Ketvirtadienį per surengtą spaudos konferenciją Kuršių marių žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija bei Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija bei žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ pristatė pasirašytą susitarimą.
Anot „Lietuviško ūkio kokybės“ direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus, bus siekiama, kad Kuršių mariose ir teritoriniuose Lietuvos Baltijos jūros vandenyse sugauta žuvis būtų tiekiama Lietuvos didmiesčių bei regionų gyventojams.
Tam bus siekiama sukurti logistikos centrus, perdirbimo infrastruktūrą, realizacijos tinklą.
Skatins valgyti žuvį
„Pasirašomu geros valios protokolu stiprinsime ryšį tarp žvejo ir miestiečio. Sieksime, kad kuo daugiau šviežios laukinės žuvies pasiektų vartotoją. Tai analogija į ūkininkų turgelius“, – kalbėjo M.Maciulevičius.
Mūsų mentalitetas kitoks – lašinius mėgstame labiau.
Anot jo, norėtųsi pamatyti pačius žvejus, atvykstančius į turgelius.
Kartu norima skatinti, kad pirkėjai žvalgytųsi ne tik į populiariąją žuvį, tokią, kaip starkiai ar stintos, bet ir į tą, kurią žvejai kartais vadina menkaverte.
Tačiau menkavertė ji ne maistine prasme, o ekonomine. Pagavus ją užsidirbti galima nedaug.
Todėl didžioji dalis tokios žuvies eksportuojama.
Matoma, kad lietuviai dar nespėję pamėgti nėgės ar šviežio karšio. Pastarąjį perka dažniausiai tik rūkytą.
M.Maciulevičius pažymėjo, kad Lietuvoje invazinė žuvis grundalas Ispanijoje mėgstama.
„Kretingos turguje grundalai parduodami po dvidešimt centų kaip pašaras. Tačiau paruošus filė ji būtų puikiai tinkama“, – kalbėjo „Lietuviško ūkio kokybės“ vadovas.
Paruoštą šią žuvį, anot jo, būtų galima tiekti mokykloms bei darželiams.
Lietuvio prioritetas – lašiniams
Alfonsas Bargaila, daugybę metų vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai, teigė, kad lietuviai nėra dideli žuvies mėgėjai.
„Tenka nusivilti, kad mūsų mentalitetas kitoks: lašinius labiau mėgstam valgyti“, – pažymėjo jis.
Šprotai ir strimelės iškeliauja į Latviją.
Priekrantės žvejams, žvejojantiems Baltijos jūroje, jau dvejus metus draudžiama gaudyti menkę.
Į krantą jie grįžta prižvejoję šprotų, strimelių, šaltuoju metu – stintų. Tačiau tik šios mėgstamos lietuvių.
Šprotai ir strimelės dažniausiai eksportuojami, kur iš jų ruošiami konservai, ruošiami miltai.
Kaip pažymėjo A.Bargaila, gali būti, kad dar mažiausiai porą metų menkių žvejyba bus draudžiama.
Kol kas šios žuvies ištekliai niekaip neatsistato.
Veža į Lenkiją ir Latviją
Įsigyti šviežios žuvies turgavietėse galima ir dabar. Tačiau parduodami šviežios žuvies kiekiai – itin maži.
„Lampetros“ vadovė Siga Jakubauskienė pasakojo, kad žvejai Kuršių mariose pagauna apie 1200 tonų žuvies.
Apie 25-30 proc. žuvies eksportuojama.
„Ypatingai kuojos, karšiai. Nes mes neturime galimybių jų apdoroti. O vytinimą ir konservų gamybą yra sukūrę latviai, lenkai. Mūsų tikslas, kad šias rūšis žuvų, kurių ištekliai geri Kuršių mariose, galėtume apdoroti Lietuvoje ir parduoti mūsų vartotojams“, – pasakojo S.Jakubauskienė.
A.Bargaila teigė, kad spalio viduryje paaiškės kvotos, paskirtos Lietuvos žvejams.
Anot jo, gali būti, kad ir strimelėms bei šprotams ji taip pat sumažės.
„Tada beliks gaudyti plekšnes, bet jas pagauti nelengva“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad būdų paruošti šprotų yra, tačiau trūksta žinių.
Žvejybos įmonės su nerimu laukia, koks sprendimas bus priimtas dėl verslinės žvejybos Kuršių mariose.
„Tikrai žinome, kad mokslas tokių rekomendacijų neturi. Mes tikimės, kad Vyriausybė priims protingus sprendimus, bus atsižvelgta ir į mokslą“, – kalbėjo S.Jakubauskienė.
