Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 29d. 12:26 , Atnaujinta: 2019 spalio 29d. 14:04

Po gaisro Alytuje konstatuota: nesuveikė krizių valdymo sistema

Kęstutis Mažeika, Rita Tamašunienė, Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kęstutis Mažeika, Rita Tamašunienė, Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį surengė susitikimą ekstremalių situacijų ir krizių valdymo problemoms aptarti. Po jo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas sakė, kad gaisras parodė, jog nesuveikė krizių valdymo sistema.

J.V.Žuko teigimu, pasitarimo tikslas – aptarti gaisro Alytuje metu išryškėjusias sisteminio pasirengimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, įstatymų bazės bei techninio aprūpinimo problemas.

Spragos taisytos dirbant

Anot J.V.Žuko, galima konstatuoti, kad gaisras parodė, jog nesuveikė krizių valdymo sistema.

„Sistemos spragas teko taisyti tiesiog krizės metu. Mūsų tikslas – dėl ko mes visi bendrai sutarėme, kad sistema veiktų kuo greičiau ir su minimaliu poveikiu sveikatai bei aplinkai, ir orientuojamės į ateitį, kad išmoktumėme pamokas, kurias mes patyrėme šito gaisro metu. Tiesiog nebekaltinti vienas kito, kas už ką atsakingas ir kas kaip suveikė, bet tiesiog žiūrėti į ateitį, kad galėtumėme suvaldyti krizę, jeigu tokia įvyktų ateityje“, – pabrėžė J.V.Žukas.

Sistemos spragas teko taisyti tiesiog krizės metu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Jonas Vytautas Žukas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Jonas Vytautas Žukas

Silpniausia grandis, prezidento patarėjo nuomone, buvo komunikacija. Geresnė galėjo būti koordinacija.

„Aš turiu asmeninę patirtį. Reikia kam nors kalbėti, informuoti gyventojus, reikia informuoti žiniasklaidą, kad visi būtų viename informacijos lauke. Kai prasideda krizė, visi pradeda skambinti, kiekvieną žurnalistai kalbinti, iš Seimo skambina, klausinėja, informacijos šaltinių labai daug, neaišku, kas čia kalba tiesą, kieno čia paskutinė informacija. Žodžiu, šitoje vietoje, aš manau, buvo didžiausia problema“, – nurodė J.V.Žukas.

Ugniagesiai, anot jo, puikiai atliko savo pareigas.

J.V.Žukas nenorėjo vertinti, ar G.Nausėdai dėl gaisro Alytuje reikėjo nutraukti vizitą Japonijoje.

Jis akcentavo, kad informacija dėl to buvo labai prieštaringa: vieni kalbėjo, kad situacija eskaluojama, kiti – jog padėtis rimsta. Kartu jis sakė nemanantis, kad G.Nausėda nutraukęs vizitą galėjo turėti kokios nors įtakos situacijai dėl gaisro gesinimo.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gaisras Alytuje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gaisras Alytuje

J.V.Žukas sakė, kad trumpalaikis tikslas dabar – pasirūpinti žmonių sveikata, aplinka ir gaisravietės sutvarkymu. Tai bus daroma tiek savivaldybių, tiek valstybės lygiu.

Ilgalaikis tikslas – užtikrinti, kad tokios nelaimės nepasikartotų. O pasikartojus – kad likvidavimas veiktų sklandžiai ir suderintai kaip laikrodis.

„Valstybės kontrolės prašysime įvertinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šiuo konkrečiu atveju“, – nurodė J.V.Žukas.

Valstybės kontrolės prašysime įvertinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šiuo konkrečiu atveju.

Valstybės kontrolė, anot jos atstovės Zitos Bislienės, įvertins prašymą, kai tik bus galima susipažinti su jo turiniu, rašo naujienų agentūra BNS.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad auditas apie valstybės institucijų pasirengimą ekstremalioms situacijoms buvo atliktas prieš kelerius metus.

J.V.Žukas aiškino, kad susitikimo metu kalbėta ir apie tai, ar reikėjo skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu dėl gaisro Alytuje.

„Labai skiriasi informacija. Iš pradžių atrodė, kad situacija yra vietinio pobūdžio, po to galbūt ji peraugo į respublikinio pobūdžio. Ir vidaus reikalų ministrė vakar kalbėjo apie tai, kad buvo ir teisininkų, ir specialistų vertinimų, ir ta situacija buvo įvertinta taip, kaip įvertinta. Ji pasiliko vis dėlto regioninio masto“, – komentavo prezidento patarėjas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gaisravietė iš oro
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gaisravietė iš oro

Jis minėjo, kad Alytaus miesto merui Nerijui Cesiuliui reikėjo suteikti daugiau pagalbos. Pavyzdžiui, specialistų pagalbą, įsteigti bendrą koordinavimo štabą ir panašiai.

„Jis tikrai buvo pakliuvęs į nepavydėtiną padėtį, kadangi ir naujai išrinktas, ir visa atsakomybė buvo perkelta ant jo. Galbūt pagalbos ar specialistų konsultacijos arba kažkokio bendro štabo įsteigimo – net jeigu tai yra regioninio masto konfliktas, ateityje turbūt reikėtų“, – mano prezidento vyriausiasis patarėjas.

Jis tikrai buvo pakliuvęs į tokią nepavydėtiną padėtį, kadangi ir naujai išrinktas, ir visa atsakomybė buvo perkelta ant jo.

Kalbėdamas apie klausimą dėl atsakomybės J.V.Žukas ragino palaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuratūra atlieka. Aš manau, kad atliks pakankamai per trumpą laiką. Mes sužinosime, kas įvyko, kas dėl ko kaltas, kas ką galėjo padaryti geriau“, – teigė jis.

Septyni padangų sandėliai kelia potencialų pavojų

J.V.Žukas nurodė išvadas, padarytas po susitikimo prezidentūroje. Anot jo, reikia skubaus ekstremalių situacijų komisijos sprendimo dėl gaisravietės rūsiuose sukaupto užteršto vandens saugaus pašalinimo.

Taip pat nutarta įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatyti reikalavimus, apribojimus arba aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų ribojamas vienu metu laikomų padangų atliekų kiekis.

„Tokių sandėlių mes turime septynis ir kiekvienas iš jų šiuo metu, mūsų manymu, kelia potencialų pavojų“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Ateityje norint išvengti tokių tragiškų įvykių, kurie buvo ir Trakuose, ir Radviliškyje, ir dabar – Alytuje, pasak J.V.Žuko, reikia patikrinti, kokią turime situaciją, kur padangos yra sandėliuojamos, kas jas perdirba, kas – superka, kas gauna Europos Sąjungos išmokas už tai.

„Aplinkos ministras tą situaciją puikiai žino. Premjeras šiandien apie tai kalbėjo, kad iš tikrųjų yra kažkoks ugnikalnis, kuris bet kada gali išsiveržti. Tai mūsų užduotis visų pirma peržiūrėti, patikrinti tas įmones, ar jos tikrai yra tinkamai sertifikuotos, ar jos turi teisę ir leidimą dirbti, kokiais būdais gauti tie leidimai bei kokių įstatymų reikia, kad būtų galima sutvarkyti visą šitą reikalą visos Lietuvos mastu“, – pažymėjo J.V.Žukas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika ir Gitantas Nausėda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika ir Gitantas Nausėda

Prezidento vyriausiojo patarėjo teigimu, planuojama įtvirtinti teisinį reguliavimą, kuris numatytų privalomą civilinės atsakomybės draudimą ne tik pavojingas atliekas tvarkančioms, bet ir kitas atliekas tvarkančioms įmonėms.

Atliekų produkcijos turėtojams turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai, kaip atliekų perdirbėjams.

„Penkta – priimti teisės aktus, užtikrinančius efektyvų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės mechanizmą, įskaitant galimybę operatyviai stabdyti ūkinę veiklą, esant atitinkamoms sąlygoms. Įstatymų projektai jau yra Seime. Juos reikia priimti kuo skubiau“, – akcentavo J.V.Žukas.

Vėl perkasamos padangos

Susitikime prezidentūroje dalyvavęs Alytaus miesto meras N.Cesiulis informavo, kad sunkioji technika grįžo į degusią gamyklą, nes vėl pradėjo smilkti degusios padangos. Jos yra perkasamos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nerijus Cesiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nerijus Cesiulis

„Tikėtina, kad šiandien mes jas pabandysime perkasti ir vėl gaisrą lokalizuoti, nes, tarkime, kai kurias padangas arba tas susmulkintas padangas reikėjo perkasti penkis kartus“, – nurodė meras.

Tikėtina, kad šiandien mes jas pabandysime perkasti ir vėl gaisrą lokalizuoti, nes, tarkime, kai kurias padangas arba tas susmulkintas padangas reikėjo perkasti penkis kartus.

N.Cesiulis sakė pateikęs konkrečias rekomendacijas, kad panašus gaisras, kaip Alytaus padangų gamykloje, nepasikartotų.

Anot jo, sutarta, kad ateityje turėtų būti keičiami įstatymai, poįstatyminiai aktai.

„Iš kai kurių klaidų gal ne visai pasimokė valstybė. Aš manau, kad pamoka – tai nebuvo stalo pratybos, tai buvo realios pratybos ir parodė, kaip mes sugebame tarpusavyje komunikuoti, dirbti ir gesinti gaisrą. Tai iš tikrųjų labai noriu, kad tos pamokos, kurias išmokome dabar, ateityje nepasikartotų“, – kalbėjo N.Cesiulis.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas nurodė iš premjero Sauliaus Skvernelio išgirdęs, kad bus skirta tiek pinigų, kiek reikės, įvairiems tyrimams tiek užsienio, tiek Lietuvos laboratorijose.

Alytaus rajono savivaldybės nuotr./Algirdas Vrubliauskas
Alytaus rajono savivaldybės nuotr./Algirdas Vrubliauskas

Taip pat A.Vrubliauskas buvo patikintas, kad kompensacijų dėl žalos atlyginimo sulauks ūkininkai ir kiti ūkio subjektai, patyrę nuostolius dėl gaisro.

R.Tamašunienė žadėjo, kad bus imtasi lyderystės

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė tikino, kad Vidaus reikalų ministerija imsis lyderystės priimant, patikslinant reikiamus įstatymus, numatančius, kas, kada ir kokiais būdais turi suveikti panašių nelaimių kaip Alytuje atveju.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rita Tamašunienė ir Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rita Tamašunienė ir Saulius Skvernelis

Didesnis dėmesys, anot jos, bus skirtas civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos mokymams. Ypač – savivaldybių institucijų vadovams.

Anot R.Tamašunienės, taip pat daugiau dėmesio bus skiriama visuomenės informavimui.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, bus atliekamas gyventojų biomonitoringas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nerijus Cesiulis, Aurelijus Veryga, Kęstutis Mažeika, Gitanas Nausėda, Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nerijus Cesiulis, Aurelijus Veryga, Kęstutis Mažeika, Gitanas Nausėda, Saulius Skvernelis

„Tai nereiškia, kad visus absoliučiai gyventojus reikia ištirti. Bet mums reikės ištirti tuos, kurie buvo arti gaisro, kurie gavo, galėjo įkvėpti šitų medžiagų, galėjo jų suvalgyti ar kitais būdais gauti kažkokių toksinių junginių. Tai kai turėsime informaciją iš visų institucijų, kurios tiria ir ieško tų kenksmingų medžiagų visur – dirvožemyje, vandenyje, kitose terpėse, tada mokslininkai suplanuos, kokias medžiagas turėtumėme tirti žmonių organizme, ko reikėtų ieškoti. Tada jas nustačius, įsivertinus, bus galima teikti rekomendacijas gyventojams dėl ilgalaikio sveikatos stebėjimo. Tai yra kokių galbūt sutrikimų galima tikėtis ateityje, dėl ko reikėtų tikrintis ir ką reikėtų nustatyti“, – aiškino A.Veryga.

Bus galima teikti rekomendacijas gyventojams dėl ilgalaikio sveikatos stebėjimo. Tai yra kokių galbūt sutrikimų galima tikėtis ateityje, dėl ko reikėtų tikrintis ir ką reikėtų nustatyti.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad sudėliotas planas ir schema, iš kur paimti mėginiai galimai taršai tirti, kur jie dar bus imami. Teritorija apima ne tik Alytaus rajoną, bet ir gretimas savivaldybes. Bus vertinamas poveikis tiek gruntiniams vandenims, tiek dirvožemiui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius kalbėjo apie tai, kad gaisras padangų gamykloje parodė, kad ugniagesių bendruomenė yra pasirengusi reaguoti į bet kokį incidentą.

Jis aiškino, kad pajėgos buvo sutelktos pakankamai operatyviai, taip pat – pakankamos. Gesinimo metu buvo sutraukti ir papildomi rezervai, numatyti bet kokie scenarijai.

„Tačiau akivaizdu, matome jau dabar, kad kai kurie mūsų vidiniai dokumentai turi galimybę būti patobulinti. Ir sudaryta darbo grupė tokius sprendimus priiminės“, – patikino S.Greičius.

Gaisras gesintas daugiau kaip savaitę

Gaisras padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną. Degė 2 tūkst. kv.m. ploto sandėliai.

Penktadienį pranešta, kad po daugiau nei savaitės gaisrą pagaliau pavyko užgesinti.

Jo pasekmės žmonių sveikatai ir aplinkai gali būti labai skaudžios.

Gaisro metu degant padangoms, o vėliau joms smilkstant Alytaus apylinkėse užfiksuotas gerokai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.

Alytaus mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) penktadienį pranešė, kad gaisro paveiktose teritorijose užterštas pienas ir uždraudė ūkininkams iš paveiktų teritorijų jį parduoti ar naudoti žmonių bei gyvulių maistui.

Specialistai jau nustatė, kad dėl degančių padangų paskleistos taršos nugaišo zuikis.

Alytaus VMVT šiomis dienomis sulaukė nemažai pranešimų apie mieste ir jo apylinkėse rastus kritusius gyvūnus bei paukščius, tarp jų – stirniukas, dar vienas zuikis bei keli sparnuočiai.

Neatmetama versija, kad jie galėjo nugaišti dėl taršos.

Pirmadienio rytą į gaisravietėje lankėsi G.Nausėda. Jis siūlė perkelti Alytuje išmoktas pamokas į ekstremalių situacijų valdymo mechanizmą.

Nuotr. iš Alytaus mero Nerijaus Cesiulio feisbuko/Gitanas Nausėda apsilankė gaisravietėje Alytuje
Nuotr. iš Alytaus mero Nerijaus Cesiulio feisbuko/Gitanas Nausėda apsilankė gaisravietėje Alytuje

Gaisro padariniai ir jų šalinimo priemonės pirmadienį buvo aptarti Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min