„Šitoje vietoje reikėtų turbūt daugiau pagarbos ir iš pačios Kinijos pusės. Mes nesame mokinukai, kuriuos reikėtų mokyti abėcėlės. Mes darome sprendimus, mes prisiimame tų sprendimų pasekmes ir mes norime lygiaverčio dialogo“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė G.Nausėda.
„Politikoje turime visi gerbti vienas kitą ir tokiu atveju mes galime siekti normalesnių diplomatinių santykių. Tokie, kokie jie yra – aš tą ne kartą esu sakęs – mūsų netenkina. Mes norėtume geresnio ir aukštesnio lygio atstovavimo ir tikiuosi, kad vieną dieną tai atsitiks“, – kalbėjo prezidentas.
Naujas diskusijas apie Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių perspektyvą pastaruoju metu išprovokavo premjerės Ingos Ruginienės pasisakymas, kad Vilniuje atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV, o dėl santykių normalizavimo su Kinija vyksta konsultacijos.
Reaguodama į tai, Kinija paragino Lietuvą ištaisyti tai, ką Pekinas vadina klaidomis vystant ryšius su Taivanu, ir taip sudaryti sąlygas dvišaliams santykiams normalizuoti.
„Kinija reikalauja ištaisyti klaidą. Tai jeigu tai išverstume į politinę kalbą, turėtume kalbėti apie šios atstovybės uždarymą, tačiau Taivaniečių atstovybė veikia ir jos atstovai tikrai ketina toliau puoselėti draugiškus ryšius“, – teigė G.Nausėda.
Taivano ministerija antradienį taip pat pranešė, jog Taipėjus su Vilniumi nediskutuoja dėl Lietuvoje įsikūrusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo ir toliau skatina bendradarbiavimą su Lietuva lazerių, puslaidininkių ir finansų srityse.
Savo ruožtu šalies vadovas pabrėžė, jog Lietuva pripažįsta vienos Kinijos principą.
„Visa tai mes sakėme ir tuo metu, kai Kinija ėmėsi tokios agresyvios veiklos prieš mus. Tačiau tie mūsų sakymai vis dėlto didesnio įspūdžio nepadarė ir, matyt, Kinija traktavo šitą sprendimą kaip savotišką precedentą, bijodama, kad jis gali išplisti ir kitos šalys gali pasekti mūsų pavyzdžiu“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat akcentavo, kad Kinijos nereikėtų tapatinti su Baltarusija kalbant apie sankcijų apeidinėjimą.
„Nereikėtų vis dėlto lygybės ženklo tarp šitų valstybių dėti. Taip, kai kuriais aspektais Kinijos valdžia, nors ji pati dažnai šitą neigia, padeda apeiti sankcijas arba veikia kaip savotiška įgalintoja Rusijos karo Ukrainoje. Tačiau Baltarusija yra kur kas didesnė grėsmė mūsų regionui visais aspektais“, – sakė šalies vadovas.
Kita vertus, G.Nausėda anksčiau Kinijos vadovybe buvo palyginęs su Minsko autoritariniu režimu.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
I.Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
