Vilnietė Kristina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) 15min pasakojo turėjusi pasirinkti – padėti nelaimės ištiktai draugei ir rizikuoti gauti nuobaudą už karantino ribojimų nesilaikymą, ar vis tik likti namuose ir palaikyti draugę tik per nuotolį.
„Mano draugė gyvena regione, jos gyvenamoji vieta nutolusi nuo Šiaulių centro maždaug 28 km atstumu. Ji gyvena šalia miškingos vietovės ir šalia neturi kaimynų, tik kiek tolėliau. Jos vyras turėjo išvykti į komandiruotę, o jo darbas yra lauke, tad negali prisijungti nei prie kompiuterio, nei nuolat būti prie telefono“, – istoriją pradėjo Kristina.
Ji pasakojo, kad jos draugė šiuo metu laukiasi ir augina du mažamečius. Ir nors paprastai viską susitvarko pati be didesnių rūpesčių, būtent vyrui išvykus į komandiruotę, naktį paspaudus šalčiams, užšalo jos namų vandentiekis.
Teiravosi pareigūnų
Kaip pasakoja Kristina, jos draugei teko nuolat važiuoti į parduotuvę ir tempti dideles vandens talpas namo, o tuo pat metu kartu vežiotis ir mažamečius vaikus, todėl norėjosi pagelbėti.
„Aš esu persirgusi (koronavirusu – 15min) ir pagalvojau, kad reikia važiuoti gelbėti žmogų.
Jai ir taip psichologiškai sunku, visi išvargę nuo tų ribojimų, kai tikrai sąžiningai jų laikaisi, o dar yra du maži vaikai, tu laukiesi, lieki be vandens, maisto tau niekas nepristato, o dar prie viso to ir buitinės problemos prisideda.
Na ir aš pagalvojau, kad reikia važiuoti, nes esu persirgusi, su niekuo per daug nekontaktuoju, dirbu iš namų“, – savo pirminį sprendimą važiuoti padėti draugei motyvavo Kristina.
Bei papildė, kad į draugės namus nevyksta net ir „Barbora“, tad pati norėjo atvežti daug maisto ir vandens, pabūti su draugės vaikais ir leisti jai kiek atsipūsti.
Tačiau praktiškai to padaryti Kristina negalėjo, nes gyvena kitoje savivaldybėje, o ribojimai tarp savivaldybių vis dar galioja.
Kristina telefonu pasiteiravo pareigūnų, kaip ji turėtų elgtis, ar turėtų vykti ir rizikuoti būti nepraleista.
„Nenorėdama pažeidinėti taisyklių, aš susisiekiau su policija pasikonsultuoti, kaip man elgtis šioje situacijoje, ar aš galiu važiuoti, ar ne. Jie tikrai labai maloniai mane pakonsultavo, sakė, kad galite, bet turėkite visus (vykimo tikslą – 15min) pagrindžiančius dokumentus“, – pasakojo ji.
Tarp tų dokumentų policijos pareigūnai rekomendavo turėti draugės gyvenamosios vietos deklaraciją, nėštumo kortelę ir vyro komandiruotės dokumentą.
Kristinos teigimu, pirmuosius du gauti įmanoma, bet vyro komandiruotės dokumentą – išties sudėtinga.
Galų gale abi moterys nusprendė nerizikuoti ir Kristinai nebandyti kirsti savivaldybės ribų. Jos suprato, kad su gyvenamąja vieta nieko neįrodys, todėl pareigūnams galės atrodyti, kad moteris tiesiog meluoja.
„Aš suprantu ir žinau, kad mūsų pareigūnai yra supratingi. Bet vis dėlto, aš suprasčiau, jeigu jie abejotų mano kelionės tikslu ir abi, nenorėdamos, kad aš gaučiau baudą, nusprendėme, kad draugė pati kažkaip pasistengs iš šios situacijos išsisukti, paklausinės artimųjų arčiau gyvenančių, kurie galėtų tiesiog atvežti ir padėti daugiau vandens bei maisto“, – teigė Kristina.
Ji pati tikino labai nuoširdžiai besilaikanti karantino ribojimų, tad nenorėjo nusižengti ir šioms taisyklėms, tačiau apgailestavo, kad ribojimai užkerta galimybę suteikti socialinę pagalbą.
„Yra tokia įtampa nuo pandemijos. Šiek tiek ir baisu, girdime istorijas, kad vos kirto savivaldybės ribą ir gavo virš 200 eurų baudą ir nepaisant to, kad gerbiu pareigūnus ir sąžiningai laikausi karantino, nesinorėjo kelti nepagrįstų abejonių, pasidarė šiek tiek baisu, nesinorėjo gauti baudos“, – savo sprendimą galiausiai nevykti už savivaldybės ribų paaiškino Kristina.
Vyriausybė spręs dėl atlaisvinimų
Apie tokias ir panašias situacijas girdima vis dažniau. Yra abejojančių, ar tokie ribojimai yra pagrįsti.
Ypač tuo atveju, kai vieni žmonės savivaldybių ribas kerta nepaisydami ribojimų, o kiti atsakingai jų laikosi ir galiausiai nukenčia.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pirmadienį pranešė, jog siūlys Vyriausybei judėjimo ribojimus palikti dalyje savivaldybių, kur epidemiologinė situacija pati blogiausia.
Kaip teigė VESK pirmininkė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, jei Vyriausybė pritars, išliks ribojimai tiek patekti į savivaldybę, tiek iš jos išvažiuoti.
Po VESK posėdžio ji teigė, kad judėjimo ribojimus siūloma palikti tose savivaldybėse, kur susirgusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų viršija 500.
Tokių būtų aštuonios.
„Policijos pareigūnai turėtų kontroliuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš vadinamųjų juodųjų savivaldybių. Manau, kad dar išgryninsime, kaip tai turės veikti kartu su Policijos departamentu – tai bus padaryta artimiausiu metu, kai tik bus priimtas sprendimas“, – spaudos konferencijoje komentavo ji.
A.Bilotaitės teigimu, rodikliai, pagal kuriuos būtų sprendžiama dėl judėjimo ribojimų įvairiose savivaldybėse, galėtų būti vertinami kiekvieną sekmadienį.
Nepraleista virš 1000 automobilių
Policijos departamento duomenimis pirmąją kovo savaitę nepraleista apie 1200 transportų priemonių, kurios norėjo vykti į kitą savivaldybę be pateisinamos priežasties.
Taip pat per praėjusią savaitę dėl karantino reikalavimų pažeidimų nubausta 1069 žmonių.
Daugiausia administracinių nusižengimų protokolų surašyta dėl daugiau nei vieno šeimos ūkio kontakto – 670.
Dėl kaukių nedėvėjimo nubausti 55 asmenys.
Policijos pareigūnai patikrino daugiau kaip 2,3 tūkst. įmonių, dėl jų veiklos pažeidimų pradėtos trys administracinės teisenos, dar 37 įmonės buvo įspėtos.
