Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 7d. 12:33

Nors lašinius lietuviai esą mėgsta labiau, bus skatinami valgyti daugiau žuvies

Lietuvos žuvininkystės įmonės vienijasi ir sieks atrasti kelius pas žuvies mėgėjus.
M.Maciulevičiaus nuotr. / Lietuvos žuvininkystės įmonės vienijasi ir sieks atrasti kelius pas žuvies mėgėjus.
Žuvininkystės įmones vienijančios asociacijos vienijasi ir pasirašė susitarimą, kuriuo bus siekiama, kad Lietuvos vandenyse sugautos žuvys liktų šalyje. Siekiama, kad šviežia žuvis pasiektų gyventojus turgeliuose, bus ieškoma būdų kaip įpratinti lietuvius valgyti jiems neįprastą žuvį – nėges, grundalus, šviežią karšį. Dabar didžioji dalis šių žuvų yra eksportuojama.

Ketvirtadienį per surengtą spaudos konferenciją Kuršių marių žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija bei Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija bei žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ pristatė pasirašytą susitarimą.

Anot „Lietuviško ūkio kokybės“ direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus, bus siekiama, kad Kuršių mariose ir teritoriniuose Lietuvos Baltijos jūros vandenyse sugauta žuvis būtų tiekiama Lietuvos didmiesčių bei regionų gyventojams.

Tam bus siekiama sukurti logistikos centrus, perdirbimo infrastruktūrą, realizacijos tinklą.

M.Maciulevičiaus nuotr./Siekiama, kad susivienijus kelioms žvejybos asociacijoms, atsirastų nauja tiekimo grandinė tarp žvejo ir vartotojo.
M.Maciulevičiaus nuotr./Siekiama, kad susivienijus kelioms žvejybos asociacijoms, atsirastų nauja tiekimo grandinė tarp žvejo ir vartotojo.

Skatins valgyti žuvį

„Pasirašomu geros valios protokolu stiprinsime ryšį tarp žvejo ir miestiečio. Sieksime, kad kuo daugiau šviežios laukinės žuvies pasiektų vartotoją. Tai analogija į ūkininkų turgelius“, – kalbėjo M.Maciulevičius.

Mūsų mentalitetas kitoks – lašinius mėgstame labiau.

Anot jo, norėtųsi pamatyti pačius žvejus, atvykstančius į turgelius.

Kartu norima skatinti, kad pirkėjai žvalgytųsi ne tik į populiariąją žuvį, tokią, kaip starkiai ar stintos, bet ir į tą, kurią žvejai kartais vadina menkaverte.

Tačiau menkavertė ji ne maistine prasme, o ekonomine. Pagavus ją užsidirbti galima nedaug.

Todėl didžioji dalis tokios žuvies eksportuojama.

Matoma, kad lietuviai dar nespėję pamėgti nėgės ar šviežio karšio. Pastarąjį perka dažniausiai tik rūkytą.

M.Maciulevičius pažymėjo, kad Lietuvoje invazinė žuvis grundalas Ispanijoje mėgstama.

„Kretingos turguje grundalai parduodami po dvidešimt centų kaip pašaras. Tačiau paruošus filė ji būtų puikiai tinkama“, – kalbėjo „Lietuviško ūkio kokybės“ vadovas.

Paruoštą šią žuvį, anot jo, būtų galima tiekti mokykloms bei darželiams.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Palangoje žvejai traukia grundalus
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Palangoje žvejai traukia grundalus

Lietuvio prioritetas – lašiniams

Alfonsas Bargaila, daugybę metų vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai, teigė, kad lietuviai nėra dideli žuvies mėgėjai.

„Tenka nusivilti, kad mūsų mentalitetas kitoks: lašinius labiau mėgstam valgyti“, – pažymėjo jis.

Šprotai ir strimelės iškeliauja į Latviją.

Priekrantės žvejams, žvejojantiems Baltijos jūroje, jau dvejus metus draudžiama gaudyti menkę.

Į krantą jie grįžta prižvejoję šprotų, strimelių, šaltuoju metu – stintų. Tačiau tik šios mėgstamos lietuvių.

Šprotai ir strimelės dažniausiai eksportuojami, kur iš jų ruošiami konservai, ruošiami miltai.

„Lietuviško ūkio kokybės“ nuotr./Nėgė daugumai žuvies vartotojų dar menkai pažįstama žuvis
„Lietuviško ūkio kokybės“ nuotr./Nėgė daugumai žuvies vartotojų dar menkai pažįstama žuvis

Kaip pažymėjo A.Bargaila, gali būti, kad dar mažiausiai porą metų menkių žvejyba bus draudžiama.

Kol kas šios žuvies ištekliai niekaip neatsistato.

Veža į Lenkiją ir Latviją

Įsigyti šviežios žuvies turgavietėse galima ir dabar. Tačiau parduodami šviežios žuvies kiekiai – itin maži.

„Lampetros“ vadovė Siga Jakubauskienė pasakojo, kad žvejai Kuršių mariose pagauna apie 1200 tonų žuvies.

Apie 25-30 proc. žuvies eksportuojama.

„Ypatingai kuojos, karšiai. Nes mes neturime galimybių jų apdoroti. O vytinimą ir konservų gamybą yra sukūrę latviai, lenkai. Mūsų tikslas, kad šias rūšis žuvų, kurių ištekliai geri Kuršių mariose, galėtume apdoroti Lietuvoje ir parduoti mūsų vartotojams“, – pasakojo S.Jakubauskienė.

„Lietuviško ūkio kokybės“ nuotr./Siekiama, kad šviežia žuvis vartotojus pasiektų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
„Lietuviško ūkio kokybės“ nuotr./Siekiama, kad šviežia žuvis vartotojus pasiektų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

A.Bargaila teigė, kad spalio viduryje paaiškės kvotos, paskirtos Lietuvos žvejams.

Anot jo, gali būti, kad ir strimelėms bei šprotams ji taip pat sumažės.

„Tada beliks gaudyti plekšnes, bet jas pagauti nelengva“, – kalbėjo jis.

Jis teigė, kad būdų paruošti šprotų yra, tačiau trūksta žinių.

Žvejybos įmonės su nerimu laukia, koks sprendimas bus priimtas dėl verslinės žvejybos Kuršių mariose.

„Tikrai žinome, kad mokslas tokių rekomendacijų neturi. Mes tikimės, kad Vyriausybė priims protingus sprendimus, bus atsižvelgta ir į mokslą“, – kalbėjo S.Jakubauskienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tik prenumeratoriams

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

15:11
00:12
18:38

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas
Parašykite atsiliepimą apie 15min