Rengiasi dalyvauti svetimuose karuose?
Viena internautė pasidalijo dirbtinio intelekto pagalba sugeneruota mūsų šalies karių nuotrauka ir mintimis apie karą Ukrainoje bei šauktinius Lietuvoje.
Ji nurodė, esą Lietuvos valdžia „vėl parodo pasirengimą dalyvauti svetimuose karuose“, nes prezidento Gitano Nausėdos patarėja „pareiškė, kad respublika galėtų siųsti apie 150 kariškių su technika ir ginkluote į Ukrainą taip vadinamų „saugumo garantijų“ rėmuose“.
„Pagal jos žodžius, tai taptų įmanoma pasiekus susitarimą dėl taikos, o pačios garantijos turėtų galioti ne mažiau kaip 15 metų“, – paneigdama savo pirmąjį teiginį paaiškino ji.
Moteris taip pat darė jokiai faktais neparemtą išvadą, esą planas siųsti karius yra kažkaip susijęs ir su Lietuvos viduje vykstančias procesais, pavyzdžiui, jog nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujas šaukimo į karo tarnybą įstatymas.
„Tokiu būdu valstybė faktiškai praplečia kadrų bazę galimoms misijoms už šalies ribų, pasidengiant „saugumo garantijų“ retorika. Kyla klausimas, kieno saugumą iš tikrųjų užtikrina šie sprendimai – Ukrainos ar pačios Lietuvos“, – svarstė internautė.
„Jauni žmonės, tik įžengiantys į suaugusiųjų gyvenimą, dabar tampa karinės sistemos dalimi, kur jų dalyvavimas gali būti panaudotas ne tėvynės apsaugai, o ištikimybės išorės partneriams demonstravimui. Galų gale susidaro įspūdis, kad valdžia siekia įtvirtinti ilgalaikę priklausomybę nuo užsienio politikos, aukodama pačios visuomenės interesus“, – toliau samprotavo ji.
Šioje paskyroje, kuri akivaizdžiai nėra autentiška, nuolat skelbiami propagandiniai įrašai, skirti skatinti nepasitikėjimą Lietuvos Vyriausybe.
Taip pat skaitykite: Prieš poligoną Kapčiamiestyje – prokremliškų paskyrų platinamos propagandos lavina
Tikėtina, kad paskyrą prorusiškos propagandos skleidimo tikslams naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo arba asmenys. Ši prielaida peršasi vertinant publikuojamų įrašų kiekį ir tematinį kryptingumą. Neatmestina, kad įrašai sukuriami pasitelkus dirbtinį intelektą, gal net ne lietuviškai, tik paskui išverčiami automatinio vertimo programa.
Kariai – tik pasibaigus karui
Pastebėjimas, kad Lietuva planuoja ar rengiasi dalyvauti svetimuose karuose, yra visiškai klaidingas. Internautė kitame sakinyje pati paneigia savo žodžius, pastebėdama, jog tai būtų daroma pasiekus taikos susitarimą. Logiškai mąstant, kariai negali įsitraukti į karą kitoje šalyje, jeigu karas joje yra pasibaigęs.
G.Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė prieš Paryžiuje vykusį „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, kuriame dalyvavo prezidentas, dar kartą pareiškė, kad Lietuva pasisako už saugumo garantija Ukrainai ir yra pasirengusi prie to prisidėti konkrečiais pajėgumais.
Ji teigė, kad Lietuva būtų pasirengusi į šalį siųsti apie 150 karių su technika ir ginkluote.
Po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pats G.Nausėda taip pat tikino, jog Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie taikos užtikrinimo Ukrainoje.
„Lietuva buvo nuosekli nuo pat pradžių, esame nusiteikę teikti savo pajėgumus tiek žemėje, tiek vandens arba jūros domene. Be abejo, dar yra ir oro domenas. Visuose šituose trijuose domenuose turi būti tinkamas pajėgumas, tinkamas pasirengimas vykdyti operacijas, nes jie visi yra vienodai svarbūs“, – teigė Lietuvos vadovas.
Apie Lietuvos karius Ukrainoje kalbėjo ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Anot jo, taikos metu į Ukrainą galėtų būti siunčiami keli šimtai karių.
„Tiksliai detalizuoti negalėčiau, mes tokią diskusiją turime. Mes tikrai prisidėsime prie saugumo garantijų, (...) taikos atveju galėtų būti keli šimtai karių, kurie dalyvautų“, – sakė R.Kaunas.
Tai yra sakę ir kiti politikai, pavyzdžiui, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jis teigė, kad Lietuva galėtų į Ukrainą siųsti pajėgas saugumui palaikyti po taikos sutarties pasirašymo. Parlamentaras griežtai pabrėžė, jog nepritaria karių siuntimui karo metu.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dar prieš metus pareiškė, jog, Kyjivui paprašius Ukrainoje dislokuoti Lietuvos karius, šiuo klausimu būtų kalbamasi su sąjungininkais, bet jis neatmetė šios idėjos.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuva sako esanti pasiruošusi Ukrainoje dislokuoti savo kariškius tik susitarus dėl taikos, tam, kad ji būtų palaikoma. Lietuva neplanuoja ir niekada neplanavo siųsti savo pajėgų karo metu ir įsitraukti į karinį konfliktą.
Pokyčiai šaukimo sistemoje
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo šaukimo į nuolatinės privalomosios karo tarnybą sistemos pakeitimai, apie kuriuos buvo paskelbta prieš kelerius metus.
Pagal naują tvarką, atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami 18-22 metų jaunuoliai. Į sąrašus patekę pilnamečiai moksleiviai bus kviečiami tarnauti iškart po mokyklos baigimo, o savanoriškai tarnybą bus galima atlikti iki 39 metų.
Į karo prievolininkų sąrašą patekę 17 metų sulaukę vaikinai privalės pasitikrinti sveikatą, ir jei ji bus tinkama, tarnauti eis tik sulaukę 18-os.
Taip pat mažinamos tarnybos atidėjimo galimybės. Į aukštąsias mokyklas po įtraukimo į karo prievolininkų sąrašus įstoję studentai nebegalės atidėti tarnybos. Šie jaunuoliai turės pasirinkti: imti akademines atostogas privalomajai pradinei karo tarnybai atlikti, rinktis jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.
Privalomoji pradinė karo tarnyba truks devynis mėnesius, tačiau ją baigusieji gaus didesnes išmokas ir papildomas kompensacijas.
Priešingai nei anksčiau, kariuomenei svarbių profesijų (inžinerijos, medicinos, aviacijos technologijų ir kitų sričių) atstovams numatyta trumpesnė – trijų mėnesių – tarnyba, kurios metu bus įgyjami baziniai kariniai įgūdžiai. Po jos šie specialistai bus įtraukiami į aktyvųjį rezervą.
Kartu padidės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius, kuris anksčiau sudarė nuo 3,8 iki 4 tūkst. per metus. Skaičiuojama, kad nuo 2026 m. privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje kasmet atliks daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių. Be to, nuo 10 iki 15 metų ilginama kariuomenės rezervo trukmė.
R.Kaunas praėjusią savaitę, prieš sudarant šauktinių sąrašus, džiaugėsi, kad daugiau nei 3 tūkst. jaunuolių yra užpildę prašymus šiemet privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti savanoriškai.
Kodėl reikia pertvarkos?
Kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) svetainėje, šaukimo sistema buvo pertvarkyta dėl geopolitinių įtampų ir kintančio saugumo.
„Grėsmės ir rizikos, kylančios iš nedraugiškos kaimynystės, skatina daryti pokyčius ir stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai“, – rašo KAM.
Anot ministerijos, karo prievolės įstatymo pakeitimai reikalingi tam, kad atitiktų dabartinius krašto apsaugos ir Lietuvos kariuomenės poreikius.
„Tuo pačiu būtina ugdyti mūsų piliečių žinias, patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai mūsų visų saugumo labui“, – rašoma svetainėje.
Kad būtų patenkinti ginkluotųjų pajėgų poreikiai ir įgyvendintas politinių partijų susitarimas dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, iki 2030 m. norima padidinti aktyviojo rezervo karių skaičių iki 50 tūkst.
Karo prievolės įstatymo pakeitimai sudarys sąlygas nuosekliai didinti pašauktų karių skaičių, kuris leistų padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą, didinti privalomosios karo tarnybos patrauklumą, parengti didesnį skaičių jaunesniųjų vadų bei Lietuvos kariuomenei trūkstamų specialistų.
Taip pat bus galima pritraukti daugiau karinį parengtumą įgijusių jaunuolių į profesinę karo tarnybą, didinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo skaičių, tuo pačiu sudarant prielaidas pereiti prie visuotinio šaukimo.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Prievolininkų šaukimo pertvarka nėra susijusi su kokiais nors planais siųsti Lietuvos karius į Ukrainą. Kol kas karas šalyje vis dar tęsiasi ir nėra aišku, kada galėtų būti pasiektas susitarimas dėl taikos. Be tokio susitarimo Lietuva neplanuoja siųsti jokių savo pajėgų į Ukrainą. Karinio šaukimo pertvarka yra vykdoma reaguojant į geopolitines grėsmes regione – tam, kad pati Lietuva būtų pasiruošusi.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
