Per kiek laiko šalis susitraukė penktadaliu?
Vienas „Facebook“ vartotojas savo paskyroje paskelbė, esą „Lietuva 2020-2025 m. neteko 18 proc. gyventojų“. Jis dar uždavė klausimą, kokia to priežastis, ir pats ironiškai atsakė: „Gerovės perteklius. Žmonės neatlaiko...“
Portalas 15min pasidomėjo, ar šis skaičius atitinka oficialią statistiką. Toliau pateikiame nuolatinių gyventojų skaičių kiekvienų metų pradžioje.
Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2020 m. pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo beveik 2 mln. 810 tūkst., o 2025 m. – daugiau nei 2 mln. 890 tūkst. Tai reiškia, jog gyventojų skaičius per pastaruosius metus nesumažėjo, o net paaugo. Lietuvoje atsirado apie 80 tūkst. nuolatinių gyventojų.
Dėl to teiginys, kad tarp 2020 m. ir 2025 m. gyventojų skaičius sumažėjo 18 proc., yra neteisingas. Toks skaičius daugmaž atitiktų laikotarpį nuo pačios šio amžiaus pradžios. 2000 m. nuolatinių gyventojų skaičius šalyje siekė 3 mln. 512 tūkst.
Kas dešimtmetį Lietuvoje atliekamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Paskutinįkart jis vyko 2021 m. Tada paskaičiuota, jog per dešimtmetį nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst. arba 7,6 proc.
Nuo 1992 m., kai gyventojų skaičius Lietuvoje buvo pasiekęs maksimumą, iki praėjusių metų pabaigos jų sumažėjo beveik 22 proc.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas mūsų šalyje yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), nors ir nepraradome 18 proc. populiacijos per penkerius metus.
Gimstamumas, mirtingumas ir migracijos tendencijos
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2025 m. parengtoje analitinėje apžvalgoje apibendrinta Lietuvos demografinė situacija 1990-2025 m. Ji padeda suprasti pokyčių priežastis.
Apžvalgoje nurodoma, jog šiuo laikotarpiu gimstamumo lygis Lietuvoje smarkiai sumažėjo. Nuo 2000 m. gimstamumo rodikliai pamažu stabilizavosi, o 2010-2016 m. laikotarpiu kilo. Tačiau vėliau gimstamumas vėl pradėjo mažėti ir 2023 m. pasiekė istoriškai itin žemą lygį.
Pagal ataskaitą, tokias mažo gimstamumo tendencijas lėmė intensyvios jaunimo emigracijos iki 2018 m. pasekmės, pasikeitę vertybiniai požiūriai, vėlyvesnis šeimos kūrimas, ekonominiai, socialiniai ir gyvenimo būdo pokyčiai, būdingi ne tik Lietuvai, bet ir kitoms aukštų pajamų Vakarų visuomenėms.
Nuo 1990 m. fiksuoti reikšmingi šalies gyventojų mirtingumo svyravimai. 1990-2000 m. mirtingumas augo. Nuo 2000 m. stebimas laipsniškas mirtingumo mažėjimas, galimai susijęs su gerėjančia sveikatos priežiūra bei ligų prevencijos priemonių taikymu ir bendra ekonominės situacijos stabilizacija. Vis dėlto nuo 2020 m. stebėtas Lietuvos gyventojų mirtingumo augimas – čia išskirtinas COVID-19 pandemijos poveikis.
Apžvalgoje taip pat nurodoma, jog 1990-2018 m. Lietuvos migracijos balansas buvo neigiamas (emigracija buvo didesnė už imigraciją). Nuo 2018 m. emigracijos rodikliai stabilizavosi, atvykstančių į Lietuvą gyventi asmenų – ir Lietuvos piliečių, ir užsieniečių – srautai gerokai viršijo išvykstančiųjų srautus.
Nuo 2011-2012 m. stebima laipsniško imigracijos augimo tendencija, kuri itin išaugo 2022 m.
Kas lėmė pokyčius?
Kaip praėjusiais metais komentare spaudai pastebėjo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, prognozės, kurios numatė gyventojų skaičiaus mažėjimą, neįvertino besikeičiančių migracijos tendencijų.
Jis pažymėjo, jog pastarąjį penkmetį gyventojų skaičius dėl teigiamo imigracijos balanso net paaugo: nuo 2,81 iki 2,89 mln.
„Svarbiausia – augome ne tik dėl atvykusių užsieniečių, bet ir dėl grįžtančių Lietuvos piliečių. Nuo 2019 m. į Lietuvą grįžo 36,7 tūkst. gyventojų daugiau nei iš jos išvyko – tai visas Marijampolės dydžio miestas. Daugiausia lietuvių grįžta iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Airijos“, – teigė ekonomistas.
Jis taip pat pasidžiaugė, jog jau penkerius metus iš eilės matomas teigiamas Lietuvos piliečių migracijos balansas.
„Tai yra mums kiek neįprasta tendencija, nes ilgą laiką lietuviai buvo linkę ieškoti laimės svetur. Pavyzdžiui, per pirmuosius 15 metų po įstojimo į ES, iš Lietuvos emigravo net 376 tūkst. gyventojų“, –komentavo jis.
Visgi „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2026-ieji bus paskutiniai metai, kai gyventojų skaičius dar didės ir grynoji imigracija bus didesnė už neigiamą natūralią kaitą.
Kaip 2023 m. žurnale „Spectrum“ rašė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas doc. Daumantas Stumbrys, Lietuvos gyventojų skaičius pastaraisiais metais buvo gana stabilus. Mokslininko teigimu, šalies populiaciją tuomet stabilizavo išaugusi imigracija iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Tačiau nuo 1991 iki 2020 m. gyventojų skaičius sparčiai mažėjo. Lietuvos gyventojų populiacija buvo ir viena sparčiausiai senstančių Europoje, o jau apie 2023 m. pagal gyventojų senėjimo rodiklius mūsų visuomenė buvo artima Europos vidurkiui.
Kaip pastebėjo D.Stumbrys, Europoje visuomenė daugiausiai sensta dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažo gimstamumo, o Lietuvoje pagrindinis veiksnys buvo jauno ir vidutinio amžiaus gyventojų migracija.
Demografinė duobė
Demografinė krizė Lietuvoje gilėja. Oficialiosios statistikos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje pasaulį išvydo vos 17,5 tūkst. kūdikių – mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.
Vienai moteriai Lietuvoje tenka vos 0,99 vaiko, o tai yra žemiausias rodiklis ES. Nors verta pažymėti, kad gimstamumas mažėja visoje Europoje.
Valstybės taikomos priemonės, skirtos gimstamumui skatinti, apima nuo finansinės paramos šeimoms su vaikais iki mamadienių/tėvadienių ar būsto prieinamumo didinimo jaunoms šeimoms.
„Tačiau tarptautinė patirtis ir demografiniai tyrimai rodo, kad nėra vienos stebuklingos priemonės, galinčios reikšmingai padidinti gimstamumą. Gimstamumo sprendimus lemia kompleksiniai veiksniai“, – 15min anksčiau komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, dabar – Investuotojų forumo vadovas Vytautas Šilinskas Žinių radijo laidoje akcentavo, kad pirmą kartą dar 1978 metais gimstamumo rodiklis sumažėjo iki mažiau nei 2,1, o toks skaičius ir yra pakeičiamumo norma.
„Mes kalbėti apie šitą temą vėluojame beveik 50 metų, – nelinksmai juokavo buvęs ministras. – Kodėl taip yra? Gimstamumas mažėja visame pasaulyje. Jeigu čia kažkas bando susieti su neoliberalizmu ar dar kažkuo, tai gimstamumas krenta ir Turkijoje, ir Azijoje, ir musulmonų šalyse, krenta visur.
Jis pabrėžė, jog skurdžiausiose valstybėse gimstamumas yra didžiausias.
Ateities prognozės
Nors pastaraisiais metais gyventojų skaičius augo, ilgalaikiai rodikliai bei ateities prognozės nieko gero Lietuvos demografijai nežada.
2023 m. ES statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozavo, kad iki 2100-ųjų Lietuvoje gyventojų sumažės trečdaliu.
2025 m. pabaigoje Valstybės duomenų agentūra (anksčiau – Statistikos departamentas) paskelbė nuolatinių gyventojų skaičiaus prognozes Lietuvoje 2026-2100 m.
Kaip pažymi agentūra, tarptautiniu mastu rengiamos Jungtinių Tautų, Eurostato ir kitų institucijų demografinės prognozės suteikia galimybę apytikriai įvertinti pasaulio, regionų ar atskirų valstybių demografinius pokyčius, tačiau bendra globaliais pokyčiais ir modeliavimu pagrįsta metodika ne visada leidžia tiksliai atspindėti šalių nacionalinius ypatumus. Dėl to tokie vertinimai Lietuvos atveju gali būti netikslūs.
Remiantis agentūros išskirtu labiausiai tikėtinu demografijų prognozių scenarijumi, iki 2100 m. bendras Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažės.
Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens 2 mln. 680 tūkst. nuolatinių gyventojų – 7,3 proc. mažiau negu 2025 m. pradžioje. Atitinkamai 2075 m. pradžioje gyvens 2 mln. 389 tūkst. – 17,4 proc. mažiau. O 2100 m. pradžioje gyvens 2 mln. 152 tūkst. – 25,5 proc. mažiau.
Šalies demografinė piramidė, atspindinti gyventojų skaičiaus pokyčius pagal lytį ir amžių, vis labiau primins urnos formą.
Urnos formos demografinės piramidės yra būdingos besitraukiančioms populiacijoms, kuriose suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina kartų kaitos (yra mažesnis nei 2,1 vaiko), mažėja jauno ir vidutinio (darbingo) amžiaus gyventojų dalis bei didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tarp 2020-2025 m. Lietuvoje nesumažėjo gyventojų. Nuolatinių gyventojų skaičius paaugo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
