Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 22d. 15:10

Naujo normalumo taisyklės: kiek ir kaip jų laikomės?

Besitęsiantis karantinas Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Besitęsiantis karantinas Vilniuje

Koronavirusas gerokai sujaukė įprastus gyvenimus. Ne tas žodis, kad sujaukė. Ženkliai pakeitė visų mūsų gyvenimo taisykles kiekvienam atskirai ir visiems kartu. Socialiniai ryšiai ir darbai daug kur tapo nuotoliniai. Atsirado fizinės distancijos. Lygiai kaip radosi socialiniai burbulai. Ir taip toliau. Bet šį kartą ne apie naujo normalumo formas ar turinį. Bet apie jo taisykles ir normas.

Šioje naujoje tikrovėje ypatingai svarbu yra stebėti, kaip sekasi priimti ir laikytis naujo normalumo taisyklių?

Dar praėjusių metų balandžio mėnesį Londono imperatoriškojo koledžo Globalių sveikatos inovacijų institutas (GSII) kartu su Yougov kompanija pradėjo globalią apklausą, skirtą stebėti, kaip skirtingų šalių gyventojai reaguoja į koronaviruso pandemiją, ir sukūrė COVID-19 elgesio stebėjimo instrumentą.

Jo esmė yra kassavaitinė 30 000 žmonių apklausa 29-iose pasaulio šalyse pagal kartotinius klausimus. Projekto tikslas nuo pat pradžių buvo nuolat tirti visuomenės požiūrius į valdžios siūlomas COVID-19 saugos priemones, pavyzdžiui, saviizoliaciją, kelionių ir socialinių susibūrimų vengimą, taip pat padėti valdžios institucijoms planuoti savo veiksmus remiantis įrodymais, pagaliau padėti valdžiai ir ekspertams geriau suprasti politikos veiksmingumą stabdant koronaviruso plitimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Popietė karantino sulėtintuose Druskininkuose
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Popietė karantino sulėtintuose Druskininkuose

Dr. David Nabarro, vienas iš minėto instituto direktorių ir specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos pasiuntinys koronaviruso klausimais, taip yra sakęs:

„Šio instrumento siūlomos žinios bus nepaprastai naudingos viso pasaulio šalims, nes jos planuoja savas strategijas šiai niokojančiai pandemijai įveikti. [...] Būtina, kad valdžios veiksmai valdant šią krizę būtų pagrįsti įrodymais, o iš tokių duomenų surinktos įžvalgos bus labai svarbios, kad galėtume geriau suprasti, kaip laikui bėgant vystosi [koronaviruso – A.K.] protrūkis ir gyventojų atsakas į jį“.

Nors Lietuva nėra atrinkta tarp GSII tyrimo šalių, kartu su „Baltijos tyrimų“ kompanija 2020 m. gruodžio mėnesį buvo atliktas COVID-19 stebėsenos tyrimas, o jame buvo įtraukta nemažai GSII ir Yougov apklausos klausimų. Tad kokį asmeninio elgesio paveikslą pandemijos kontekste turime Lietuvoje? Kiek jis panašus ar skiriasi nuo kitų šalių?

Nepaisant to, kad socialiniuose tinkluose vis dar kartais kyla diskusijų, verta ar neverta dėvėti veido kaukes, bet jos yra populiariausia ir visuotinai paplitusi saugos nuo viruso priemonė sau ir kitiems. Dar daugiau – tai, kad jiems gėda dėvėti veido kaukę teigė vos 5 proc. respondentų, o 11 proc. manė atrodantys kvailai.

BENU nuotr./Kaukė
BENU nuotr./Kaukė

Tačiau 88 proc. sakė, kad su veido kauke jaučiasi atsakingai besielgiantys ir beveik po 80 proc. teigė, kad taip elgdamiesi jaučiasi geriau apsaugoti ir rodantys pavyzdį kitiems. Tiesa, 52 proc. atsakiusiųjų pažymėjo, kad su veido kauke jaučiasi fiziškai nepatogiai. Koronavirusas, panašu, stiprina higienos įpročius. Net tokius elementarius kaip plauti rankas su muilu (93,7 proc.) ar plačiai naudoti dezinfekavimo priemones (79 proc.).

Kita asmeninio elgesio ypatumų sritis yra fizinių ir viešų kontaktų apribojimas. Pirmiausia čia išskirtina yra vengti kontaktų su žmonėmis, turinčiais COVID-19 simptomų (84,4 proc.), vengti didesnių žmonių susibūrimų (80,7 proc.), vengti naudotis viešuoju transportu (73,1 proc.), taip pat mažiau lankytis ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros vietose (61,3 proc.).

Statistika, parodanti, kaip per pastarąsias 7 dienas gyventojai saugojosi nuo COVID-19 infekcijos („dažnai ar visada“ atsakymai, proc.).
Statistika, parodanti, kaip per pastarąsias 7 dienas gyventojai saugojosi nuo COVID-19 infekcijos („dažnai ar visada“ atsakymai, proc.).

Asmeninio elgesio būdų lentelės apačioje yra atsidūrę vengimas leisti vaikus į darželius ir mokymo įstaigas, taip pat vengimas dirbti ne namuose. Bet vertinant šiuos atsakymus yra svarbu žinoti, kad dalis respondentų neturi vaikų ar jie nėra to amžiaus, kad reikėtų jiems lankyti darželius ar mokyklas plačiąja prasme. Tad tokie respondentai paprasčiausiai į tą klausimą neatsakė, o tokių būta net 54 proc.

Lygiai taip pat dėl nuotolinio darbo neatsakė 30 proc. respondentų. Tad šiais atvejais reikia perskaičiuoti respondentų atsakymus į tik nuo turinčių nuomonę. Atlikus šį veiksmą matyti, kad leisti savo vaikus į ugdymo įstaigas vengė beveik 59 proc., o nuotoliniam darbui pirmenybę teikė 48 proc. respondentų.

Kaip Lietuvos gyventojų elgesys atrodo kitų šalių kontekste? Kad palyginimas su jomis būtų įmanomai korektiškas, pasirinkta GSII ir Yougov 2020 m. gruodžio 14 -20 d. apklausa arba tas pats laikas, kai vyko tyrimas ir Lietuvoje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darbas iš namų
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darbas iš namų

Pirmiausia kelios bendros pastabos. Visuomenės elgesį vienoje ar kitose šalyje veikia kelios aplinkybės. Pirma. Pandemijos arba epidemiologinės kreivės pakilimas ar atoslūgis, t.y. kuo konkrečiu momentu epidemiologinė krizė yra gilesnė, tuo atskirų šalių gyventojai yra labiau linkę laikytis įvairių apribojimų.

Antra. Valdžios institucijų taikomos koronaviruso plitimo stabdymo priemonės ir suvaržymai, kuriuos priima konkrečios vyriausybės. Arba kuo daugiau taikoma ribojimų, tuo per tam tikrą laiką jie tampa labiau priimtinais. Trečia. Bendra pandemijos masto ir gylio patirtis. Kitaip tariant, jei sveikatos krizė buvo ilga ir plati, tai gyventojų elgesio savikontrolė irgi didėja.

Tad lyginti skirtingas visuomenes mechaniškai nederėtų. Jose situacijos, net būdamos išoriškai panašios, vis viena skiriasi.

Kuo daugiau taikoma ribojimų, tuo per tam tikrą laiką jie tampa labiau priimtinais.

Italija ir Ispanija turi ilgiausius stulpelius, kas reiškia, kad šių šalių gyventojai linkę prisitaikyti prie didžiausių asmeninio elgesio apribojimų. Australijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje toleruojamas liberalesnis elgesys. Lietuva, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė yra daugiau mažiau viduryje tarp minėtų dviejų šalių grupių.

Asmeninis elgesys pandemijos metu palyginamoje perspektyvoje (tik „dažnai ar visada“ atsakymai, proc.)
Asmeninis elgesys pandemijos metu palyginamoje perspektyvoje (tik „dažnai ar visada“ atsakymai, proc.)

Vertinant pagal atskirus saugos nuo koronaviruso būdus, Lietuvos rodikliai yra labai artimi visų 12 šalių vidurkiams. Tad nepaisant gana mėgstamos pas mus saviplakos, turėtume pasakyti, kad pandemijos kontekste Lietuvos visuomenė yra atsakinga ir netgi esame savotiškas naujo normalumo vidurys pagal daugumą asmeninio elgesio parametrų. Bet pagal veido kaukių dėvėjimą ar higienos taisyklių laikymąsi galėtume būti ir pavyzdys ne vienai šaliai.

Bendrai yra viena įdomi tendencija visose šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Vartotojiškose, arba tokiose visuomenėse kaip mūsų, vienas apribojimas yra mažiau priimtinas nei kiti, ir tai yra lankymasis parduotuvėse. Į parduotuves vengė eiti vos 26 proc. Vokietijoje, 27 proc. – Australijoje, 30 proc. – Norvegijoje, 34 proc. – Danijoje, 41 proc. – Lietuvoje, o tas vengiančiųjų vidurkis buvo 44 proc., arba pats žemiausias rodiklis tarp visų kitų.

Nors atsakymus čia gali veikti ir klausimo formuluotė, nes jis yra apie visas parduotuves, o būtinosios, tokios kaip maisto ar panašios, nėra atskirtos, bet mūsų visuomenių ženklų polinkį į vartotojiškumą vis vien esami atsakymai atspindi.

Nepaisant gana mėgstamos pas mus saviplakos, turėtume pasakyti, kad pandemijos kontekste Lietuvos visuomenė yra atsakinga.

Ir dar vienas, ir paskutinis, pastebėjimas. Asmeninio elgesio savikontrolė Lietuvoje tikrai yra pakankama. Tad mūsų valdžiai besirenkant pandemijos valdymo priemones bent šiuo metu verta mažiau galvoti apie rimbo, ar kitaip – ribojimų ir bausmių, politiką, o labiau apie meduolio, t.y. atsargaus laisvinimo sprendimus, nes Lietuvos visuomenė tikrai yra ir pati atsakinga.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 m. gruodžio 1-21 d. atliko „Baltijos tyrimai“. Tyrimą „Socialinė nelygybė ir jos rizikos pandemijos metu” (Nr. S-COV-20-2) finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min