„Prezidentė sveikatos reformai iš principo pritaria, tačiau Seimo priimtus įstatymus vertins per atitikimo Konstitucijai prizmę“, – po susitikimo sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga po susitikimo Prezidentūroje BNS sakė, kad, jo vertinimu, prezidentė pataisas rengiasi vetuoti.
„Aš manau, kad šalies vadovė rengiasi tokiam žingsniui – vetuoti ir labai gaila, kad tas kyla dabar, nes mes su prezidentės komanda iš tikrųjų nuolat bendradarbiavome“, – teigė ministras.
Visgi, anot ministro, reformą geriau stabdyti dabar nei vėliau.
„Gaila, kad šitame etape kyla kažkokių neaiškumų, bet natūralu, kad mes nenorime kažko daryti, kas galėtų reikšti Konstitucijos pažeidimą, nes tos reformos tada sustotų paskui. Tai geriau, jeigu jau toks sprendimas bus priimtas, pakoreguoti tai, ką prezidentė įvardins, ir rudenį prie šitų klausimų grįžti“, – dėstė A.Veryga.
Susitikime dalyvavusi buvusi Konstitucinio Teismo teisėja ir konstitucinės teisės profesorė Toma Birmontienė savo ruožtu žurnalistams sakė, kad Seime priimti įstatymai, susiję su sveikatos sistema, kelia daug abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Anot jos, problemiška, pavyzdžiui, yra tai, kad neatskiriamos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos paslaugos.
„Principai, kuriais veikia ir kuriais paslaugos yra teikiamos ir apmokamos, yra visiškai skirtingi. Biudžetiniam finansavime tikrai valstybė turi prioritetą ir valstybinės gydymo įstaigos taip pat. O jeigu kalbame apie sveikatos draudimines lėšas, čia principai galioja kiti“, – aiškino T.Birmontienė.
Ji pabrėžė, kad iš PSDF finansuojamos paslaugos turi būti teikiamos laisvos konkurencijos sąlygomis.
„Visos sveikatos priežiūros įstaigos turėtų konkuruoti dėl tų paslaugų ir tiktai pagal kokybę ir atitikimą tiems kriterijams, saugumui ir taip pat tenkinant paciento pasirinkimą jos galėtų būti finansuojamos. Taigi dėl šitų priežasčių vis tik abejotina ir manytina, kad tie įstatymai, kurie buvo priimti, turi rimtų problemų dėl atitikties Konstitucijai“, – dėstė T.Birmontienė.
Tuo metu Medikų sąjūdžio narys Vytautas Kasiulevičius žurnalistams sakė, kad ši organizacija palaiko reformos idėją ir gydymo įstaigų tinklo sukūrimą, tačiau kartu pritaria prezidentei, jog jį kuriant reikia skaidrumo.
„Skaidrumo prasme prezidentė nori pakylėti procesą į patį aukščiausią lygį, kad iš tikrųjų kriterijai būtent būtų priimami Seime įstatymo pavidalu. Aišku, sprendimai tam tikri buvo daromi link pakėlimo, iš ministro kompetencijos pakelta iki Vyriausybės, bet turint galvoje, kad politinės partijos keičiasi ir Vyriausybės keičiasi, galbūt tai turėtų pasiekti įstatymų lygmenį. Lietuvos medikų sąjūdis tokią prezidentės poziciją palaiko“, – aiškino V.Kasiulevičius.
Opozicija nori veto
Parlamento opozicinės frakcijos kreipėsi į šalies vadovę, kad vetuotų sveikatos įstaigų pertvarką. Kreipimąsi pasirašė Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Seimo narių Mišrios grupės atstovai.
„Kreipėmės į prezidentę tikėdamiesi, kad ji pasinaudos savo veto teise, įvertindama, kad „buldozeriu” skubos tvarka Seime žmonėms priimti jautrūs įstatymai ne tik valdančiųjų daugumai pažeidžiant Seimo statutą, bet ir atimant teisę pacientams pasirinkti“, – socialdemokratų frakcijos pranešime cituojamas jos seniūnas Juozas Olekas.
Kreipimesi nurodoma, kad gydymo įstaigų pertvarka buvo priimta šiurkščiai pažeidžiant įstatymų leidybos procedūras.
Opozicija kritikuoja, kad projektas buvo apsvarstytas neteisėtai įvykusiame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje: jį tokiu pripažino Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau neteisėtame posėdyje priimtus sprendimus konstatavo esant teisėtais.
Dar vieną opozicijos kreipimąsi su prašymu vetuoti gydymo įstaigų pertvarką inicijavo liberalai. Jų kreipimesi prašoma vetuoti nuostatas, susijusias su privačių įstaigų veikla.
„Priimtu įstatymu siūloma numatyti prioritetinę sutarčių sudarymo tvarką dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo valstybinėms įstaigoms, kurios yra priskirtos tinklui“, – pažymima kreipimesi.
Anot liberalų, išbraukus iš tinko privačias įstaigas bus pažeisti pacientų teisėti lūkesčiai pasirinkti privačią gydymo įstaigą ir gauti apmokėjimą iš ligonių kasų už joje gautas paslaugas iš sumokamų sveikatos draudimo įmokų.
Taip pat teigiama, jog tokia tvarka siekiama suvaržyti privačią ūkinę veiklą, o tai galimai prieštarauja Konstitucijai.
Seimas paskutinę sesijos dieną šeštadienį priėmė pataisas, kuriomis sveikatos apsaugos ministras įgyja teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą.
Taip pat buvo nustatyta, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.
Stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebės užtikrinti valstybinės ligoninės.
