Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pabėgėliams – bedarbio dalia ir diskriminacija dėl kitokios odos spalvos

Šventės dalyvė
Eglės Digrytės nuotr. / Pabėgėlė
Šaltinis: 15min
0
A A

Net turintys profesinę kvalifikaciją ir didelę motyvaciją pabėgėliai iš tolimųjų Afrikos ir Azijos valstybių bei kaimyninės Baltarusijos Lietuvoje nesugeba susirasti darbo. Tiksliau – lietuvių darbdaviai ne tokie svetingi kitokios odos spalvos ir veido bruožų užsieniečiams, neretai dar ir lietuviškai silpnai kalbantiems ir suprantantiems.

Kauno verslininkų namų projektų koordinatorės Indrės Beržinskaitės teigimu, net ir po seminarų, konsultacijų, išvykų į įmones, lietuvius sunkiai sekasi prikalbinti įdarbinti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre užsibuvusius ar jau šiek tiek įsitvirtinusius afganus, sirus ar baltarusius. „Verslas pageidauja tik tokių darbuotojų, kurių mūsų šalyje trūksta. Beveik visi pageidaujantys įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotojais baltarusiai darbo susirasti netrunka, tačiau suvirintojai, kirpėjai ar barzdų skutėjai trypčioja prie Darbo biržos durų“, – teigia I. Beržinskaitė.

Alternatyva – savas verslas

Lietuvoje pabėgėliai, arba oficialiai vadinami prieglobstį gavę užsieniečiai, pirmuosius gyvenimo mūsų šalyje mėnesius praleidžia Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, Jonavos rajone. Būtent čia gyvenantys ir norintys Lietuvoje pasilikti gyventi asmenys padedant Europos sąjungos finansuojamam Europos pabėgėlių fondui Kauno verslininkų namuose yra mokomi integruotis į visuomenę: susirasti darbą arba imtis verslo.

„Iš pradžių užsieniečius supažindinome su verslo galimybėmis ir kultūra Lietuvoje, mokėme verslo pradžios subtilybių: kur kreiptis, nuo ko pradėti, kaip surasti klientą, sukurti paslaugą ir produktą. Nemokantys dirbti kompiuteriu turėjo galimybę tai išmokti. Paskutinis etapas – motyvacijos imtis verslo ar ieškotis darbo stiprinimas. Vis daugiau atsiranda tokių, kurie perka verslo liudijimus ir teikia įvairias paslaugas lietuviams“, – pastebi I. Beržinskaitė.

Jeigu menkas lietuvių kalbos mokėjimas yra kliūtis įsidarbinti, tai egzotinė išvaizda kartais – didelis privalumas. Iš pilietinio karo kamuojamo Somalio atvažiavęs Mustafa Hassanas Saleebanas ne vienerius metus buvo salono Kaune „Tarp gėlių“ husaru, o dabar vyras imasi savo verslo. Dešimtis kebabinių atidarę turkai ar restoranus valdantys armėnai Lietuvoje yra spėję įsitvirtinti verslininkai.

Karas Sirijoje privertė bėgti

Siras Mahranas Karho  pasakoja, kad tėvynę turėjo palikti dėl pilietinio karo Sirijoje. Pirmiausia vyras pabėgo į Rusiją, o iš ten pateko į Lietuvą. „Aš moku puikiai kirpti plaukus, baigiau Lietuvoje kirpėjų kursus profesinio rengimo centre. Taip pat moku skusti barzdas vyrams, tai dariau Sirijoje. Mūsų šalyje tai labai populiari paslauga, tačiau Lietuvoje darbo vietos nei viena kirpykla Kaune man nepasiūlo. Pradėjau mokytis lietuvių kalbos, kad galėčiau geriau susikalbėti ir turbūt turėsiu pats imtis savo verslo, atidaryti kirpyklą, persiorientuoti kirpti ne vyrus, o moteris ir vilioti seksualios šukuosenos norinčias lietuves“, – juokauja M. Karho.

Kaune gyvenantis siras tikina norintis čia pasilikti, nes Kaunas – ramus ir patogus gyventi miestas, kuriame ir spūsčių mažiau, ir triukšmo nėra, iš pats miestas kompaktiškas, nors ir šiek tiek apleistas.

Grožio salonai vyrams

Verslo konsultantė, asmeninė trenerė Laima Mogenienė teigia, kad užsieniečiai neretai stokoja pasitikėjimo savo jėgomis, jaučiasi sugniuždyti ir nepilnaverčiai svečioje šalyje. Itin jautriai pabėgėliai reaguoja į darbdavių pašaipas ir nenorą įdarbinti, todėl jiems dėstomas motyvacijos ir lyderystės kursas, vyksta asmeninės mokymų sesijos.

„Mochranas yra unikalus žmogus. Jis turi tiesiog puikų paslaugų paketą, o Sirijoje buvo žymus barzdaskutys. Tai Lietuvoje yra nepelnytai pamirštas senasis amatas, kai barzdos skutimas būdavo tam tikras ritualas. Mochranas visa tai ir daugiau moka – odos atžildymas ir pakaitinimas turkiškais garais, masažas specialiais aliejais. Jeigu moterys turi šimtus grožio salonų, įvairių grožio procedūrų, kurioms negaili net ir didelių pinigų, tai kodėl vyrams neturėti tokių paslaugų centrų?“, – klausia verslo konsultantė L. Mogenienė.

Praradęs viltį susirasti samdomą darbą kirpykloje Mochranas ieško galimybių Lietuvoje įsteigti vyrų grožio centrą, kuriame būtų teikiamos netradicinės grožio paslaugos vyrams. Mochranas taip pat tikisi surasti ir verslo partnerių ar investuotojų, kurie galėtų padėti realizuoti pabėgėlio verslo idėją.

Suvirintojų trūkstą, tačiau kitokio odos spalvos užsienietis – netinkamas

Darbo Kaune nepavyksta susirasti ir suvirintojui iš Afganistano Ahmad salek Ahmad Malekas, kuris taip pat lanko projekto „Prieglobstį gavusių užsieniečių integracija didinant verslumo kompetencijas“ mokymus. Afganistanietis jau du metus Lietuvoje slepiasi nuo Afganistano talibų, kurie jį medžioją už pagalbą amerikiečiams. Siekdamas įrodyti, kad yra šio to vertas, vyras baigė suvirintojų kursus Kaune.

„Kiek tik nueinu į darbo pokalbius, man pažada paskambinti, tačiau niekada nepaskambina. Kartais net dėl odos spalvos pasišaipo, – pasakoja Ahmad salek Ahmad Malekas.

„Labai nevienareikšmiškos mintys dėl mūsų tų atvažiavusių žmonių. Aš nemanau, kad užsieniečius reikia vežti dirbti į Lietuvą būriais. Tačiau tie keliolika žmonių iš Sirijos ar Afganistano, kuriuos karas atvijo į mūsų kraštą, turėtų čia susirasti darbo. Tai mūsų garbės reikalas. Parodykim savo padorumą juo priimant į darbą, o ne iš anksto nuspręsti kad afganas ar siras nemoka kirpti plaukų ar virinti vamzdžių. Kai kurie mūsų darbdaviai iš tokių žmonių atvirai tyčiojasi, neleisdami net pabandyti dirbti mulkindami pažadais“, – sako verslo konsultantė L. Mogenienė.

Pernai prieglobstis Lietuvoje suteiktas užsieniečiams, atvykusiems iš Rusijos Federacijos, Afganistano, Baltarusijos, Irako, Nepalo, Sirijos, Pakistano, Somalio, Šri Lankos ir Tadžikistano.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min