-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2022 03 27

Pabėgėliai su negalia: kiek galvos skausmo laukia jais besirūpinančių žmonių?

Kai kurie pabėgėliai iš Ukrainos su savimi atsiveža ne vien patirtą karo siaubą, bet ir negalią. Šiems žmonėms reikia ne tik pavalgyti, apsirengti ir apsigyventi, bet ir vaistų, priežiūros priemonių, specialaus maisto, ugdymo, pritaikyto būsto. Lietuvon atvykusiais vaikais su negalia besirūpinanti Jurgita Minderytė jiems ieško ir paramos vaistais, savanorių mažiesiems užimti ar sutvarkyti negalios pripažinimo dokumentus, net morkų ir burokų – kad mamos jiems galėtų išvirti įprastų barščių.
Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos
Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos / Nuotr. iš Jurgitos Minderytės asmeninio albumo

Reikia pritaikytų būstų

Apie problemas, kurių kyla dėl negalią turinčių ukrainiečių pabėgėlių, portalui 15min papasakojo juos globoti apsiėmusi Jurgita Minderytė.

Visuomenei žinoma kaip smėlio menininkė, moteris užsiima ir įvairiomis kitomis veiklomis. Ji keletą metų savanoriavo asociacijoje „Savarankiškas gyvenimas“, kur padėdavo neįgaliesiems gyventi kiek įmanoma įprastą gyvenimą – lankytis prekybos centruose, susitvarkyti įvairius reikalus, net keliauti į užsienį.

Vaikai – su savo individualiais poreikiais. Ne tas atvejis, kad į pabėgėlių centrą nuvežė, pavalgė ir sotūs. Vienam reikia be laktozės, kitam – be gliukozės…

Ukrainoje prasidėjus karui, J.Minderytė daug nesvarstydama apsiėmė rūpintis iš šios šalies atkeliaujančiais daugiausia neįgaliais vaikais ir jų mamomis.

Anot pašnekovės, nors ir greitai buvo sukurta įvairiapusė pagalbos pabėgėliams sistema, pradėjus rūpintis atvykėliais pasirodė, kad ne visais atvejais ji yra efektyvi.

„Prisivežėme daug ukrainiečių, renkame fondus, o kas toliau?“ – retoriškai klausė J.Minderytė.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Jurgita Minderytė
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Jurgita Minderytė

Jai pikta, kad vienas ar kitas žinomas žmogus socialiniame tinkle pasigiria priglaudęs ukrainiečių šeimą ir todėl esą susidaro įspūdis, kad pabėgėliais sėkmingai rūpinamasi. Tačiau realios pagalbos tam tikrais atvejais, pašnekovės teigimu, pritrūksta.

Visų pirma sunku rasti vietos visiems atvykstantiems žmonėms. Juoba kad tarp jų yra turinčiųjų specialių poreikių, pavyzdžiui, autistiškų vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, net itin jautrių garsui.

Dalis mažųjų ukrainiečių, kuriais vos atvykus apsiėmė pasirūpinti J.Minderytė, atkeliavo su mamomis. Tačiau prieš kelias dienas buvo atvežti pusšimtis našlaičių ir visi esą su lengvesne ar sunkesne negalia.

Pervariau per visus ūkius, niekas nieko neaugina! Kopūstai, burokai prekybos centruose – iš Lenkijos.

Nors žiniasklaidoje pasipylė istorijos apie ukrainietes, kurios per kelias dienas gavo darbą ar ėmėsi kitos veiklos, kuri duos pajamų, neįgalius vaikus auginančių pabėgėlių jos neguodžia. Mat ne vienai, užuot dirbus, reikia prižiūrėti atžalą. Nors daugelis atsiveža šiek tiek santaupų, jos greitai išseks, ypač jei teks mokėti už būsto nuomą.

Be to, ne visiems lengva rasti tinkamą vietą apsistoti. Net jei Lietuvos gyventojas svetingai užleis savo būstą negalią turintiems pabėgėliams, jo gerų norų nebūtinai pakaks – kai kuriais atvejais butas ar namas turi būti pritaikytas, pavyzdžiui, tik su vežimėliu judančiam arba autistiškam žmogui.

Dar vienas keblumas, apie kurį kažin ar galima pagalvoti, – maistas. Atvykusieji gauna standartinį ilgai negendančių produktų paketą iš „Maisto banko“ – kruopų, makaronų, ryšių, konservų, cukraus.

„Pas mane vaikai – su savo individualiais poreikiais. Ne tas atvejis, kad į pabėgėlių centrą nuvežė, pavalgė ir sotūs. Vienam reikia be laktozės, kitam – be gliukozės…“, – pasakojo pašnekovė.

Galų gale ukrainiečiams, ypač vaikams, norisi „savo“ maisto, pavyzdžiui, barščių, kurie ten yra įprastas pirmasis pietų patiekalas.

Nuotr. iš Jurgitos Minderytės asmeninio albumo/Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos
Nuotr. iš Jurgitos Minderytės asmeninio albumo/Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos

J.Minderytė prisiminė dvi jos pagalbos sulaukusias ukrainietes, kurios namus su vaikais paliko, kaip stovi. Atvykusios į Lietuvą moterys paprašė bulvių, burokų ir morkų, kad galėtų išvirti barščių.

„Aš ketvirtadaliu esu ukrainietė, puikiai suprantu, ką jie valgo“, – kalbėjo moteris, todėl jos toks prašymas nenustebino. Tačiau jį patenkinti nėra lengva: „Pervariau per visus ūkius, niekas nieko neaugina! Kopūstai, burokai prekybos centruose – iš Lenkijos.“

Reikia net bulvių ir prieskonių

Kuo dabar gyvena padėdama pabėgėliams, J.Minderytė dalijasi savo paskyroje „Facebook“: gabena žmones, daugiausia vaikus su įvairiomis negaliomis, maitina, prižiūri, koordinuoja.

Be galo sunki savaitė baigėsi, prasideda nauja.... Mes visą parą gelbėjam Ukrainos vaikus su negaliom.

„Be galo sunki savaitė baigėsi, prasideda nauja.... Mes visą parą gelbėjam Ukrainos vaikus su negaliom, daug jų pasiklydę, ieškom, kur pasimetė 46 našlaičiai su negaliom, stengiamės rinkti info, kur jie, kokie poreikiai, kuo paremti ir kt. Dėkui mano „kariams“ savanoriams, kurie surėmė visas pajėgas ir padedam viskuo…“

Čia liejasi moters prašymai padėti, kas kuo gali. Kadangi vaikai turi įvairių sveikatos problemų, jiems reikia vaistų, pleistrų nuo pragulų, specialaus maisto.

Nuotr. iš Jurgitos Minderytės asmeninio albumo/Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos
Nuotr. iš Jurgitos Minderytės asmeninio albumo/Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos

„Darom, ką galim, bet, pasirodo, visiems vaikams, kad gautų vaistus, teks iš naujo nustatinėti neįgalumus. Kalnas popierizmo su dokumentų forminimais soc. skyriuose!“ – stebisi J.Minderytė.

Ji jau pasikvietė keletą draugų savanoriais („Facebook“ galima rasti nuotraukų iš vaikams suorganizuotos šventės), „vyras naktimis verda ukrainietiškus barščius“, „turiu savo maisto garažą, tempia draugai, kas tik ką gali nupirkti, – bulvių, morkų“.

To dar neužtenka, todėl ji ieško daugiau žmonių, kurie galėtų savanoriauti, nuvežti pabėgėlius į gydymo įstaigas ar gamtą, nugabenti jiems sriubos, padėti sutvarkyti formalumus dėl neįgalumo nustatymo ir pan.

J.Minderytė prašo ir apčiuopiamos pagalbos – ne vien finansinės paramos, bet ir paprasčiausių maisto produktų: „Dabar padedam šeimoms ir vaikams su negalia iš Ukrainos, visi vaikučiai turi spec. poreikių, todėl labai jautrūs ir maistui, ir aplinkybėms.

Nuotr. iš Jurgitos Minderytės asmeninio albumo/Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos
Nuotr. iš Jurgitos Minderytės asmeninio albumo/Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos

Šeimas apgyvendinam visoje Lietuvoje, padedam sutvarkyti dokumentus ir pan. Tiekiam maitinimą. Kadangi tas šeimas remsim ir toliau, vežiosim maisto davinius pagal jų poreikius, labai reikalingi:

– negendančios daržovės, bulvės, morkos, burokai, svogūnai. Įvairūs konservai, gerai būtų naminiai,

– košytės, uogienės, miltai, aliejus, kava, arbata, cukrus, kasdieniai prieskoniai, pipirai, lauro lapai ir pan. Kečupas, makaronai, be gliuteno, be laktozės, džiovinti vaisiai, sausi pusryčiai ir pan. Kas negenda.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ukrainos paramos namai Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ukrainos paramos namai Vilniuje

– higienos dalykai, šampūnai vaikiški ir nebūtinai. Aliejukai odai, šlapios servetėlės, popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius ir t.t.“

J.Minderytę piktina tvarka, kad į Lietuvą atvykę ukrainiečiai priimami registracijos centre, gauna produktų paketą, jei reikia, gali pasirinkti drabužių, o kur gyventi, turi ieškotis patys: „Atveža į Lietuvą, pameta kaip kačiukus… Galėtų padaryti centrus, pavyzdžiui, „Litexpo“, kad galėtų laikinai gyventi.“

Pokalbį su 15min moteris kelis kartus nutraukė – teko atsiliepti į skambučius. Bepasakodama, kaip padeda pabėgėliams, ji dar ieškojo vietos dviem cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams, kad jie galėtų oriai gyventi. J.Minderytė ne tik sutarė, kad mažieji ukrainiečiai prisiglaus Šilutėje, bet ir žmonės pažadėjo juos parsivežti iš Vilniaus.

Nuotr. iš Jurgitos Minderytės asmeninio albumo/Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos
Nuotr. iš Jurgitos Minderytės asmeninio albumo/Jurgitos Minderytės globojami pabėgėliai iš Ukrainos

Vieną pabėgėlių šeimą jau anksčiau pavyko apgyvendinti Utenoje, kitą – Pagėgiuose.

Neįgalumas nustatomas iš naujo

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo vasario 25 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užregistruoti 33 359 Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai. Daugiau nei 14 tūkst. iš jų yra vaikai iki 18 metų.

Kaip portalą 15min informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), mažiausiai 121 pabėgėlis yra žmogus su negalia. 93 iš jų yra suaugusieji, 9 – vaikai iki dešimties metų, 19 – 10-20 metų amžiaus.

Asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga (taip pat ir vaikams), gali būti nustatyta negalia bei specialieji poreikiai, teigiama ministerijos paaiškinime.

„Nustatymo procedūros yra tokios pačios, kaip ir Lietuvos piliečiams, – reikia kreiptis į arčiausiai gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą, gydytojas įvertins sveikatos būklę ir, esant poreikiui, siųs į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) negaliai nustatyti.

NDNT priėmus sprendimą dėl neįgalumo ar darbingumo lygio, specialiųjų poreikių, bus mokamos išmokos ir tikslinės kompensacijos.“

Reikia kreiptis į gydymo įstaigą, gydytojas įvertins sveikatos būklę ir, esant poreikiui, siųs į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą negaliai nustatyti.

Nustačius negalią, asmeniui gali būti teikiama asmeninė pagalba (asmeninio asistento paslaugos), organizuojamas būsto pritaikymas neįgaliesiems (jei šį poreikį asmeniui nustato savivaldybės sudaryta būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija ir būstas atitinka numatytus reikalavimus).

Gestų kalbos vertėjo paslaugos, techninės pagalbos priemonės gali būti suteiktos ir nenustačius negalios, užtenka kreiptis į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą.

„Šiuo metu turime 13 savanorių komandą iš skirtingų Lietuvos miestų, kurią inicijavo Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD), – nurodė ministerija. – Ji teikia įvairiapusę pagalbą ukrainiečiams, turintiems klausos negalią.

123rf.com nuotr./Gestų kalba
123rf.com nuotr./Gestų kalba

LKD informavo Migracijos departamentą, registracijos centrus, NVO ir Nacionalinį savanorių pagalbos koordinavimo centrą „Stiprūs kartu“, jog, į Lietuvą atvykus ukrainiečiui su klausos negalia, asmuo būtų nukreiptas į LKD, kad galima būtų užtikrinti pagalbą gestų kalba.“

Anot draugijos, jau yra atvykę 9 ukrainiečiai su klausos negalia, įskaitant vaikus. Jie esą jau mokosi kurčiųjų ugdymosi įstaigose (tai buvo suderinta su savivaldybių švietimo skyriais). Kai kurie ukrainiečiai su klausos negalia jau yra įdarbinti.

LKD esą planuoja parengti vaizdo įrašą rusų, ukrainiečių gestų kalbomis, kad, kol asmuo laukia pagalbos Migracijos departamente ar kitose vietose, galėtų sužinoti, kokia pagalba bus teikiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius