15min be reklamos
2022 12 09, 08:58

Paukštynų kaimynus glumina valdžios institucijų reakcija: persiuntinėja raštus vienos kitoms

„Vilniaus paukštyno“ paukštidžių kaimynystėje gyvenantys kelių Vilniaus rajono kaimų gyventojai ne juokais susirūpino, kai jų sklypai oficialiai bus įregistruoti su žyma, kad jie – sanitarinėje paukštyno apsaugos zonoje. Pagal įstatymą tai lems daugybę ribojimų. Tačiau žmonės sako, kad juos labiau glumina valstybės institucijų reakcija: paramos nesulaukė nei ministerijose, nei prezidentūroje.
AB „Vilniaus paukštynas“ teritorija Rudaminoje
AB „Vilniaus paukštynas“ teritorija Rudaminoje / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.

Kilometro spinduliu aplink „Vilniaus paukštyno“ paukštides esančių Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų kaimų gyventojai rugpjūtį pradėjo gauti laiškus, kuriuose Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus rajono skyrius juos informavo, kad, išnagrinėjus jiems priklausančių žemės sklypų suformavimo dokumentus, nustatyta, jog minėtuose žemės sklypuose nenustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (SAZ).

Apribojimų – gausu

Pradėję domėtis žmonės sužinojo, kad tokios sąlygos įrašymas gerokai apribos galimybes kažką daryti savo sklypuose.

Šioje teritorijoje yra tankiai apgyvendintos gyvenvietės su tiek daugiabučiais, tiek vienbučiais namais, sodininkų bendrijos, visuomeniniai pastatai, švietimo, ugdymo ir sveikatos įstaigos. Šiuo metu Rudaminos vaikų lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ ir Juodšilių „Šilo“ gimnazijai (jos steigėja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) jau yra įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./AB „Vilniaus paukštynas“ teritorija Rudaminoje
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./AB „Vilniaus paukštynas“ teritorija Rudaminoje

Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas sanitarinės apsaugos zonose, kaip numato įstatymas, yra draudžiama:

  • statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius);
  • įrengti šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius;
  • keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šios dalies 1 punkte nurodytą paskirtį;
  • planuoti teritorijas rekreacijai ir šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.

Surengtas aptarimas

Kaip 15min jau rašė, Vilniaus rajono savivaldybėje buvo surengtas gyventojų, savivaldybės, NŽT ir „Vilniaus paukštyno“ atstovų susitikimas, kuriame kalbėta apie šias problemas.

Po šio susitikimo savivaldybės taryba „siekdama ginti viešąjį interesą ir padėti gyventojams spręsti susidariusią situaciją dėl šiuo metu vykdomos AB „Vilniaus paukštynas“ valdomų pastatų sanitarinių apsaugos zonų nustatymo procedūros Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų gyvenvietėse, patvirtino kreipimąsi į Seimą, Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos ministeriją ir „Vilniaus paukštyną“.

Plačiau apie tai galite skaityti čia: Paukštyno kaimynai Vilniaus rajone: pasirodo, paukščiai, kiaušiniai, vištos svarbiau nei žmonės.

Apie tai kalbėta ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete, po šio posėdžio vilties paukštynų kaimynams atsirado.

„Ketvirtadienį Seime teikiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad pagal įstatymą vykdant klaidos atitaisymo procedūrą ir aplink ūkio subjektus registruojant sanitarines apsaugos zonas, būtų taikoma išimtis kitos paskirties sklypams. Projektu taip pat siekiama ūkio subjektus įpareigoti atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Tai reiškia, kad Seimui pritarus įstatymo pataisoms, bus išvengta situacijų, kuomet sanitarinėse apsaugos zonose galiojančių apribojimų ištisų gyvenviečių gyventojams būtų panaikinta bet kokia galimybė naujai statybai, sklypų padalinimams, komercinės ir kitos veiklos vykdymui“, – teigiama pranešime spaudai.

Pataisas įregistravo komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir komiteto narys Kasparas Adomaitis.

Gyventojai: baksnojame institucijoms

Vien tuo gyventojai, pasiryžę ginti savo teises, neapsiribojo. Jie kreipėsi į ne vieną valstybės instituciją, prašydami pagalbos ir ragindami atkreipti dėmesį į problemą.

„Gyventojai ne kartą institucijoms baksnojo – žiūrėkite, kokią turime situaciją. Jeigu darysime prielaidą, kad valstybės institucijos veiksmai (NŽT) vykdomi taip, kaip nustato įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai aktai, sukuriama situacija, kai pradedama riboti žmonių teisėtai įgytos nuosavybės disponavimo teisė ir nėra numatytas joks kompensavimo mechanizmas tokiai žalai kompensuoti.

Maža to, įstatymus taikant tokiu keliu sukuriama situacija, kai aplinkoje, patenkančioje į SAZ, atsiduria daugiabučiai, kuriuose gyvena turintys butus žmonės, bet kadangi aplink daugelį daugiabučių nesuformuoti sklypai, tai NŽT jokių kadastrinių duomenų pakeitimų įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas čia ir nenustato, jie ir apie vykstančius procesus sužino tik iš socialinių tinklų.

Bet kadangi de facto sukuriama situacija, kad aplinkiniuose sklypuose toks statusas įregistruotas, vadinasi, ūkinis subjektas gali veikti vadovaudamasis principu „tarša už sanitarinės zonos ribų negali viršyti norminių dydžių“, – teigia gyventojai.

Anot jų, yra ir kitas klausimas, kurį kelia gyventojai. Esą specialiųjų sąlygų įstatymas yra geras, tačiau NŽT jį taiko iškreiptai. Esą SAZ galėjo atsirasti tik parengiant teritorijų planavimo dokumentus, tačiau dabar SAZ gali būti nustatoma ir poveikio aplinkai vertinimo procedūrų arba poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų metu.

„Gyventojai gavę laiškus prašė – pateikite mums tą dokumentą, kurio egzistavimu turėjote įsitikinti imdamiesi vykdyti procedūras. Tą sakė Vilniaus rajono savivaldybės atstovai viešo susirinkimo metu – pateikite tą planą, kuriuo remiatės. Tą kartojome ir vykstant Seimo Aplinkos komiteto posėdžiui – pateikite.

Gyventojai ne kartą institucijoms baksnojo – žiūrėkite, kokią turime situaciją.

Tačiau, pasirodo, galima inicijuoti įstatymo keitimo procedūras ir tokiu būdu pavyks greičiau situaciją užglaistyti, nei kažkas iš Žemės ūkio ministerijos ar jai pavaldžios institucijos gebės atsakyti į pateiktą klausimą, priims sprendimą stabdyti, nors tai ministerija gali atlikti savo viduje, jei interesai arba nekompetencija nesusiaurina situacijos matymo iki siauro mantros kartojimo – mes teisūs, mes viską darome gerai, jūs nieko nesuprantate.

Bet dabar turime, ką turime. Be argumentų, be viešo atsakymo į pateiktą gyventojų kreipimąsi skubama visiems SAZ numatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užregistruoti, o žmonės po to jau gali kreiptis į teismus“, – ironiškai svarsto Vilniaus rajono gyventojai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vilniaus paukštynas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vilniaus paukštynas

Anot jų, kas finansiškai išgali, kreipiasi į teismą, tačiau esą kas laimės, jeigu tokių skundų bus dešimtys ar net šimtai.

Institucijos siuntinėja vienos kitoms

Todėl gyventojai kreipėsi į įvairias valdžios institucijas – Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prezidentūrą. Tik atsakymai, kaip sako, labai nuvylė: nė viena iš šių institucijų nė neketina stoti į jų pusę, esą tik persiuntinėja raštus vienos kitoms.

„Atsižvelgdami į Jūsų keliamus klausimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo pradėti specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos“ įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą bei išsakytą gyventojų prašymą, Jūsų kreipimusis perdavėme Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai.

Ši institucija informuos Jus apie priimtą sprendimą“, – gyventojams atsakė Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į kurią bendruomenė kreipėsi prašydama ginti viešąjį interesą, kadangi ji yra ir „Šilo“ gimnazijos steigėja, atsakė: „Informuojame, kad viešojo intereso gynimas teritorijų planavimo, sanitarinės zonas nustatymo žemės sklypams srityse nėra ministerijos kompetencija.

Pažymime, kad Vilniaus rajono taryba 2022 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą ginti viešąjį interesą dėl AB „Vilniaus paukštynas“ padalinių teritorijoje nustatomos apsaugos zonos Vilniaus r. Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų gyvenvietėse.

Informuojame, kad viešojo intereso gynimas teritorijų planavimo, sanitarinės zonas nustatymo žemės sklypams srityse nėra ministerijos kompetencija.

Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 3 d. 3 p. ir 6 p. kreipimasis, nesant naujų aplinkybių nebus nagrinėjamas.“

Aplinkos ministerija taip pat pagalbos rankos gyventojas netiesia: „Pagal Žemės įstatymo 32 str. 3 d. valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o įgyvendina – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsižvelgdami į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ŽŪM ir NŽT yra gavusios kreipimąsi, jo nepersiunčiame ir manome, kad šios institucijos pagal kompetenciją atsakys į kreipimesi išdėstytus klausimus dėl žemės sklypų, kuriuose buvo taikomos atitinkamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos iki Rudaminos paukštyno SAZ nustatymo, šios SAZ dydžio ir šioje zonoje taikomų ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimų.“

SAM, gyventojų teigimu, kol kas jiems dar nieko nėra atsakiusi.

Vilniaus rajono sav. nuotr./Susitikimas Vilniaus rajono savivaldybėje
Vilniaus rajono sav. nuotr./Susitikimas Vilniaus rajono savivaldybėje

Klaidos taisymas

NŽT teigimu, jie privalantys pagal įstatymą taisyti klaidą – tai tarnybos atstovai kartoja ir atsakymuose raštu gyventojams, tiek ir susitikime Vilniaus rajono savivaldybėje. Konkrečiai, kokia tai klaida ir kas ją padarė, neįvardijama.

Anot NŽT direktoriaus pavaduotojo Algio Bagdono: „Gavome šiuo atveju „Vilniaus paukštyno“ prašymą išnagrinėti situaciją, ištaisyti klaidas. Daug nagrinėta, konsultuotasi, ne kartą atsakinėta buvo, bet galutinis sprendimas, kad turime vykdyti įstatymą. Iš tos zonos, kuriai įtaką daro paukštyno ar kitų gamybinių objektų, kažkuria prasme – taršos objektų, veikla, tai kilometro spinduliu.

Toji teritorija buvo išanalizuota, nustatyta apie pusantro tūkstančio sklypų ir iš jų nustatyta, kad apie 800 sklypų nebuvo nustatyta specialioji sąlyga žemės sklypui, kuris buvo formuojamas, paskui privatizuojamas – ar tai būtų žemės grąžinimas, ar pardavimas. Kitai daliai – apie 700-ams – buvo nustatyta. Tad toje teritorijoje yra sklypų su ta sanitarinės zonos sąlyga ir be jos.“

„Vilniaus paukštynas“ trauktis irgi nenusiteikęs. Bendrovės direktorius Tadas Sprindžiūnas tvirtina, kad priimti įstatymai juos įpareigojo iki kitų metų sausio 1 dienos teritorijoje nustatyti SAZ. Tad esą jie privalėjo kreiptis į NŽT.

„Kartu su bendruomene tapome situacijos įkaitais“, – taip situaciją iš savo pusės įvertino direktorius, tvirtindamas, kad sprendimų ieškoma kartu su bendruomene.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min