Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 25, 16:00

ES narės sulaukė didelės infliacijos dėl sankcijų Rusijai: ar tai gali būti tiesa?

Rusijos propaganda sukūrė naują legendą – esą Europos Sąjungos (ES) narės dviženklę infliaciją patiria dėl sankcijų šiai šaliai. Ekonomistai ir premjerė ragina neapsigauti ir netikėti melagienomis, esą dėl Vakarų įvestų sankcijų kenčia jie patys. Energijos išteklių kainos ėmė stipriai kilti dar pernai, Rusijai dar tik ruošiantis užpulti Ukrainą.
Palangos Basanavičiaus gatvės kainų meniu
Palangos Basanavičiaus gatvėje esančios kavinės patiekalų sąrašas / Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.

„Mamos pykčiui nušaldė ausis“

Socialiniuose tinkluose platinama statistika, tariamai patvirtinanti Rusijai taikomų sankcijų žalą patiems Vakarams. Ją, pavyzdžiui, galima rasti vienoje rusiškoje „Twitter“ paskyroje, pavadintoje „(Не)серьёзный МИД“ („Nerimta Užsienio reikalų ministerija“).

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Rado infliacijos Europos Sąjungoje priežastį - jos taikomos sankcijos Rusijai
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Rado infliacijos Europos Sąjungoje priežastį - jos taikomos sankcijos Rusijai

Čia rašoma: „Infliacija ES šalyse dėl antirusiškų sankcijų, „Financial Times“ duomenimis:

Estija – 19 proc.

Lietuva – 16,8 proc.

Bulgarija – 14,4 proc.

Čekija – 14,2 proc.

Rumunija – 13,8 proc.

Latvija – 13 proc.

Lenkija – 12,4 proc.

Mamos pykčiui nušaldė ausis (šis posakis reiškia sąmoningai atsidurti nepalankioje padėtyje arba atlikti nenorimą, blogą, kvailą, veiksmą, tikintis iš to sulaukti naudos ar pranašumo – red. past.)“.

Skaičiais pasidalijęs asmuo sulaukė kai kurių komentatorių pritarimo. „Va Kinija ausyčių nešaldė. Infliacija – 0,9 proc.“, – rašė vienas.

Tačiau kiti priminė, kad Rusijos dėl tų pačių sankcijų laukia ne geresnė padėtis.

Įraše minimas britų dienraštis „Financial Times“ prieš keletą dienų publikavo straipsnį „Pasitikėjimas Rusijos energija prisideda prie netolygaus Europos infliacijos šuolio“.

Mums svarbu čia nepasimauti ant propagandos kabliuko.

Jame pateikta statistika, kad kai kurios Europos šalys patiria nemažą infliaciją, patraukė Rusijos žiniasklaidos dėmesį. Ji pacituota ne viename rašinyje (čia, čia).

Šie skaičiai atitinka Rusijos propagandos naratyvą, esą Vakarų valstybių įvestos sankcijos žalingos joms pačioms. Į tokius išvedžiojimus sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė.

„Jaučiame ir matome, kad Kremliaus propaganda bando konstruoti naratyvą, kad štai, žiūrėkite, Vakarai nustatė daug įvairiausių sankcijų ir dėl to Vakarų šalys patiria daug ekonominių iššūkių. Mums svarbu čia nepasimauti ant propagandos kabliuko“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

Anot jos, aišku, kad taip programuojamas spaudimas ir bandymas išsisukti nuo tolesnių sankcijų, gal ir dabartines sustabdyti ar sušvelninti.

ES šiuo metu tariasi dėl šeštojo sankcijų paketo Ukrainą užpuolusiai Rusijai. Naujos sankcijos apimtų ir jos naftos importo draudimą, tačiau derybos stringa priešinantis Vengrijai, sakančiai, kad šalis neparems embargo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo šių resursų.

Sukritikavo žinomo dienraščio straipsnį

Minėtą „Financial Times“ straipsnį sukritikavo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Tas naratyvas ganėtinai stiprus – esą kainas sukėlė, nes kažko atsisako. Neteisinga visiškai. Pirma Rusija užsuko kranus ir sukėlė kainas.

Anot jo, dienraštyje paskelbta klaidinanti informacija, esą Lietuvoje infliacija didelė, nes esame labai priklausomi nuo Rusijos energetinių resursų importo.

„Jei atvirai, tiek neteisingų teiginių viename straipsnyje senokai nesu regėjęs“, – savo paskyroje „Facebook“ pakomentavo ekonomistas.

Ž.Maurico žodžiais, nesąmonė, kad „beveik visas Lietuvos energetikos importas yra iš Rusijos“, nes mūsų šalis nebegauna beveik jokių resursų iš šios šalies.

Kaip ir teiginys, kad kuo arčiau Rusijos yra šalis, tuo sparčiau jose kyla pragyvenimo kaina. Didesnę infliaciją Centrinės ir Rytų Europos bei Baltijos šalyse nulėmė visų pirma tai, kad jose dėl spartaus ekonomikos augimo labiau auga paslaugų kainos.

Tai patvirtina Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Estijos bei Šveicarijos ir Prancūzijos pavyzdžiai, kuriose paslaugos brango atitinkamai stipriai arba nedaug.

Infliacijai įtakos turėjo ir pakilusios kai kurių maisto produktų (pieno produktų, duonos gaminių, daržovių) kainos (vien bulvės, kurių minėtose šalyse suvalgoma santykinai daug, pabrango 70 proc.).

15min montažas/Žygimantas Mauricas
15min montažas/Žygimantas Mauricas

Neteisingu ekonomistas pavadino ir patį straipsnio pavadinimą. Mat infliacijos skirtumus didžia dalimi lemia ne priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių, o taikomos priemonės, skirtos „apsaugoti“ vartotojus nuo energetikos kainų šuolio (Ž.Maurico teigimu, teisingiau būtų sakyti „nuslėpti nuo vartotojų ir nukelti problemą ateičiai“).

Kalbėdamas su portalu 15min, ekonomistas priminė, kad energijos išteklių kainos Europoje pradėjo kilti dar pernai rudenį – gerokai iki Rusijai dėl invazijos į Ukrainą pradėtų taikytis sankcijų.

To priežastis buvo tai, kad Maskva pati įsivėlė į karą su Europa, palikusi apytuštes (užpildytas nuo 0 iki 10 proc.) „Gazprom“ valdomas gamtinių dujų saugyklas. Rusija tuomet pati įspėjo, kad reikia ruoštis sunkiai žiemai.

Energetinių kainų šuolis didžiausias buvo gruodžio pabaigoje, taigi kuo čia dėtos sankcijos?

„Tas naratyvas, matau, ganėtinai stiprus – esą kainas sukėlė, nes kažko atsisako, – teigė pašnekovas. – Visiškai neteisinga. Pirma Rusija užsuko kranus ir sukėlė kainas.“

Be to, neseniai buvo nutrauktas gamtinių dujų eksportas iš Rusijos į Europą. Vien „Jamalo-Europos“ dujotiekiu, einančiu per Lenkiją, pernai pratekėjo 31 mlrd. kub. m dujų. Rusija jau anksčiau kelis kartus buvo sustabdžiusi dujų tiekimą juo, o Lenkijai dujos nuo balandžio pabaigos apskritai nebuvo tiekiamos.

Ž.Mauricas pripažino, jog pasakyme, kad dujos būtų pigesnės, jei būtų perkamos iš Rusijos, tiesos grūdas yra, nes transportuoti jas vamzdynais ne tik patogiau, bet ir pigiau. Tačiau tam reikia, kad Rusija nepolitizuotų energetikos, priešingu atveju tokia importo strategija pavojinga.

Po mažos infliacijos laukia rekordinės

„Rusija ruošėsi kažkam (paskui paaiškėjo, kam – invazijai į Ukrainą), specialiai sukeldama gamtinių dujų ir atitinkamai elektros kainas, – aiškino pašnekovas. – Tai nusikaskadavo per visą sistemą: gamtinių dujų kainos pakilo, tuomet – elektros kainos, tada pradėjo daugiau elektros gaminti iš anglies, tad pakilo dar ir anglies kainos.

Kiek konkrečiai sankcijos tai lėmė, o kiek – susiformavęs Rusijos ir OPEC šalių kartelis? Sakyčiau, antras yra net svarbesnis veiksnys.

Energetinių kainų šuolis – nesunku pasižiūrėti – didžiausias buvo gruodžio pabaigoje, taigi kuo čia dėtos tos sankcijos? Realiai dujų, elektros kainos dabar yra mažesnės nei gruodį, nes Europa importuoja daugiau gamtinių dujų iš kitų šaltinių, daugiausia – JAV.

Pamiršta įvykių chronologija – pirma pakilo kainos, paskui buvo įvestos sankcijos. Jos kažkiek pakėlė tik naftos kainas, čia yra tiesos. Tada šuolis buvo didesnis, dėl to galima sutikti. Bet kiek konkrečiai sankcijos tai lėmė, o kiek – susiformavęs Rusijos ir OPEC šalių kartelis? Sakyčiau, antras yra net svarbesnis veiksnys.

Tenka apgailestauti, bet faktas, kad šį kartą Saudo Arabija nepadeda Vakarams, priešingai nei 2014 m., kai buvo įvestos sankcijos Rusijai, buvo okupuotas Krymas, prasidėjo neramumai Donbase. Saudo Arabija tuomet padidino pasiūlą, naftos kainos krito ir Rusijos pajamos sumažėjo.“

Ž.Maurico teigimu, infliacijai įtakos turėjo ir tokie dalykai, kaip valdžios finansinės injekcijos. Lietuvoje valdžios sektoriaus augimas nuo 2019–2020 m. buvo didžiausias visoje ES. Tam įtakos turėjo daug lėšų pareikalavusi kova su COVID-19, migrantų krizė ir pan.

123RF.com nuotr./Ekonomika
123RF.com nuotr./Ekonomika

Taip pat – kokių priemonių vyriausybės imasi infliacijai stabdyti. Baltijos ir Skandinavijos šalys, Nyderlandai daugiau dėmesio skiria gyventojų pajamų augimui. Vengrijoje, Maltoje mažmeninės degalų, elektros ir dujų kainos buvo įšaldytos, todėl gresia didžiulis biudžeto deficitas.

Svarbu ir tai, kaip apskaičiuojama infliacija. Estijoje ji didžiausia, nes atsižvelgiama į elektros rinkos kainą. Bet kaip tik dėl to kitąmet infliacija Estijoje gali stipriai sumažėti, o Vengrijoje nuo gana mažos dabar pasiekti rekordines aukštumas.

Panašius paaiškinimus, kodėl infliacija Lietuvoje tokia didelė ir kas ją nulėmė, neseniai išdėstė ir keli kiti ekonomistai, kuriuos neseniai kalbino portalas 15min.

Taip pat skaitykite: Ne tik energetika: kodėl infliacija Lietuvoje yra viena didžiausių ES ?

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min