Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 09, 12:23 Atnaujinta 2022 05 09, 12:31

Prezidentas: gegužės 9-ąją provokacijoms, karo eskalacijai turi būti užkirstas kelias

Tebesitęsiant karui Ukrainoje, Rusija pirmadienį mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog provokacijoms, karo eskalacijai šią dieną turi būti užkirstas kelias. Šalies vadovas reiškia viltį, kad Rusijos visuomenė šiandieną susimąstys apie savo valstybę ir jos žiaurų elgesį Ukrainoje.
Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija apie situaciją Ukrainoje
Gitanas Nausėda / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Gegužės 9-ąją kai kurie Lietuvos gyventojai taip pat mini vadinamąją Pergalės dieną, lanko sovietų karių kapus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Į Antakalnio kapines renkasi žmonės – vieni kitus sveikina „su švente“, skamba sovietinės dainos.

Prezidento matymu, tai turi vykti rimtyje, be provokacijų ir karo eskalacijos.

„Jeigu žmonės eina pagerbti savo senelių, prosenelių, taip, kapai yra ta vieta, kurioje rimtyje turėtų būti išreiškiama pagarba mirusiems, pagarba jų aukoms, sudėtoms ano karo metu.

Bet jeigu tai yra viso labo tik pretekstas provokacijoms, ir svarbiausia, naujo karo eskalavimui arba šūkiams, kurie neturi nieko bendro su pagarba mirusiems, žinoma, kad tokiems dalykams turi būti užkirstas kelias.

Lietuva tikrai neleis organizuoti provokacijų prieš savo gyventojus ir pagaliau diskredituoti pačią šią minėjimo dieną“, – pirmadienį LRT radijui komentavo G.Nausėda.

Minint Europos dieną, pirmadienį ryte jis lankėsi Utenos Vyturių progimnazijos Daugailių skyriuje.

Kalbėdamas apie tai, jog gegužės 9-ąją minima Europos diena, o kai kas švenčia pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, šalies vadovas pažymėjo, kad dviprasmiška ne tik ši diena, bet ir Rusijos istorija.

Jis išreiškė, kad Rusijos visuomenė šiandieną susimąstys apie tai, kad jų valstybė – tokia pati agresorė kaip nacistinė Vokietija, o kartais gal net žiauresnė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Pačios Rusijos istorija yra dviprasmiška. Kartais žiūrėdamas į šią šalį aš stebiuosi, kaip šalis, kuri patyrė tiek kančių, tiek bereikalingų žūčių ne tik karių, bet ir civilių gyventojų, nes didžioji dalis per Antrąjį pasaulinį karą kritusių buvo niekuo dėti žmonės, net nedalyvavę karo veiksmuose, kaip šitiek skausmo ir kančių patyrusi valstybė galėjo prisigyventi iki to, kad šiandien pati tapo kančių, skausmo ir žūčių priežastimi.

Rusijos visuomenė vis dar neranda vietos, kurioje galėtų jaustis saugi, nusiraminusi ir pagaliau atsisakiusi mesianizmo arba imperializmo tradicijų. Šiandien jie vis dar skausmingame kelyje.

Visos kitos valstybės labai aiškiai žino, ko jos nori, o Rusija toliau blaškosi. Ir galbūt tai būtų tik jos pačios problema, bet, deja, Rusijos blaškymasis labai liūdnai atsiliepia ir kaimyninėms valstybėms, nes tas blaškymasis yra susijęs su ekspansine Rusijos užsienio politika, kuri stengiasi paveikti kitų, šalia esančių, valstybių gyvenimą ir dažniausiai tą gyvenimą paveikia labai neigiama, tiesiog tragiška linkme.

Belieka tik palinkėti ir išreikšti viltį, kad šią dieną, kuri turėtų Rusijos visuomenės būti švenčiama kaip pergalės prieš kitą agresorių, kitą okupantą diena, kad tai kartu būtų ir laiko momentas susimąstyti, kas atsitiko, kad šiandien jie yra tokie patys agresoriai ir kartais net žiauresni, brutalesni agresoriai negu nacistai Antrojo Pasaulio karo metu“, – komentavo G.Nausėda.

Ragina imtis veiksmų dėl sovietinių monumentų

Prasidėjus karui Ukrainoje, dalis Lietuvos savivaldybių ėmė svarstyti apie sovietinių monumentų nukėlimą, kai kurios tai jau padarė.

Šalies vadovas G.Nausėda pakvietė savivaldą nesitaikstyti su šiais „propagandos ir karo kurstymo reliktais“ ir sutiko, kad sovietinių monumentų klausimas turėtų būti sprendžiamas.

„Iš esmės, manau, kad tie dalykai turėtų būti sprendžiami. Tikrai mirusiems vieta kapinėse, jų palaikai turi ilsėtis ramybėje, bet tai tikrai neturėtų tapti savotiška propagandine priemone ir būti naudojama nukreiptiems prieš Lietuvą tikslams.

Kviečiu visas savivaldybes įvertinti situaciją, bet tikrai nesitaikstyti su šitais propagandos ir karo kurstymo reliktais.

Situacija skirtingose savivaldybėse yra labai skirtinga. Kai kuriose tie paminklai yra antkapiniai paminklai, kitose vietose – tai yra monumentai su labai aiškiomis ideologinėmis gairėmis ir mėginimu veikti tam tikra prasme ideologiškai visuomenę.

Tai aš tiesiog kviečiu visas savivaldybes įvertinti situaciją, bet tikrai nesitaikstyti su šitais propagandos ir karo kurstymo reliktais, kurių Lietuvoje vis dar gausu“, – ragino prezidentas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min