Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Po skandalų mokyklose – prezidentės pataisos, ribojančios direktorių savivalę

Dalia Grybauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė
Šaltinis: BNS
5
Skaitysiu vėliau
A A

Į viešumą iškylant vis naujiems skandalams, kurie vyksta mokyklose, prabilta apie tai, kad laikas keisti ne vienerius metus vyraujančią stagnaciją švietimo įstaigose. Prezidentė siūlo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis pradedamos taikyti švietimo įstaigų vadovų kadencijos, keičiama vadovų atrankos tvarka ir jų tvarkos vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda.

Daugiau nei pusės direktorių stažas perkopęs 15 metų

Prezidentė yra gavusi ne vieną skundą iš mokyklų bendruomenių, kurias vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės. Mokyklų kolektyvai ir tėvai neturi galimybių pakeisti susiklosčiusios padėties ir inicijuoti pokyčių.

Pasak šalies vadovės, mokyklos nuopelnai, ugdant vaikus ir atveriant jiems pasaulio pažinimą, yra neįkainojami, tačiau dalies švietimo įstaigų valdymo sąstingis, pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai, partinis protegavimas lemia prastą vaikų ugdymo kokybę, pasmerkia švietimo sistemą stagnacijai ir nubloškia valstybę į nepažangiųjų gretas.

Pagal mokinių pasiekimus Lietuva užima 21-ą vietą iš 28 ES valstybių ir situacija negerėja jau 10 metų. Didžiulis atotrūkis tarp vaikų pasiekimų kaimo vietovėje ir mieste (pagal PISA duomenis, Lietuvoje atotrūkis – 60 taškų, tuo tarpu Estijoje – tik 8).

Apie 60 proc. švietimo įstaigų vadovų stažas perkopęs per 15 metų, o apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų.

Mokyklų atsinaujinimas siejamas su šiuolaikiniu vadovavimu, tačiau daugiau kaip pusės (apie 60 proc.) švietimo įstaigų vadovų stažas perkopęs per 15 metų, o apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų.

Švietimo įstaigose vyksta konfliktai dėl vadovų piktnaudžiavimo tarnybine patirtimi, neskaidriai valdomos įstaigų lėšos, taikomos neadekvačios baudžiamosios priemonės kolektyvui ir mokiniams. Šiuo metu švietimo įstaigų vadovų darbo sutartys yra neterminuotos, neefektyvus vadovų veiklos vertinimas.

Prezidentė susitiko su Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo, Savivaldybių asociacijos bei mokinių atstovais. Po susitikimo paaiškėjo, kad visos šalys pataisoms pritaria.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokinių protestas Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokinių protestas Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje

Įvedamos kadencijos

Prezidentė įstatymo pataisomis siūlo keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Vienai įstaigai vadovas galės vadovauti tik dvi kadencijas. Vienos kadencijos trukmė – penkeri metai. Po pirmosios kadencijos jis turės iš naujo dalyvauti viešajame konkurse.

Taigi įsigaliojus įstatymo pataisoms daugelyje mokyklų turės būti skelbiami konkursai vadovų pareigoms užimti. Jie bus skelbiami atsižvelgiant į direktorių išdirbtą laiką įstaigoje. Nuo įstatymo pataisų įsigaliojimo dienos (planuojama, kad jos turėtų įsigalioti liepos 1 d.), iki 5 metų dirbantys asmenys dirbs be konkurso dar penkerius metus ir tai bus laikoma jų pirma kadencija.

Tose mokyklose, kuriose vadovai dirba 10 ir daugiau metų, konkursas bus skelbiamas po metų. Jie taip pat galės dalyvauti šiame konkurse ir laimėję vadovauti mokyklai toliau, tačiau ne ilgiau negu dvi kadencijas, t.y. 10 metų. Tuomet jie galės pretenduoti į vadovo vietą tik kitoje mokykloje.

Naujų vadovų atėjimas į mokyklą skatina naujus pokyčius. Geras vadovas gali pakelti naujos mokyklos lygį, o norėdamas po penkerių metų kadencijos vėl dalyvauti konkurse savo ankstesnėje mokykloje.

Pasak prezidentūros, daugelyje užsienio šalių, pirmaujančių pagal vaikų pažangumą, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, yra taikomos terminuotos sutartys su švietimo įstaigų vadovais.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigė, kad valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau savo programoje buvo numačiusi kadencijas mokyklos vadovams. Tačiau jie ketina eiti dar toliau ir siūlyti kas penkerius rengti konkursus ir mokytojams, kaip tai daroma aukštosiose mokyklose. Taip esą bus galima užtikrinti geresnę mokymo kokybę – kas penkerius metus bus tikrinama, ar mokytojo kompetencijos atitinka mokyklos keliamus tikslus.

Lietuvos moksleivių sąjungos laikinoji prezidentė Dovilė Bikelytė pasidžiaugė, kad buvo išgirstas moksleivių balsas. Pasak jos, šios permainos turės didelį poveikį emocinei aplinkai mokyklose. Pasak jos, šiuo metu daugeliui direktorių svarbūs akademiniai rezultatai, aukštas pažymių vidurkis, bet kaip mokykloje jaučiasi jaunas žmogus, nerūpi.

„O kaip tik dėl to, kad jis jaučiasi blogai, nukenčia ir akademiniai rezultatai, nes jis nenori į mokyklą, jaučiasi nesaugiai. Sulaukiame daug skundų apie, bet, deja, dar daug moksleivių nedrįsta pasakyti, kaip jaučiasi, net draugui, o ką jau kalbėti apie mokytojus ir kitus specialistus“, – sakė moksleivė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė

Įvedamas kasmetinis vadovų vertinimas su galimybe atleisti

Įstatymų pataisomis taip pat siūloma įvesti griežtesnį mokyklų vadovų veiklos kasmetinį vertinimą. Jeigu dvejus metus iš eilės veikla įvertinama nepatenkinamai, vadovas atleidžiamas iš pareigų.

Vertinimo kriterijus galutinai turės parengti Švietimo ir mokslo ministerija, vertinti – atitinkama valstybinė institucija. Vertinimuose turėtų atsirasti nuostatos, kad vadovas atsakingas ne tik už pastatą, bet ir ugdymo kokybę, ne tik už gerą rezultatą, bet kaip organizuojamas ugdymo procesas, kad būtų pasiektas geras rezultatas.

Siekiant išvengti situacijų, kokia pastaruoju metu susidarė Vilniaus P.Vileišio progimnazijoje, Marijampolės Mokolų pagrindinėje mokykloje ir kitose švietimo įstaigose, kai yra sudėtinga steigėjui, t.y. savivaldybei, atleisti vadovus, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kilus įtarimui dėl vadovo veiklos pradedamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu vadovas laikinai nušalinamas nuo pareigų.

Jeigu dvejus metus iš eilės veikla įvertinama nepatenkinamai, vadovas atleidžiamas iš pareigų.

Ši nuostata yra įtvirtina Darbo kodekse. Jei patikrinimo metu padaroma išvada, kad vadovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, jis atleidžiamas iš pareigų.

Pataisose taip pat nurodoma, kad įstaigų vadovai galės būti nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, aukšti reikalavimai turi būti keliami ne tik pačiai mokyklai, bet ir mokyklos vadovui, todėl, jos teigimu, ministerija palaiko siūlomas pataisas.

„Vadovams labai svarbu suteikti ne tik atsakomybes, bet ir visus reikalingus įrankius toms atsakomybėms užtikrinti. Be to, mokykla nėra hierarchinė organizacija. Todėl labai svarbu įgalinti pačią mokyklos bendruomenę, suteikiant daugiau atsakomybės mokyklų taryboms, galios pačiai mokyklos bendruomenei. Visa tai kurs geresnę atmosferą mokykloje.

Yra numatytas mokyklos vadovų vertinimas. Dabar į vertinimą bus labiau įtraukti ir mokyklos bendruomenės nariai – tokia tvarka jau numatyta. Taip pat atsiradusi nauja nuostata – vadovų atsakomybė už už saugų emocinį klimatą. O dėl vertinimo – išties yra daug metodinių instrumentų, kaip tai daryti, taip pat vykdomos apklausos. Svarbūs visi dalykai – vadovas atsakingas ne tik už sėkmingą mokyklos, kaip organizacijos, veiklą, efektyvų lėšų panaudojimą, bet ir už darbo organizavimą siekiant gerų ugdymo rezultatų, taip pat ir už emocinį klimatą“, – teigė ministrė.

Vadovų negalės rinkti politikai

Įstatyme numatyta skaidrinti ir depolitizuoti mokyklų vadovų atranką. Naujovė ta, kad į vadovų atrankos komisiją įtraukiami tėvai ir socialiniai partneriai, pavyzdžiui, verslo įmonės ar nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis bendradarbiauja konkreti mokykla. Šioje komisijoje negalės dalyvauti politikai ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Mokyklų tarybų veikloje taip pat negalės dalyvauti politikai, nuo kurių valios dažnai ir priklausydavo mokyklų vadovų likimai, kai net akivaizdžiai savivaliaujantis vadovas, priklausantis savivaldybėje vyraujančiai valdančiajai daugumai, lieka savo poste. Pačiam direktoriui priklausyti partijai draudžiama nebus.

Šiuo metu vadovai praktiškai tvirtinami politikų. Pagal esamą tvarką, steigėjas, t. Y. Savivaldybė, skelbia konkursą vadovo pareigoms, pretendentų anketas peržiūri ir įvertina Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, o galutinai kandidatą patvirtina savivaldybės taryba.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Roma Žakaitienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Roma Žakaitienė

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad savivaldybės pataisoms taip pat neprieštarauja, tačiau įvedant kadencijas būtina pagalvoti ir apie geresnes socialines garantijas bei didesnį atlyginimą vadovams. Pasak jos, šiuo metu mokyklų direktorių ir mokytojų atlyginimas beveik nesiskiria, o atsakomybės skiriasi.

Vilniaus apskrityje šešiose savivaldybės iš aštuonių turi problemų su mokyklų direktoriais. Įstaigoms vadovauja laikini vadovai, nes niekas nedalyvauja konkursuose. Esą jeigu bus pagalvota apie geresnes garantijas rajonuose dirbantiems pedagogams, kadencijų įvedimas, kaip savotiška terminuota sutartis, galėtų paskatinti konkursuose dalyvauti daugiau kandidatų.

R.Žakaitienės manymu, labiau depolitizuotų vadovų skyrimo procesą, jeigu galutiniame etape juos tvirtintų ne savivaldybės taryba, o meras. Tai būtų ir greičiau, ir paprasčiau. Šiuo metu meras tvirtina visus kitus valstybinių įstaigų vadovus, išskyrus švietimo įstaigų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 5
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min