Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2015 lapkričio 3d. 09:00

Ukrainiečiai nori į Lietuvą labiau nei bėgliai iš Sirijos, Irako ar Eritrėjos

Frontas. Asociatyvi nuotr.
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Frontas. Asociatyvi nuotr.
„Geriau siųskite čia ukrainiečius, o ne sirus“, – tokių komentarų neretai galima rasti po straipsniais apie pabėgėlius. Šioje nelabai etiškoje mintyje yra dalis tiesos. Daugybė ukrainiečių iš okupuotos šalies teritorijos norėtų apsigyventi Lietuvoje ilgiau nei leidžia turistinė viza. Bet besąlygiškai mylime tik tuos ukrainiečius, kurie turi lietuviško kraujo.

Viešai Lietuva deklaruoja karštą meilę ir palaikymą karo siaubiamai Ukrainai, tačiau įstatymiškai – jie mums tokie pat užsieniečiai, kaip ir rusai, baltarusiai, gruzinai.

Kalbas apie Ukrainos problemas kuriam laikui užčiaupė pabėgėlių iš Sirijos drama, tačiau Donbase ir toliau aidi šūviai.

Ar tai reiškia, kad Lietuvos palaikymas Ukrainai baigiasi skambiomis kalbomis? Kodėl pabėgėlius iš Sirijos Lietuvos valdžia jaučia pareigą vilioti, kai ukrainiečiai patys nori į Lietuvą?

Neprašo nei pinigų, nei būsto. Tik nori ilgesniam laikui pabūti saugiai. Vėliau – kas žino. Gal Ukraina jau taps Europos Sąjungos nare?

Lietuvoje atsikratė baimių

Naujojoje Akmenėje butą įsigijusi ukrainietė iš Donecko Inga Lietuvoje labiausiai nori gyventi dėl mažametės dukters. Mergaitei čia patinka viskas – mokykla, aplinka, gamta.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Donecko pabėgėlių vaikai stovyklauja Lietuvoje
Alvydo Januševičiaus nuotr./Donecko pabėgėlių vaikai stovyklauja Lietuvoje

Lietuvoje vaikas atsikratė baimių ir streso, kuris jau buvo užvaldęs nuo įtempto gyvenimo. „Ji čia saugi. Visą dieną gali vaikščioti po miestą. Ir aš rami. Duktė atsikratė baimių, grįžo į visavertį gyvenimą“, – džiaugiasi Inga.

Dar viena priežastis pasilikti čia – dėl visuomeninės veiklos planų, į kuriuos jau įsitraukia Lietuvos ir Ukrainos piliečiai bei organizacijos: „Mūsų veikla – bendrų vaikų stovyklų organizavimas, humanitarinė pagalba, darbas su visuomenės informavimo priemonėmis. Viskas tam, kad sutvirtėtų Ukrainos valstybiniai pamatai, o Lietuvos niekada toks siaubas neištiktų.“

Inga ėmėsi žygių. Skaitė įstatymus, kreipėsi į vietines ir tolimesnes migracijos instancijas.

Vienur pasakė, kad migracijos dokumentų nepriima – reikia vykti į Vilnių, Kauną arba Klaipėdą. Paaiškėjo, kad tai turi daryti kiekvienas migracijos skyrius.

Kitur pasakė, kad jos vaikas Lietuvoje mokosi mokykloje nelegaliai. Už tai juos reikėtų deportuoti. Melas – vaikas gali mokytis. O jei mokosi, leidžiama gyventi Lietuvoje, kiek reikia.

Dar kitur pasiūlė skubiai įkurti įmonę, įsidarbinti ar įsirašyti į kokios įmonės valdybos narių sąrašą. Pasiūlymas teisingas ir atitinkantis mūsų įstatyminę bazę, tačiau Ingai to nereikia. Ji neprašo nei darbo, nei pinigų, nei būsto. Tik galimybės būti šalia vaiko, kol šis saugiai mokysis.

Tai suraskit dėdę arba tetą, kad prižiūrėtų vaiką, o jūs grįžkite į Ukrainą ir vėl prašykite vizos.

„Tai suraskit dėdę arba tetą, kad prižiūrėtų vaiką, o jūs grįžkite į Ukrainą ir vėl prašykite vizos“, – toks pasiūlymas Ingai tarsi sudrebino žemę po kojom. Kreipėsi į Migracijos departamentą.

Po ilgų diskusijų Migracijos departamente paaiškėjo, kad Lietuva nėra tokia nelanksti ukrainiečių atžvilgiu. Metinė nacionalinė viza – puiki išeitis. Tačiau ji suteikiama tik išnagrinėjus prašymus individualiai.

Gauti laikiną leidimą gyventi iš esmės galima ekonominiu pagrindu. Ukrainos karas mūsų migracijos įstatymuose ir raštuose niekaip nėra apibrėžtas.

Kodėl nesaugu taikioje Ukrainoje?

Dabar Donecke iš 1,2 milijono gyventojų sunkiai suskaičiuotum ir 600 tūkst. Neišvyko tik tie, kurie neturi kur važiuoti. Ir tie, kurie patikėjo pasakomis apie Novorusiją.

2014 metų liepos mėnesį Inga su šeima buvo priversta išvykti iš savo gimtojo Donecko. Susidarė tokia padėtis, kad būdama ten rizikavo savo ir dukters gyvybe.

Rusijos specialiosios tarnybos Ingos vyrui ne kartą siūlė prisidėti prie apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“.

Jos vyras – Ukrainos karinių pajėgų pulkininkas. Jis liko ištikimas priesaikai, kurią davė Ukrainos visuomenei.

Rusijos specialiosios tarnybos Ingos vyrui ne kartą siūlė prisidėti prie apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“.

Jis nesutiko, todėl vėliau jam ne kartą skambino iš užgrobtos Ukrainos pusės ir grasino sukapoti gabalais jo žmoną ir dukrą.

„Mano vyras DNR banditų turimuose sąrašuose yra „teroristas nr.3“. Vienu metu už  jo galvą buvo siūlomas piniginis apdovanojimas.

Mes savo akimis matėme, kaip vyko vadinamasis perversmas: bankų užgrobimas, automobilių vagystės tiesiai iš salonų.

Pradėjo dingti be žinios kai kurie mūsų pažįstami. Vienus tiesiog nušaudavo. Kitus kankino. Žmonės mokėjo išpirkas.

Ukrainoje mes neturime giminaičių, pas kuriuos galėtume prisiglausti. Viskas liko Donecke. Dabar mes gyvename Naujojoje Akmenėje, kur įsigijome butą“, – pasakojo ukrainietė.

Donecko gyventojų nuotr./Donecko miesto šventė ir šachtininko diena
Donecko gyventojų nuotr./Donecko miesto šventė ir šachtininko diena

Ukrainoje ne visi teigiamai priima tuos, kurie yra registruoti Donecke, bėglius nuo karo. Sunku išsinuomoti butą, rasti darbą. Nėra garantijos, kad vaikai mokykloje nebus fiziškai ar psichologiškai nuskriausti.

Įstatymai subalansuoti verslui pritraukti

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pripažino, kad lyginti Sirijos ir Ukrainos pabėgėlių situaciją nėra teisinga: „Ukrainiečiai bent jau turi dalį neužgrobtos šalies. Tačiau stengiamės atsiliepti į kiekvieną pagalbos šauksmą.“

Įstatymai yra orientuoti į verslo ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio. Apie karo pabėgėlius iš Donbaso neužsimenama.

Vadovė atskleidė, kad nemažai ukrainiečių prašo galimybės ilgiau pagyventi Lietuvoje – kol baigsis neramumai. Nacionalinė viza paprastai suteikia tokią galimybę metams.

„Ukrainiečiai yra labai aktyvūs ir iniciatyvūs žmonės. Jie per tuos metus sukurs verslą ar suras kitą teisėtą galimybę pasilikti mūsų šalyje“, – kalbėjo E.Gudzinskaitė, neatmesdama galimybės, jog netrukus teisinė bazė ukrainiečių atžvilgiu taps palankesnė.

Viešumoje jau yra publikacijų, kad Estija išskėstomis rankomis laukia ukrainiečių. Mat iš Donecko pabėgo pusė milijono ne pačių vargingiausių gyventojų.

Migracijos departamento vadovė teigia apie tai faktinės informacijos neturinti, tačiau žavėtis tokiomis žiniomis neskuba: „Tai gali būti tik puiki reklama. Versliems ukrainiečiams ir pas mus lengva laikinai apsigyventi.“

Donecko gyventojų nuotr./Tuščias Doneckas
Donecko gyventojų nuotr./Tuščias Doneckas

Vadovė pabrėžė, kad Lietuvos meilė Ukrainai migracijos įstatymuose iš tiesų niekaip neišskirta: „Ukrainiečių situacija iš tiesų nėra apibrėžta. Įstatymai yra orientuoti į verslo ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio. Apie karo pabėgėlius iš Donbaso neužsimenama.“

Jei turi lietuviško kraujo – pasisekė

Lietuvos užsienio ministerija informavo, kad iš tiesų institucijos visomis galimybėmis stengiasi atsižvelgti į nelengvą nuo karo Ukrainoje pabėgusių ir Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių padėtį ir rasti individualius sprendimus.

Ukrainos piliečiams pasiūloma kreiptis dėl nacionalinės vizos. Dėl to nebūtina važiuoti į Ukrainą.

Vienais atvejais Ukrainos piliečiams pasiūloma kreiptis dėl nacionalinės vizos. Dėl to nebūtina važiuoti į Ukrainą.

Kitais atvejais – dėl leidimo gyventi. Mokyklose besimokantiems vaikams gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi. Tėvams teks pasirūpinti nacionaline viza arba ieškotis darbo, kurti įmonę.

Lietuvos institucijos ir mūsų visuomenė įvairiausiais būdais padeda išorės agresiją patyrusiems Ukrainos žmonėms, taip pat ir toje šalyje gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.

Šiuo metu URM ir kitos LR institucijos vykdo lietuvių iš Donecko ir Luhansko sričių perkėlimo programą. Jau padėjo persikelti 8 šeimoms (27 asmenys). Dar 15 šeimų (49 asmenys) rengiami persikėlimui reikalingi dokumentai.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Karo padariniai Mariupolyje matomi iki šiol
Alvydo Januševičiaus nuotr./Karo padariniai Mariupolyje matomi iki šiol

Tam, kad perkėlimas vyktų kaip įmanoma greičiau ir sklandžiau, URM komandiravo papildomą darbuotoją į LR ambasadą Kijeve, kuris padeda lietuvių kilmės ukrainiečiams užpildyti reikiamus dokumentus, teikia konsultacinę ir kitą pagalbą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tik prenumeratoriams

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

00:10
15:28
00:49

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas
Parašykite atsiliepimą apie 15min