Andrius Rapševičius ir Eduardas Kuznecovas yra nuolat pasirengę fotografuoti. Jei kas naktį pakeltų iš lovos ir pasakytų, jog Šiaulių oro uoste leidžiasi didžiausias laineris, jie paknopstom lėktų prie aerodromo tvoros.
Vyrai paaiškina, kas yra „planespottingas“ arba kitaip – orlaivių stebėjimas. Lietuvoje tokia veikla paplito prieš dešimt metų. Tai hobis, kurio metu stebimi, fotografuojami orlaiviai ir būtinai kolekcionuojami jų duomenys, registraciniai numeriai.
Užkietėję planespotter‘iai dažniausiai pamatę kažką įdomesnio, meta šalin visus darbus ir lekia į medžioklę.
Nebūtinai tik lėktuvai. Gali būti ir oro balionai, sraigtasparniai, malūnsparniai, sklandytuvai. Plačiau apie veiklą ir nuotraukas galima sužinoti jų „Facebook“ puslapyje „Lithuanian planespotters“.
Fotografams atsiranda vis daugiau pagalbos internete. Tai įvairūs radarai, kurie yra laisvai ir viešai prieinami. Juose galima gauti pakankamai informacijos apie konkretų skrydį, savininką, lėktuvo modelį, greitį, aukštį.
Užkietėję planespotter‘iai dažniausiai pamatę kažką įdomesnio, meta šalin visus darbus ir lekia į medžioklę. Net ir didelis šaltis neatbaido entuziastų.
Pavyzdžiui, E.Kuznecovas yra laukęs kelias valandas reto svečio žiemą, naktį, kai oro temperatūra siekė 25 laipsnius šalčio.
Vieni pamišėliai sėdi kiauras dienas ant ledo ir gaudo žuvį, o kiti – gaudo plieninius paukščius.
„Dažnai aiškinu klausiantiems, kokio velnio mes čia šąlam, kai namuose krosnis įkaitinta iki raudonumo. Atsakau – vieni pamišėliai sėdi kiauras dienas ant ledo ir gaudo žuvį, o kiti – gaudo plieninius paukščius“, – atsako E.Kuznecovas.
Šiandien, kai politinė situacija yra įtempta, į lėktuvų stebėtojus žiūrima kreivai – ko slankioja aplink oro uostą, gal koks šnipas?
Neretai tenka aiškinti, kas toks ir kokiu tikslu su fotoaparatu. Būna, kad pasidomi šiuo hobiu, o kartais ir pirštą prie smilkinio pasukioja.
Dažniausiai šalia savo artimiausio oro uosto orlaivių stebėtojai pažįsta kiekvieną kauburėlį, kalną ar medį, kuris padeda kiek aukščiau palipti.
Dažnas planespotter‘is bendrauja su bendraminčiais iš užsienio šalių. Liūdina tai, kad mūsų šalies didieji oro uostai į šį hobį ar užsiėmimą žiūri kreivai, kai užsienio oro uostai iš to dar ir uždirba.
Nemažai užsienio oro uostų turi įrengę po vieną ar kelias stebėjimo aikšteles.
Nemažai užsienio oro uostų turi įrengę po vieną ar kelias stebėjimo aikšteles. Kainos fotografams ten svyruoja nuo 3 iki 10 eurų, priklausomai nuo trukmės ir oro uosto.
„Tokiu būdu surinktos lėšos kompensuotų aikštelės išlaikymą: apšvietimą, šiukšlių išvežimą. Tikiu, kad dar ir liktų“, – sako A.Rapševičius.
Andriui teko fotografuoti prie Varšuvos Chopino oro uosto. Matė, kad kylančiais ir besileidžiančiais lėktuvais atvyksta pasigrožėti garbaus amžiaus moterys. Tai tampa populiaria pramoga visiems.
Šalia uosto yra keletas vietų, kur plieninių paukščių ir jų keliamo triukšmo mėgėjų susirenka kasdien. Vieni medžioja gerus kadrus, o kiti tiesiog geria arbatą. Amsterdamo oro uostas turi apie 1500–2000 nuolatinių „spotterių“.
Užsienyje žmonės prie oro uosto atvyksta lyg į pramogą, o namie vėl turėsiu lakstyti patvoriais.
Anglijos karinės bazės taip pat turi savo aistruolius ir lankytojus. Aviacijos šou metu jiems skiriamas išskirtinis dėmesys. Sudaromos sąlygos geresniems kadrams pagauti, pateikiami išsamūs visų orlaivių sąrašai.
„Kai kurie užsienio kolegos tuo užsiima jau keturis dešimtmečius ir turi įamžinę dešimtimis tūkstančių įvairiausių lėktuvų. Užsienyje žmonės prie oro uosto atvyksta lyg į pramogą, o namie vėl turėsiu lakstyti patvoriais. Kitą vertus – tai savotiškai žavu“, – teigia A.Rapševičius.
Fotografas mano, kad niekas nenori būti iškeiktas, aprėktas ar gainiojamas. Lėktuvų stebėtojai pastebi, kad Lietuvoje su teritoriją saugančiais pareigūnais santykiai yra tikrai prasti.
Stanstedo oro uoste policija pavėžėjo iki kur kas įdomesnės stebėjimo vietos.
„Esame gainiojami be jokių paaiškinimų, mat tai strateginiai objektai. Tai yra priešingybė visiems uostams, kuriuos mes esame aplankę kitose šalyse. Vienur apsauga, pastebėjusi svetimus, mandagiai paprašo nedaryti nesąmonių, pravesdami trumpą instruktažą.
Vieną mūsų kolegą Stanstedo oro uoste policija pavėžėjo iki kur kas įdomesnės stebėjimo vietos, kad jis nebūtų šalia saugomos zonos. Amsterdamo oro uoste labai mandagiai paprašė pakeisti stebėjimo vietą dėl pačių saugumo“, – pasakoja A.Rapševičius.
„Mūsų oro uostai dar nesupranta, kad „spotteriai“ trindamiesi patvoriais, jiems daro nemokamą reklamą. Nieko tokio, mes kantrūs. Bet koks naujas lėktuvas pataiso nuotaiką“, – nesileido į negatyvias mintis E.Kuznecovas.
Šalies aeroklubai noriai draugauja ir bendradarbiauja su lėktuvų stebėtojais. Leidžia arčiau tako prisėlinti. Savaime aišku, proto ribose.
„Sakoma, kad vyrais tampama nustojus mojuoti aukštai skrendantiems lėktuvams. Šiuo atveju mes visada liksime berniukais“, – atsisveikindamas taria A.Rapševičius.