:26
03:11
01:32

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min