NT mokestį siūlo pakelti bendrovėms
Vienas iš garsiai naujuoju mokesčiu besipiktinančių „Facebook“ vartotojų balandžio 11 d. paskelbė lentelę su kai kuriais bendrovės „Maxima“ finansiniais duomenimis.
Jie apima 2019-2023 m. Lentelėje pateiktas įmonės pelnas prieš mokesčius, grynasis pelnas, skaičiuojamas pelno mokestis (eurais) ir pastarąjį dydį atitinkantis efektyvus tarifas (procentais).
Pajamų mokestį gyventojai taip pat moka ne vienodą.
Pastarasis skaičius svyruoja nuo 5,03 proc. iki 10,74 proc. (tiek tarifas sudarė atitinkamai 2020 m. ir 2021 m.).
„Mieli ir nemieli Seimo vyrai ir moteros.
Paaiškinkite man prašau, kodėl maxima nemoka 15 proc. pelno mokesčio ir kodėl mes turėtume mokėti NT mokestį. Mes pilnai susimokame visus privalomus mokesčius nuo gautų pajamų, netgi nuo tų, kurias atiduodame žmonai/vyrui, o stambios įmones moka tik dalį mokesčių, nes dalį perveda motininei įmonei.
Tai pakelkite NT mokestį visokioms maximoms, nes taip ar taip išvengia mokestinių prievolių, ir nelieskite žmonių (kalba netaisyta – red. past.)“, – prie lentelės pridėjo internautas.
Jo įžvalgos nėra tikslios – mažesnis tarifas nereiškia, kad įmonės tiesiog išsisuka nuo mokesčio ar kad uždirbtus pinigus perveda susijusiai kompanijai.
Efektyvus tarifas šokinėja
Keliomis dienomis anksčiau „Maxima LT“ išplatino pranešimą apie 2024 m. finansinius rezultatus. Jame nurodyta, kad šios bendrovės, valdančios prekybos tinklą „Maxima“, pajamos siekė 2,209 mlrd. eurų (3,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais).
Tiesa, dėl išaugusių veiklos sąnaudų ir prekių savikainos veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) esą susitraukė 0,5 procentinio punkto.
Puslapyje rekvizitai.lt galima rasti daugiau finansinės informacijos apie šios įmonės pajamas ir pelną 2020-2023 m.
Bendrovės „Maxima grupė“ tinklalapyje pateikiama duomenų ir apie efektyvų pelno mokesčio tarifą. Pavyzdžiui, 2021-aisiais jis siekė 12 proc., po metų šoktelėjo iki 19 proc., vėliau sumažėjo iki 15 proc.
Kaip žinoma, būtent toks – 15 proc. – yra standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje (nuo 2025 m. mokestinio laikotarpio jis didėja iki 16 proc.).
„Turi realiai vykdyti investicijas“
Efektyvus mokesčio tarifas yra tarifas, apskaičiuotas kaip visų iš nagrinėjamo mokesčio gautų įplaukų ir visos apmokestinamo objekto vertės (pajamų, pelno, turto vertės) santykis.
Jis parodo lengvatų ir išimčių įtaką individualiai mokesčių naštai, leidžia palyginti skirtingų jurisdikcijų mokesčius. Dar vadinamas vidutiniu mokesčio tarifu.
Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Ž.Maurico žodžiais, efektyvus pelno mokesčio tarifas apima pelno mokesčio lengvatas, kurių Lietuva turi daug ir taiko plačiai. Vienas iš jų pavyzdžių – lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą.
„Bendrai imant, tai yra lengvatos, taikomos tam tikroms investicijoms, kurios padidina įmonės produktyvumą.
Įmonės naudojasi ta lengvata, todėl efektyvus mokesčio tarifas yra mažesnis. Šalies mastu jis svyruoja apie 7 proc., taigi yra dvigubai mažesnis (už nurodytą įstatyme – red. past.). Smulkioms įmonėms yra atskira lengvata, taigi tarifai dar mažesni.“
Lyginami ne visai sulyginami dalykai. Pelno mokestis yra įmonės mokestis. Reikėtų žiūrėti, kiek jos NT mokesčio sumoka. O komercinio NT mokestis yra nemažas.
Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad pajamų mokestį gyventojai taip pat moka ne vienodą, – būna tam tikrų lengvatų, pavyzdžiui, neapmokestinamas pajamų dydis.
„Kažkuo labai piktintis galbūt nebūtinai reikėtų, – portalui 15min teigė ekonomistas. – Be to, čia lyginami ne visai sulyginami dalykai. Pelno mokestis yra įmonės mokestis. Reikėtų žiūrėti, kiek jos NT mokesčio sumoka. O komercinio NT mokestis yra palyginti nemažas, jį moka iš esmės visos įmonės. Ten ryškesnių lengvatų nelabai yra.“
Pasak ekonomisto, jokio kriminalo dėl mažesnio efektyvaus pelno mokesčio tarifo nėra: „Tiesiog tokia realybė. Lengvata taikoma, kad būtų paskatintos investicijos.
Sakyčiau, ja labiau naudojasi pramonės įmonės, joms tai padaryti lengviau. Paslaugų įmonėms – gal kiek sudėtingiau, nes apyvarta didelė, investicijos nesudaro didelės dalies. Bet štai pavyzdys, kad ir prekybininkai pasinaudoja.
Lengvata pasinaudoti nėra paprasta, nes turi realiai vykdyti investicijas. Nėra taip, kad sugalvoji ir pasinaudoji. Įsivaizduoju, kad savitarnos kasos galėjo būti, įvairūs darbo efektyvinimo sprendimai. Tai yra normalu, lengvatos taikomos specialiai investicijoms paskatinti.“
Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad, pagal dabartinius mokesčių pakeitimų siūlymus, ši lengvata gali dar labiau išsiplėsti.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Efektyvus pelno mokesčio tarifas susijęs su lengvatomis, kurios gali būti taikomos, pavyzdžiui, investicijoms į bendrovės veiklos technologinį patobulinimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
