Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 27d. 16:21

Premjeras: daugiausia klausimų kelia tai, kodėl tyrimą dėl greitųjų testų atlieka FNTT

Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Premjeras Saulius Skvernelis teigia manantis, kad šiuo metu daugiausia klausimų kelia tai, kad tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo atlieką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

„Aš manau, kad tai ir kelia daugiausia klausimų, kodėl būtent šituo metu, šituo laikotarpiu“, – BNS ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, nepaisant to, tyrimas turi būti objektyvus ir jame turi būti įvertinta tai, kad greitieji testai buvo perkami neįprastomis sąlygomis.

„Neišvengiamai mūsų tarnybos priešrinkiminiame laikotarpyje suaktyvėja, tai aš manau, kad bet kokiu atveju tas tyrimas, ar vienas, ar kitas, ar trečias, kuris atliekamas, jis turi būti objektyvus, nepolitinis ir svarbiausia, kad turi būti vertinama pagal tą situaciją, kada tai buvo. Dabar labai lengva yra diskutuoti, pasakoti šiltame kabinete būnant, ką reikėjo daryti – tada reikėjo staigių, žaibiškų sprendimų ir tą įstatymas leido“, – teigė S.Skvernelis.

Pasak jo, sprendimą pirkti greituosius testus iš bendrovės „Profarma“ priėmė perkančioji organizacija – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

„Matyt, nusprendė iš konkretaus tiekėjo perkančioji organizacija. Sprendimai tiesiog buvo priimami strateginiu lygmeniu – reagentai, kaukės, pirštinės ir visos kitos priemonės, kurių šalyje buvo arba ribotas kiekis, arba besibaigiantis“, – tvirtino premjeras.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Henrikas Ulevičius anksčiau yra sakęs, jog laboratorija nežino, „kas nupirko greituosius testus“.

Dabar labai lengva yra diskutuoti, pasakoti šiltame kabinete būnant, ką reikėjo daryti – tada reikėjo staigių, žaibiškų sprendimų ir tą įstatymas leido.

„Tikrai aš nežinau, nes juos gavome jau nupirktus ir galbūt reikėtų aiškintis ministerijoje“, – liepą yra sakęs H.Ulevičius.

Premjeras atsakydamas į BNS klausimus ketvirtadienį pridūrė, kad tuo metu, t.y. pavasarį, ir Vyriausybė, ir kitos institucijos turėjo „įvairiausių pasiūlymų“ dėl greitųjų testų įsigijimo.

„Matot, Vyriausybei įvairiausių pasiūlymų buvo ir ne tik Vyriausybei. Čia dabar sunku ir atsekti, kas kažkada pasiūlė, nes pasiūlymų buvo įvairiausių, bet pirmiausia buvo poreikis įsigyti testavimo įrangą, kurios labai reikėjo ir šiandien labai reikia“, – kalbėjo S.Skvernelis.

L.Savickas ir S.Skvernelis – neapklausti

LRT Tyrimų skyrius šią savaitę pranešė, kad greitųjų testų pirkimą, dėl kurio įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, inicijavo Vyriausybė, o tiesioginį pavedimą skubiai vykdyti pirkimą davė tuometis premjero patarėjas, dabartinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.

Premjeras S.Skvernelis sako, kad L.Savickas tuo metu darė tai, ką turėjo daryti – koordinavo institucijų darbą.

„Na, aš nemanau, kad yra koks nors vaidmuo, išskyrus tai, kad jis, ką ir privalėjo daryt, ir darė tai – koordinavo bendradarbiavimą tarp institucijų būdamas Ekonomikos grupėje, tai, kaip jau minėjau, visus sprendimus ir ekspertinius vertinimus dėl prekių, priemonių atliko konkrečios ministerijos, ką perka, kiek perka, ar kokybiškai perka, nes reikėjo greitai, kokybiškų ir pakankamai didelių kiekių“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, L.Savickas FNTT tyrime apklaustas nebuvo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lukas Savickas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lukas Savickas

„Kiek aš žinau, kol kas ne, bet jeigu reikės, tai, be jokios abejonės, jeigu kažkam kyla klausimų, tai į tuos klausimus bus atsakyta visiems“, – teigė S.Skvernelis

Jis taip pat pridūrė, kad teisėsauga neapklausė ir jo paties.

„O kodėl turėčiau būt? Matot, jūs galit žiūrėti tiek feisbuką, tiek įvairūs pranešimai – būtina buvo tuos pranešimus skleisti, nes tikrai buvo tam tikra panika šalyje ir mes, matėte, nuo dėžių iš Kinijos nuotraukų, lėktuvų pakilimo, nusileidimo, kur jie yra, tai buvo žinia. Kai buvo sprendimas ir buvo nupirkti greitieji testai ar reagentai, apie tai buvo iškart stengiamasi iškomunikuoti. Dėl to visi mūsų sprendimai yra vieši, posėdžiai transliuojami, aš čia nematau jokios paslapties“, – kalbėjo premjeras.

Būtent Vyriausybės vadovas kovo 18 dieną Vyriausybės pasitarime pranešė apie priimtą sprendimą įsigyti didelį kiekį greitųjų Covid-19 testų ir kreipdamasis į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą nurodė, kad „tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija“.

Kai buvo sprendimas ir buvo nupirkti greitieji testai ar reagentai, apie tai buvo iškart stengiamasi iškomunikuoti. Dėl to visi mūsų sprendimai yra vieši, posėdžiai transliuojami, aš čia nematau jokios paslapties.

Tą pačią dieną po pasitarimo premjeras pranešė, kad laukiamas greitųjų testų kiekis yra „labai didelis“, bet pabrėžė, kad testai bus daugiau „pagalbinė priemonė“, leisianti psichologiškai ramiau jaustis žmonėms, tiesiogiai susiduriantiems su užkratu.

Kaip anksčiau skelbė BNS, sprendimai dėl greitųjų testų įsigijimo priimti ir įvykdyti per kelias dienas.

Kovo 19 dieną gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą.

S.Skvernelio ketvirtadienį aiškino, kad Vyriausybės kanceliarija tuo metu tik koordinavo „daugelį procesų“.

„Vyriausybės kanceliarija koordinavo daugelį procesų, kadangi procesai buvo apimantys įvairias ministerijas, nes vien prekės įsigijimas reikalavo ir logistinių sprendimų – tą darė Susisiekimo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija, bet sprendimus, ką pirkti konkrečiai, ar yra tinkami, ar tinkama kaina, ar tinkamas pristatymo laikotarpis, priiminėjo perkančioji organizacija“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Didžioji dalis už daugiau nei 6 mln. eurų skubiai iš bendrovės „Profarma“ įsigytų greitųjų testų iki šiol nepanaudoti, nes nėra tinkami greitajai koronaviruso diagnostikai. Tačiau premjeras teigė nemanąs, kad perkant šiuos testus buvo padaryta klaida.

„Iš šios dienos pozicijų vertinam. Jeigu tada, kai buvo priimti sprendimai, juk nebuvo, kuo testuoti, o reikėjo testuoti ir tos priemonės buvo skirtos testavimui – nustatyti ne tik persirgusius asmenis, bet ir sergančiuosius. Mokslininkų nuomonės per tą laikotarpį kelis kartus keitėsi dėl to, kad netinkami, tinkami, bet šiandien yra patvirtinta, validuotos tos visos priemonės ir visos prekės Lietuvą pasiekė kokybiškai, laiku. Jos tinkamos ir populiacijos tyrimui, ir antikūnų susidarymui nustatyti, ir netgi susirgimams, tai tos priemonės naudojamos ir bus panaudotos“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Greitieji testai pirkti iš „Profarmos“, tačiau jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“. LRT teigia turinti duomenų, kad gamintojams iš 6 mln. eurų sandorio galėjo tekti vos kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Oficialios „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė teigė, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą. Būtent su šia bendrove kovo 26 dieną sutartį pasirašė Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra ir tų pačių testų įsigijo gerokai pigiau.

Šių metų kovo 19 dieną pasirašytoje Nacionalinės laboratorijos sutartyje su „Profarma“ nurodoma, kad greitieji testai bus pristatyti keliais etapais, vidutinė vieno testo kaina siekė apie 12 eurų.

Greitųjų testų pirkimo aplinkybes narpliojanti FNTT tiria galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą.

Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pateikti rugpjūtį iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei L.Jaruševičienei.

L.Jaruševičeienė įtarimus neigia. Ji sako, kad sąžiningai atliko tai, ką privalėjo atlikti, o iš pareigų pasitraukė, nes nori gintis kaip privatus, o ne kaip viešas asmuo, ir įrodyti savo nekaltumą. Ji sako, kad teisėsauga „ turės atsakyti į klausimus: ar valstybė tomis aplinkybėmis galėjo taupyti, ar galėjo sutaupyti, kaip turėjome veikti konkrečioje situacijoje“.

Įtarimai pateikti jau iš viso šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai. Vienas jų – Vilniaus tarybos narys Redas Laukys.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

11:42
10:55
10:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min