Antradienį viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, paaiškėjus, kad socialiniuose tinkluose veikia paskyra, skelbianti apie tariamą „Klaipėdos liaudies respubliką“.
Analizuojami duomenys rodo, kad panašiu laikotarpiu „TikTok“ platformoje ėmė platinti įrašus kita paskyra – pristatoma kaip iniciatyvinė grupė, deklaruojanti siekį atskirti Estijos Narvos miestą ir sukurti vadinamąją „Narvos liaudies respubliką“.
Analogiškos schemos jau kurį laiką fiksuojamos ir Latvijos informacinėje erdvėje. Praėjusių metų pavasarį sukurtoje paskyroje @separlv, pavadinimu „Latvijskij separatist“, skelbiama apie iniciatyvą Daugpiliui atsiskirti nuo Latvijos.
Tokie Rusijos veiksmai nėra nauji, tačiau šįkart jų suaktyvėjimas sutapo su plataus masto dezinformacijos banga, nukreipta prieš Baltijos šalis. Joje skleidžiami kaltinimai, esą jos leidžia Ukrainai naudotis savo oro erdve atakoms prieš Ust Lugos uostą ir kitus objektus.
Pyksta ant Ukrainos, kliūna Baltijos šalims
Kovo 23 dieną pranešta, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogė Primorsko uostui Baltijos jūroje, netoli Suomijos sienos, vėliau – kovo 25-26 dienomis – buvo surengtos masinė dronų atakos prieš Rusijos Ust Lugos uostą Baltijos jūroje – naftos eksporto centrą vos už maždaug 25 km nuo Estijos sienos.
Netrukus po to, socialiniuose tinkluose pasipylė propagandiniai pareiškimai, esą Baltijos šalys tiesiogiai įsitraukė į karą, leisdamos naudoti savo erdvę skristi Ukrainos dronams.
Nuošalyje neliko ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, kuri pareiškė, kad Rusija paskelbė „įspėjimą“ Baltijos šalims už tai, kad jos neva leido Ukrainai naudotis savo oro erdve smūgiams Rusijos teritorijoje vykdyti.
„Šioms šalims buvo pateiktas atitinkamas įspėjimas. Jei šių šalių režimai turi bent kiek proto, jie į jį atsižvelgs. Jei ne, teks susidurti su atsaku“, – teigė ji.
Latvijos Gynybos ministerija vėliau pranešė, kad Rusija vykdo didelio masto koordinuotą informacinę operaciją prieš Baltijos šalis, neva jos leidžia Ukrainai naudotis savo teritorija išpuoliams prieš Rusiją.
Gynybos ministerija teigia, kad Rusijos informacinėmis operacijomis prieš Baltijos šalis siekiama diskredituoti NATO, skaldyti visuomenę, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir silpninti paramą Ukrainai. Naudojama dezinformacija ir socialinių tinklų botai, nukreipti į rusakalbę auditoriją ir jaunimą.
Penktadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime atmeta tokius kaltinimus.
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, kategoriškai atmetame Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją prieš mūsų šalis kaip visiškai nepagrįstą. Baltijos valstybės niekada neleido naudoti savo teritorijos ir oro erdvės dronų atakoms prieš taikinius Rusijoje“, – teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
Plataus masto ataka
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ir mokslo darbuotojas dr. Nerijus Maliukevičius paaiškino, kad tokio masto operacijos nėra atsitiktinės – jos yra kompleksinės ir sudarytos iš kelių elementų.
Viena vertus, matomas oficialusis lygmuo: vieši Rusijos pareigūnų, tokių kaip Marija Zacharova ar Dūmos nariai, pasisakymai, kuriuos papildo valstybinės žiniasklaidos naratyvai. Kita vertus, paraleliai vykdomos informacinės operacijos socialiniuose tinkluose, imituojant tariamas „vietos iniciatyvas“. Tai rodo koordinuotą veikimą ir bendrą strateginę kryptį.
Vertindamas tokių kampanijų turinį, Maliukevičius pripažįsta, kad jis dažnai atrodo prastos kokybės, tačiau tai nėra naujas reiškinys. Panašių pavyzdžių būta ir anksčiau – nuo akivaizdžiai suklastotų vizualų iki primityviai kurtų istorijų.
Vis dėlto, anot jo, svarbu atskirti strateginius tikslus nuo vykdytojų gebėjimų: nors turinys gali atrodyti neįtikinamas, jis vis tiek yra platesnės kampanijos dalis, o jo rezultatai Maskvai gali būti pateikiami gerokai pagražinti.
Anot jo, tikėtina, kad ateityje informacinėje erdvėje dar gali pasirodyti naujų išpuolių.
„Prognozuoti sudėtinga, tačiau, manau, dar per anksti teigti, kad kampanija baigėsi. Yra ir platesnis kontekstas – Ukraina gana efektyviai atakuoja Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą, todėl Rusija ieško būdų reaguoti, įskaitant informacines operacijas.
Be to, Baltijos jūros regionas Rusijai yra strategiškai svarbus – tiek karinio buvimo, tiek kontrolės prasme. Todėl tikėtina, kad bus ir toliau bandoma kurti informacines prielaidas, kurios galėtų pateisinti tam tikrus karinius ar gynybinius veiksmus.
Dėl to manyčiau, kad tai dar ne pabaiga ir panašaus pobūdžio informacinių išpuolių galime matyti ir ateityje“, – sakė N.Maliukevičius.
Paskyrų lietus
Panašiu metu, kaip prasidėjusios melagienos apie oro erdvę – kovo 25 dieną – „TikTok“ platformoje paskyra @klaipeda.republic, veikianti pavadinimu „Klaipedskaja respublika“ (Клайпедская Республика) išplatino pirmąjį įrašą.
Šios paskyros turinys išsiskiria prasta kokybe ir dirbtinio intelekto (DI) programomis sukurtu pasikartojančiu turiniu.
Pirmame įraše – daug teksto rusų kalba apie Klaipėdos krašto istoriją. O taip pat – paveikslėlis, kuriame užrašas: „Jei rojus neegzistuoja – tai kas tuomet tai?“ ir pridėtas Klaipėdos krašto žemėlapis su tariamos kvazirespublikos atributika.
Net kelios DI teksto patikros programos nurodė didesnę nei 95 proc. tikimybę, kad tiek pasakojimas, tiek paveikslėlis buvo sugeneruoti DI.
Identiškas tekstas lydėjo ir kovo 26 dieną išplatintą įrašą, kuriame pavaizduotas katinas, atsisakantis kalbėti lietuvių kalba.
Įdomu tai, kad po šiuo memu atsirado komentaras, imituojantis Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo paskyrą „TikTok“ tinkle. Iš jos neva rašoma, kad Klaipėdos kraštą reikėtų prijungti prie Kaliningrado srities, nes taip esą būtų teisingiausia istoriškai.
Kiti paskyros įrašai skelbė Kremliui palankius istorinius naratyvus jau lietuvių kalba. Net kelios kompiuterinio teksto atpažinimo programos patvirtino, kad jie taip pat generuoti DI.
Galimai koordinuota grandinė
„Klaipedskaja respublika“ balandžio 9 dienos duomenimis, turėjo 66 sekėjus ir pati sekė 21 paskyrą. Tarp jų – net keturias, skirtingomis variacijomis besivadinančius „Narvos liaudies respublika“.
Su viena iš paskyrų – @horkkyy, pavadinimu „Narva Republic“, Klaipėdos separatistus imituojantį puslapį sieja glaudus ryšys.
Dviejų „TikTok“ paskyrų, imituojančių Klaipėdos ir Narvos kvazirespublikas, publikavimo analizė rodo galimus koordinuotos veiklos požymius.
Abi šios paskyros pradėjo platinti vaizdo įrašus panašiu metu – Lietuvoje pirmas vaizdo įrašas paskelbtas kovo 25 dieną, Narvos separatistus imituojanti paskyra pirmą įrašą išplatino kovo 26.
Daugiau nei pusę laiko platinami įrašai tomis pačiomis dienomis, tačiau viena paskyra orientuojasi į rytinį, kita – į vakarinį laikotarpį, išlaikant 9–12 val. skirtumą, – taip padengiamas visas dienos laikas ir išvengiama tarpusavio konkurencijos, taikant į panašią auditoriją.
Dėmesys tarptautinėje žiniasklaidoje
Apie tai, kad internete ėmė kurtis paskyros, kuriose pasakojama apie tariamą „Narvos liaudies respubliką“, garsus Vokietijos portalas „Bild“ paskelbė publikaciją dar kovo 15 dieną.
Joje analizuojamas Estijos miestui Narvai kylančios grėsmės scenarijus. Žurnalistai pastebėjo, kad nuo kovo pradžios Rusijos socialinių tinklų kanaluose pradėta piršti idėja paskelbti „Narvos liaudies respubliką“ – pasipylė raginimai platinti skrajutes, vykdyti diversijas ir ginkluotis.
Narva yra pasienio miestas Estijos rytuose, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių, iš kurių 90 proc. yra rusakalbiai.
Estijos saugumo tarnybos „Kapo“ atstovė spaudai Marta Tuule pabrėžė, kad tokie įrašai socialiniuose tinkluose yra dezinformacijos kampanija, kuria siekiama pasėti sumaištį ir suskaldyti visuomenę.
„Tokie metodai jau buvo naudojami Estijoje ir kitose šalyse. Tai paprastas ir nebrangus būdas įbauginti ir destabilizuoti visuomenę. Tai provokacija, o dalyvavimas joje gali turėti baudžiamųjų pasekmių“, – pažymėjo ji.
VSD bedė pirštu į organizatorius
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos institucijos. Valstybės saugumo departamentas 15min atsiųstame komentare akcentavo, kad separatizmo kurstymas yra vienas iš Rusijos režimo aktyviai taikomų metodų, kuriuo siekiama destabilizuoti situaciją kitose valstybėse ir stiprinti jose Rusijos įtaką.
„Informacinės atakos, per kurias sukuriamos tariamų separatistinių judėjimų grupės socialiniuose tinkluose yra viena iš šio metodo išraiškų“, – pabrėžiama VSD komentare.
Departamento analitikai beda pirštu į tokių informacinių operacijų vykdytojus ir pabrėžia, kad tai – ne pirmas kartas, kai tokiu būdu mėginama įaudrinti Lietuvos informacinę erdvę.
„Šias atakas organizuoja Rusijos žvalgybos tarnybos ir kiti režimo agresyvią užsienio politiką įgyvendinantys jos subjektai. Pirmieji bandymai įgyvendinti prieš Lietuvą nukreiptas separatizmą kurstančias informacines atakas buvo fiksuoti daugiau kaip prieš dešimt metų, pvz., 2015 m. pradžioje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta paskyra „Vilniaus Liaudies Respublika“, kuria buvo bandoma imituoti separatistinio judėjimo veiklą Pietryčių Lietuvoje.
2026 m. kovą prasidėjo nauja banga prieš Baltijos valstybes nukreiptų informacinių atakų, kai socialiniuose tinkluose pradėtos kurti separatistinius judėjimus imituojančios grupės, tarp jų – ir „Tik Tok“ grupė „Клайпедская Республика“.
Išpildymo prasme, ši informacinė ataka panaši į kitas pastaraisiais metais prieš Lietuvą įgyvendintas informacines operacijas – talpinama dirbtinio intelekto sugeneruota vaizdo medžiaga, o jos aprašyme pateikiama dezinformacija ir agresyvią Rusijos politiką tariamai pagrindžiančios istorinių įvykių interpretacijos“, – teigiama VSD atsiųstame komentare.
Pradėjo tyrimą
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kovo 9 dieną išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Lietuvos institucijos jau kreipėsi į platformas nurodant šalinti Lietuvos teritorijos vientisumą kvestionuojantį turinį.
Skelbiama, kad šiuos atvejus stebi NKVC, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos kariuomenė, Policija ir kitų institucijų analitikų komandos, o pareigūnai atlieka privalomus veiksmus.
Kovo 9 dieną paskelbta, kad įvertinus viešojoje erdvėje fiksuojamus įrašus, kuriuose skelbiama dezinformacija apie vadinamąją „Klaipėdos liaudies respubliką“ ir tariamą Klaipėdos bei jūrų uosto priklausymą Rusijai, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Istorinis-karinis kontekstas
Rusijos hibridinio karo strategija grindžiama karinių ir nekarinių priemonių deriniu, leidžiančiu siekti strateginių tikslų neperžengiant taip vadinamo „atviro karo slenksčio“ – kitaip tariant, nedaryti nieko, kas galėtų leisti apkaltinti tiesioginiu puolimu ar sulaukti atsako.
Kremliaus hibridinio karo modelį dar 2013 metais apibrėžė Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, suformavęs tai, ką vėliau imta vadinti „Gerasimovo doktrina“.
„XXI amžiuje vis labiau nyksta riba tarp karo ir taikos. Karai nebėra skelbiami, o prasidėję vystosi pagal neįprastus scenarijus.
Nekarinių priemonių vaidmuo, siekiant politinių ir strateginių tikslų, išaugo ir dažnai savo veiksmingumu pranoksta ginkluotos jėgos panaudojimą. Visa tai papildo slapto pobūdžio kariniai veiksmai, įskaitant informacinį karą ir specialiųjų operacijų pajėgų veiklą.
Atviras karinių pajėgų panaudojimas – dažnai prisidengiant taikos palaikymu ar krizių valdymu – pasitelkiamas tik tam tikrame etape, siekiant galutinės pergalės konflikte“, – rašė V.Gerasimovas.
Tokia taktika buvo taikoma nuo 2014 metų Ukrainoje, kuomet buvo sukurti du dirbtiniai dariniai, kelios dienos iki pilnavertės invazijos pradžios oficialiai priimti į Rusijos Federacijos sudėtį – Donecko liaudies respublika ir Luhansko liaudies respublika.
Rusijos vykdoma strategija Donbase nėra naujas reiškinys – tai ištobulinta taktika, paremta dar nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio taikytu modeliu Padniestrėje (Moldova), Abchazijoje ir Pietų Osetijoje (Sakartvele).
Visais šiais atvejais Maskva separatistinius kvazivalstybinius darinius naudojo kaip įrankį konfliktams „užšaldyti“, stabdyti NATO ir Europos Sąjungos plėtrą bei išlaikyti karinį buvimą suverenių kaimyninių valstybių teritorijose.
Ne pirmas kartas
Rusija Baltijos šalyse ne kartą dirbtinai kūrė tariamus „pilietinių teisių“ ar separatistinius judėjimus, esą atstovaujančius engiamoms rusakalbėms mažumoms, nors sisteminės diskriminacijos įrodymų nėra.
Yra duomenų, kad prokremliški veikėjai kūrė netikras „Facebook“ grupes, „Telegram“ kanalus ir tariamas nevyriausybines organizacijas, pavadintas, pavyzdžiui, „Už rusų mokyklas Estijoje“ ar „Latvijos rusų bendruomenės gynyba“. Jose skelbti surežisuoti „protestų“ vaizdai ir išgalvoti liudijimai apie diskriminaciją.
Per 2023 m. rinkimus Estijoje Rusijos žvalgyba verbavo rusų kilmės jaunimą, kad šie apsimestų „vietos aktyvistais“, reikalaujančiais teisės į mokslą rusų kalba. Šios paskyros koordinuotai skleidė turinį socialiniuose tinkluose, stiprindamos naratyvus apie „etninį valymą“ ir „NATO okupaciją“.
Tikslas nebuvo pasiekti realių politinių sprendimų, o supriešinti visuomenę – kad rusakalbiai jaustųsi atstumti, o kiti gyventojai – grėsmėje. Tai klasikinė „skaldyk ir valdyk“ strategija.
DI integracija
Rusija sistemingai vykdo koordinuotas neautentiško elgesio (CIB) operacijas visoje Europoje, ypač Baltijos šalyse. Jų tikslas – imituoti visuomenės nepasitenkinimą, dirbtinai kurstyti politines krizes ir mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.
Šiandien tokios operacijos nebesiremia vien tradicinėmis „trolių fermomis“.
Vis dažniau pasitelkiamos dirbtinio intelekto sukurtos tapatybės, klonuotos žiniasklaidos svetainės ir apmokami mikroinfluencerių tinklai, kurie imituoja autentišką vietos gyventojų aktyvizmą.
Vadinamoji „Doppelgänger“ operacija, vykdoma nuo 2022 metų ir siejama su Rusijos „Social Design Agency“ bei „Structura National Technologies“, laikoma viena sudėtingiausių iki šiol atskleistų koordinuoto neautentiško elgesio kampanijų.
Jos esmė – profesionaliai kuriami klonuoti žinomų Europos žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „Bild“, „The Guardian“, „20 Minutes“ ar ANSA, tinklalapiai, imituojantys originalų dizainą ir net URL adresus.
Šiuose puslapiuose publikuojami išgalvoti straipsniai, kuriuose cituojami neegzistuojantys „vietos aktyvistai“, „susirūpinę piliečiai“ ar „informatoriai“, skleidžiantys naratyvus apie tariamus NATO nusikaltimus, ES korupciją ar politinius skandalus.
Siekiant sukurti autentiško visuomenės pasipiktinimo įspūdį, turinys masiškai platintas per botų tinklus ir apmokamas socialinių tinklų paskyras, pristatant jį kaip „virusines vietos naujienas“.
Kampanijoje taip pat aktyviai pasitelktas generatyvinis dirbtinis intelektas, leidęs kurti įtikinamus vaizdo įrašus, nuotraukas ir citatas, taip reikšmingai sumažinant dezinformacijos kūrimo kaštus ir plečiant jos mastą.
Pagrindinis šios kampanijos tikslas – silpninti paramą Ukrainai ir skaldyti Europos Sąjungos vienybę.
