Nuo Airijos iki Indijos
Identiški įrašai keliomis kalbomis įvairiose šalyse ir įvairiuose socialiniuose tinkluose pasipylė ketvirtadienį antroje dienos pusėje.
„Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios institucijos oficialiai atvėrė savo oro erdvę Ukrainos bepiločiams orlaiviams atakoms prieš Sankt Peterburgą, Leningrado sritį ir šiaurės vakarų Rusiją“, – cituodamas žiniasklaidą, bet nenurodydamas tikslaus šaltinio, pavakary pranešė „Facebook“ vartotojas iš Airijos.
5 tūkst. sekėjų turintis ir maištų organizatoriumi prisistatantis vyras dar pridėjo, kad „jie bando įtraukti likusią Europą į šį karą!“
Analogišką pranešimą, tik be šios kategoriškos išvados, pusvalandžiu anksčiau buvo paskelbusi viena „X“ vartotoja iš Indijos.
20 min. vėliau jis pasirodė ir karo žurnalistu prisistatančio „Facebook“ vartotojo paskyroje. Šis amerikietis ne tik sureagavo emocingai („Trečiasis pasaulinis karas vyksta dabar!“), bet ir nurodė šaltinį – susirašinėjimų programėlę „Telegram“.
Jos kanale pavadinimu „Karo suvestinės – kas ten pasaulyje?“ kiek anksčiau tikrai pasirodė tokio paties turinio įrašas rusų kalba: „Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios institucijos oficialiai atvėrė savo oro erdves Ukrainos dronams atakoms prieš Sankt Peterburgą, Leningrado sritį ir šiaurės vakarų Rusiją.“
Žemėlapis su dviem „skrydžių maršrutais" per Baltijos šalis į Sankt Peterburgą – klastotė. Kariuomenė nepublikuotų smūgių maršrutų „Telegram“.
Beveik 87 tūkst. prenumeratorių turintis ir daugiausia rusiškais įrašais pildomas kanalas paremtas atvirų duomenų žvalgyba (angl. OSINT). Tačiau iš kurio šaltinio paimta ši informacija, nenurodyta, nors, remiantis cituotu kanalo aprašymu, jis turėtų būti viešas ir skelbtinas (pavyzdžiui, kurios nors institucijos sprendimas).
Čia įrašas sulaukė didelio dėmesio – per pirmas aštuonias valandas peržiūrėtas beveik 19 tūkst. kartų, sulaukė kone 1 tūkst. reakcijų, daugiausia – skaitmeninių keiksmažodžių.
Dar vėliau žinią savo „Instagram“ ir „Facebook“ paskyrose paskelbė greičiausiai Kenijos gyventojas, pastarajame socialiniame tinkle turintis 5,9 tūkst. sekėjų. Jis dar pacitavo (tiesa, taip pat be konkretaus šaltinio) žiniasklaidą, kad „maršrutas aplenkiant Baltarusiją suteikia atvirą prieigą prie Suomijos įlankos ir leidžia apeiti oro gynybos sistemas regionuose“.
Jau vėlų ketvirtadienio vakarą vienoje „Facebook“ grupėje, kurioje diskutuojama apie karą Ukrainoje, paskelbta ne tik ta pati informacija su nuoroda į Rusijos žiniasklaidą, bet ir komentaras: „Nesunku suprasti, kokiu nepaprastu pranašumu tai tampa Ukrainos „sankcijoms“ prieš Rusiją, ir dėl to, kad VISI Ukrainos dronai bei raketos galės pasiekti taikinius, ir VISOS netrukdomos Rusijos perėmiklių!“
Informacija pasiekė ir kitus tolimus kraštus. Pavyzdžiui, vienas „Facebook“ vartotojas ne tik anglų, bet ir bengalų kalba paskelbė, kad Ukrainos dronai atakavo Kirishi naftos perdirbimo gamyklą toli Rusijos šiaurėje.
„Teigiama, kad Ukrainos dronai panaudojo NATO oro erdvę Rusijos oro gynybai apeiti – skrido per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, kad pasiektų savo taikinius“, – kaip esą bepiločiams orlaiviams pavyko nuskristi tokį tolimą atstumą, paaiškino internautas.
Šaltinis – prokremliškas kanalas
Ši tariama naujiena yra melaginga. Tai galima suprasti iš įvairių ženklų. Bene daugiausia užuominų suteikia žemėlapis, kuriuo dalijasi internautai. Visi kaip susitarę žinią iliustruoja vienu ir tuo pačiu paveiksliuku.
Jame mėgėjiškai parodytos trajektorijos, kuriomis dronai ar raketos galėtų skristi – ilgą atstumą virš Rusijos arba virš Lenkijos ir Baltijos šalių, tik tuomet kirstų Rusijos sieną ir iškart atsidurtų norimoje Leningrado apskrityje. Beje, nepaminėta, ar Lenkija taip pat leidžia skristi dronams.
Visų įrašų turinys vienodas – prie žemėlapio cituojamas tas pats sakinys, kai kur pridedant trumpesnį ar ilgesnį komentarą.
Jokių kitų detalių – kada ir kas (parlamentai, vyriausybės, gynybos ministerijos ar pan.) nusprendė atidaryti oro erdvę, kuo vadovaujantis ir kokių diskusijų dėl to būta. Nėra nuorodų į jokius sprendimus (nutarimus, įsakymus), pranešimus spaudai, geriausiu atveju paminėta tik žiniasklaida ar konkrečiau – Rusijos žiniasklaida.
Greičiausiai dėl to dalijamasi tuo pačiu rusišku žemėlapiu. Mat Rusijos žiniasklaidoje pranešimų apie tariamai atvertą oro erdvę išties būta nemažai. Daugumoje remiamasi įrašu prokremliškame „Telegram“ kanale „Mash“.
Čia ir analogiškoje paskyroje socialiniame tinkle „OK“ ketvirtadienio popietę tikrai paskelbta žinia, kuria žodis į žodį netrukus ėmė dalintis socialinių tinklų vartotojai. Greta dar paaiškinta, neva anksčiau skrydžiai virš teritorijos buvo leidžiami tik slaptais ir sporadiškais atvejais, baiminantis atsakomųjų veiksmų.
Rusija demonstruoja savo silpnumą ir bando nukreipti dėmesį nuo to, jog nesugeba apsiginti nuo sėkmingų Ukrainos atsakomųjų smūgių savo infrastruktūrai Baltijos jūros pakrantėje.
Toliau įraše, kuris jau spėtas perskaityti daugiau nei 530 tūkst. kartų, dėstoma: „Mūsų žiniomis, ukrainiečiai naudoja Černigovo srityje esančius įrenginius šiaurinei sostinei (Sankt Peterburgui – red. past.) atakuoti. Kad būtų aiškiau, 850 km oru ir skrydžiai virš Briansko, Smolensko, Tverės, Novgorodo ir Leningrado sričių daro miestą prie Nevos praktiškai neįmanomą pasiekti.
Alternatyvus maršrutas, kurį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atvėrė Baltijos šalys, apima skrydžius aplenkiant Baltarusiją per Lenkiją, Latviją, Lietuvą, Estiją ir Baltijos jūrą. Tai suteikia atvirą prieigą prie Suomijos įlankos ir leidžia apeiti regionų oro gynybos sistemas.“
Taip pat skaitykite: Ukrainos dronai antrą naktį iš eilės atakavo Rusijos Leningrado srities naftos ir dujų objektus
Galiausiai pažymėta, kad nuo kovo 22 d. netoli Sankt Peterburgo buvo sunaikinta daugiau nei 100 bepiločių orlaivių, kurie atakavo įmones Vyborge ir Ust Lugos uoste.
Taip pat priminta, kad kovo 24-osios naktį Lietuvoje sudužo Ukrainos dronas, pacituoti premjerės Ingos Ruginienės žodžiai, kad orlaivis nukrypo nuo kurso ir iš tikrųjų skrido Rusijos link. Latvijos ir Estijos valdžios institucijos tą patį teigė apie jų šalių teritorijose netrukus sudužusius dronus.
Šaltiniai klasifikuoti kaip kenkėjiški
Internete neįmanoma rasti jokios oficialios informacijos (bent lietuvių kalba), kad priimti sprendimai dėl oro erdvės atvėrimo Ukrainos dronams. Nėra ir žiniasklaidos pranešimų apie tai, nors tokia svarbi naujiena neabejotinai sulauktų dėmesio.
Carnegie fondo bendradarbis, Rusijos ir Ukrainos kariniais reikalais besidomintis gynybos analitikas Michaelas Kofmanas savo paskyroje „X“ taip pakomentavo žemėlapį, kuriame nurodytas tariamas dronų kelias nuo Ukrainos iki Leningrado srities: „Šiame paveikslėlyje parodytas atakos maršrutas neturi nieko bendra su realybe.“
Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovo Viktoro Daukšo teigimu, tai yra klasikinis dezinformacijos atvejis, kai realus įvykis iškreipiamas ir paverčiamas melagingu naratyvu.
Ukraina tikrai kovo 25-26 d. surengė masinę dronų ataką prieš Rusijos Ust Lugos uostą Baltijos jūroje – naftos eksporto centrą vos už maždaug 25 km nuo Estijos sienos.
Dalis dronų nuklydo nuo kurso dėl GPS trikdžių ir navigacijos klastojimo, kuriuos naudoja abi konflikto pusės. Keli dronai pateko į Latvijos ir Estijos oro erdvę, vienas atsitrenkė į pastarojoje veikiančios elektrinės kaminą. BBC, „France24“, „ERR News“, „Kyiv Independent“ patvirtino atsitiktinį patekimą, ne sąmoningai suplanuotą maršrutą.
Minėtas „Telegram“ kanalas „Karo suvestinės“ („Военные Сводки”, @military_zBY) – prorusiškos propagandos šaltinis – paskelbė, kad Baltijos šalys „oficialiai atidarė" oro erdvę Ukrainos dronams. Žodis „oficialiai”, anot eksperto, yra esminis – jis reiškia valdžios sprendimą, nors jokia Baltijos šalies vyriausybė tokio sprendimo nepriėmė.
„Prie įrašo pridėtas žemėlapis su dviem „skrydžių maršrutais" per Baltijos šalis į Sankt Peterburgą – klastotė. Jokia kariuomenė nepublikuotų smūgių maršrutų „Telegram“ kanale“, – pabrėžė pašnekovas.
V.Daukšas taip pat nurodė, kad platinimo grandinė atitinka klasikinį naratyvo „skelbimo" modelį. Pirmiausia prorusiškame „Telegram“ kanale paskelbiamas melagingas teiginys su suklastotu žemėlapiu.
Per kelias valandas žinią perima Rusijos valstybinė žiniasklaida: RT (per „Mash“ kanalą), lenta.ru, „Vzglyad“ (vz.ru), EADaily.com. Visi šie šaltiniai „Debunk.org“ duomenų bazėje klasifikuoti kaip kenkėjiški. Naratyvas plinta anglų, hindi ir kitomis kalbomis per įvairias svetaines ir socialinius tinklus.
„Jis nėra naujas. Nuolat kartojama tema „NATO įtraukia Europą į karą" prisegta prie realaus incidento, kad atrodytų patikimiau.
Šis metodas dezinformacijos tyrimuose vadinamas „tiesos branduolio" technika – realų faktą (dronai tikrai pateko į Baltijos šalių oro erdvę) apgaubia melas (tai padaryta tyčia, su valdžios leidimu).
Esminė „raudonoji vėliavėlė" – žodis „oficialiai". Būtent jis paverčia realų incidentą dezinformacija“, – apibendrino ekspertas.
Ministerija: rodo Rusijos silpnumą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento, informacinių karų tyrinėtojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus vertinimu, ši žinutė skirta visų pirma Rusijos visuomenei. Ja siekiama toliau kurti vaizdinį, kad iš tiesų kova vyksta ne su Ukraina, o su NATO, priešiškai nusiteikusiais Vakarais, Baltijos šalimis. Todėl gimsta melagienos apie tariamą samdinių siuntimą į Ukrainą ir pan.
Anot pašnekovo, tokių „Telegram“ tinklaraštininkų vaidmuo yra užpildyti viešąją erdvę Kremliui naudingais šablonais. Jie tiesiog pritaikomi ir panaudojami reikiamame kontekste, šį pasitelkiant manipuliacijai sustiprinti.
Kodėl tuomet identiška žinutė ėmė plisti anglų ir kitomis kalbomis? Propagandai išnaudojamas ir ekonomiškai naudingas pigus veikimo principas - rusiški šablonai, pasitelkus dirbtinį intelektą ar kitus įrankius, tiesiog išverčiami, automatiniu būdu pritaikomi ir platinami, galimai be tikslo pasiekti tam tikras dideles auditorijas.
Latvijos Gynybos ministerija taip pat pranešė, kad Rusija vykdo didelio masto koordinuotą informacinę operaciją prieš Baltijos šalis, neva jos leidžia Ukrainai naudotis savo teritorija išpuoliams prieš Rusiją.
Ministerija naujienų agentūrai LETA nurodė, kad jos nedalyvauja planuojant ar vykdant Ukrainos atsakomuosius smūgius prieš Rusiją. Baltijos šalys remia Ukrainą karine technika, humanitarine ir finansine pagalba bei pabrėžia, kad Ukraina turi teisėtą teisę gintis nuo plataus masto Rusijos invazijos.
Kaip teigiama ministerijos pranešime, tokiais pareiškimais Rusija demonstruoja savo silpnumą ir bando nukreipti dėmesį nuo to, jog nesugeba apsiginti nuo sėkmingų Ukrainos atsakomųjų smūgių savo infrastruktūrai Baltijos jūros pakrantėje.
Tokiomis informacinėmis operacijomis, anot ministerijos, siekiama diskredituoti NATO, skaldyti visuomenę, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir silpninti paramą Ukrainai. Naudojama dezinformacija ir socialinių tinklų botai, nukreipti į rusakalbę auditoriją ir jaunimą.
15min verdiktas: melas. Pranešimai apie neva Ukrainos dronams atidarytą Baltijos šalių oro erdvę yra klasikinis propagandos pavyzdys, platinamas pagal žinomą schemą. Latvijos Gynybos ministerija paneigė buvus tokį sprendimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
