Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 27d. 19:18 , Atnaujinta: 2019 kovo 27d. 21:01

S.Skvernelis: nebūdamas prezidentu negaliu paskirti aplinkos ministro

Saulius Skvernelis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

„Ministro aplinkos negaliu paskirti nebūdamas prezidentu“, – paklaustas, ko negali padaryti būdamas premjeru, bet galės, jei taps prezidentu, atsakė Saulius Skvernelis. Jis pabrėžė esąs nepartinis, o tai esą jo stiprybė bendraujant su bet kokia Seimo dauguma ar opozicija. Turėdamas 15 minučių savo programos pristatymui Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) jis pradėjo nuo teisėsaugos. Iš pradžių šiek tiek pajuokavo, o tuomet tikino, kad Lietuvai reikalinga teismų reforma, lūžis korupcijos srityje ir sklandesnis bylų nagrinėjimo procesas.

Į VU TSPMI S.Skvernelis sugrįžo po dviejų su puse metų, kai čia kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu pristatė 2016 metų Seimo rinkimų programą.

„Džiaugiuosi tuo, kad tai, ką kalbėjau čia, tapo Vyriausybės programos dalimi“, – dėstė S.Skvernelis ir pajuokavo apie grybus.

„Negarantuoju, kad ir aš kokio grybo šiandien nenupjausiu“, – su šypsena kalbėjo jis, o tada pridūrė, kad „grybai“ antraštėse žurnalistams generuoja paspaudimus.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Kalbėdamas apie savo, kaip pretendento į prezidentus, programą, S.Skvernelis išreiškė lūkestį, kad ją skaitė politologai, vertinsiantys programos turinį.

Pristatymas prasidėjo nuo pokštų

„Bent keturi žmonės skaitė programą. Kaip taisyklė, daugiau nebūna“, – šmaikštavo buvęs vidaus reikalų ministras, policijos vadovas ir pradėjo nuo pirmojo programos punkto – teisingumas ir teismai.

Nelabai dažnai matome šią konstitucinę pareigą, o jei matome, tik paviršutiniškai, kalbėjo S.Skvernelis.

Jis tikino, kad nesugebėjome padaryti realaus lūžio kovoje su korupcija.

„Nors visos valdžios siekė tai padaryti“, – sakė politikas.

Lūžį, jo teigimu, paskatintų teismų sistemos reforma – esą teismų procesų dalyviai piktnaudžiauja savo teisėmis, procesas išsitęsia, o jis turi būti greitesnis.

Procesą, anot S.Skvernelio, būtų galima paspartinti skiriant atitinkamus pareigūnus ir leidžiant įstatymus. O šias galias, kaip pažymėjo jis, prezidentas turi.

Apie tai, kad bylų nagrinėjimo procesas per lėtas, S.Skvernelis kalbėjo ir 2016 metais nacionaliniuose Seimo rinkimų debatuose.

„Turim šalinti piktnaudžiavimą teise, kuo naudojasi, ypatingai, teisiamieji asmenys, naudojasi advokatų pagalba, ligų įvairiausių, ir padaryti procesą, iš tikrųjų, ekonomišką ir greitą nuo įtarimo pareiškimo iki nuosprendžio paskelbimo“, – tuomet dėstė jis.

Trečiadienį kreipdamasis į rinkėjus VU TSPMI S.Skvernelis pakartojo savo išsakytą idėją dėl naujų specializuotų antikorupcinių teismų.

„Manau, tai būtų vienas iš esminių dalykų“, – kalbėjo jis.

Užsienio politika – trečia sąraše

Kitas esminis S.Skvernelio siūlomas dalykas – naujas civilinio turto konfiskavimo institutas. Jo atsiradimo klausimas šiuo metu – Seime.

Toliau pretendentas į prezidentus išskyrė saugumą. Anot jo, saugumo ir žvalgybos institucijų stiprumas, veiklos proaktyvumas yra esminiai veiksniai, kai kalbame apie politikų informuotumą. Institucijos esą parodo kryptis, galimas grėsmes, nurodo ekonominius ir politinius procesus, kurie turi neigiamų įtakų.

Trečiuoju punktu S.Skvernelis įvardijo užsienio politiką. Konstitucijoje ši sritis, kaip prezidento veikimo laukas, išskirta pareigų sąrašo viršuje.

Užsienio politikos viziją S.Skvernelis pristatinėjo anksčiau (apie tai daugiau – teksto apačioje). Kaip ir tada, šį sykį jis paminėjo, kad užsienio politika turi būti ne personalinė, o nacionalinė, o Lietuvai nereikėtų laviruoti ar bandyti užimti poziciją, kuri kenkia mūsų pačių interesams.

Transatlantinę dimensiją matau kertine užsienio politikos kryptimi.

„Transatlantinę dimensiją matau kertine užsienio politikos kryptimi“, – dėstė S.Skvernelis.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kandidato matymu, turėtų būti strateginė Lietuvos partnerė, o bendradarbiavimo formatas tarp valstybių esą turėtų būti abipusis.

JAV pragmatizmas

Turime suprasti JAV pragmatizmą, ragino S.Skvernelis ir pridūrė, kad su šia šalimi mums svarbu vystyti ekonominius ryšius.

„Mūsų verslas geba JAV pasiūlyti ir savo gamybinius pajėgimus“, – kalbėjo politikas.

Jo manymu, reikėtų siekti nuolatinio JAV pajėgų buvimo Europoje ir Baltijos regione.

S.Skvernelis išreiškė džiugesį, kad gynybos finansavimui skiriame 2 proc. BVP, taip pat – kad partijos palaikė šią jo teiktą iniciatyvą ir pasirašė susitarimą „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

S.Skvernelis teigė nepritariantis idėjai įsteigti Europos kariuomenę, kuri taptų alternatyva NATO. Tai, anot jo, būtų smūgis aljansui ir bandymas pakeisti mūsų saugumo garantą.

„Europos Sąjunga (ES) turėtų tapti integruota dalis, kalbant apie vidaus politiką“, – toliau kalbėjo S.Skvernelis ir pridūrė, kad turime jausti ES pulsą.

Siūlymai pakeisti ES modelį, anot kandidato, nėra labai protingi.

Turėtume dirbti su ES dabartiniu modeliu ir jį tobulinti.

„Turėtume dirbti su ES dabartiniu modeliu ir jį tobulinti“, – kalbėjo politikas.

Jo manymu, padėtis ES nėra stabili – esą neįgyvendinus vienų sprendimų, pradedama ieškoti kitų. Kaip pavyzdį jis paminėjo veiksmus sprendžiant migrantų krizę.

Kaimynai – ir broliai, ir konkurentai

S.Skvernelis prisiminė „brolius latvius“ ir „brolius estus“. Paskutinįjį kartą kalbėjęs apie santykius su kaimynais, kurie, anot jo, ir konkurentai, pretendentas sulaukė kritikos.

Ir šį kartą jis tikino, kad pavadinimas broliais dar nereiškia, kad tai „užpudruoja problemas“, neišspręstas dešimtmečiais.

„Kalbant apie ekonomiką yra aštri konkurencija“, – sakė S.Skvernelis, bet pridūrė, kad lietuviai su kaimynais konkuruoja atvirai ir oriai.

Su kaimynais, S.Skvernelio matymu, reikia spręsti ir energetinius klausimus, pavyzdžiui, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Vidurio Rytuose, jo įsitikinimu, pagrindinis partneris – Izraelis. Esą tai „frontpostas kovoje su terorizmu“, svarbus ekonominis partneris naujųjų technologijų ir gyvybės mokslu srityje. O taip pat – tiltas sėkmingesniam bendradarbiavimui su JAV.

Toliau S.Skvernelis kalbėjo apie socialinę politiką ir paramą šeimoms, kuri, jo teigimu, būtina. Politiko manymu, vertėtų nustatyti vieningą standartą kalbant apie skurdo mažinimą.

Dėl skurdo – nepakankama pažanga

„Beprecedentiniai skurdo mažinimo žingsniai turi būti tęsiami“, – aiškino pretendentas į prezidentus ir pridūrė, kad tai, užėmus prezidento postą, galima tęsti pasirašant arba teikiant teisės aktų projektus.

Jis pripažino, kad skurdo mažinimo srityje padaryta nepakankama pažanga.

Viešasis sektorius – kitas S.Skvernelio įvardytas programos dėmuo. Dėl finansavimo suinteresuotos pusės stengiasi „už skverno patraukti savo pusėn“. O kandidato manymu, viešojo sektoriaus finansavimas turėtų būti „tvarus“, susietas su konkrečiais dydžiais ir proporcijomis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

S.Skvernelis paminėjo ir švietimą. O šioje srityje reformos esą jau įgyvendinamos. Jis svarstė, kiek švietimas yra „prezidento kompetencija“, bet pridūrė, kad ir čia įmanoma lyderystė. Anot S.Skvernelio, jo vadovaujamos Vyriausybės pradėta reforma turi būti tęsiama.

„Dviejų greičių Lietuva“ ir paskatos studentams

Kaip tikslus švietimo srityje jis paminėjo nemokamas studijas ir subsidijas 100 jaunuolių, kad šie galėtų studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose.

Kalbėdamas apie regionų Lietuvą, „dviejų greičių Lietuvą“, S.Skvernelis užsiminė, kad čia pagelbėtų ekonominė diplomatija.

„Būti ašimi vykstant į bet kurią šalį“, – pabrėžė jis.

S.Skvernelio pristatytą programą vertino VU TSPMI politologai, vėliau uždavė klausimus. Vienas tokių buvo apie bendradarbiavimą su valdančiąja dauguma, jei ji pasikeistų.

„Aš tikrai turiu privalumą, galiu pasakyti tai drąsiai, net ir mano ekonominės idėjos garantuotų arba beveik garantuotų įgyvendinimą, kadangi ir Vyriausybė, kurią, tikėtina, kad po prezidento rinkimų ta pati dauguma formuos, tikrai užtikrintų tęstinumą tų darbų, kas yra Vyriausybės programoje“, – dėstė S.Skvernelis, tačiau reiškė viltį, kad 2020 metais po rinkimų Seimo dauguma nepasikeis.

„Tikrai aš nedarysiu šou iš ministrų skyrimo“

Jis teigė gebantis bendradarbiauti su opozicija ir nematytų tam jokios alternatyvos.

„Susiformavusi nauja dauguma teiks ministro pirmininko kandidatūrą, teiks ministrus, ir tikrai aš nedarysiu šou iš ministrų skyrimo, nežeminsiu žmonių. Tą padaryti galima oriai labai, delikačiai“, – kalbėjo S.Skvernelis ir pridūrė, kad yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos skiriamas Ministrų kabinetas.

Beje, nuo gruodžio 7-osios S.Skvernelio vadovaujama Vyriausybė dirba be aplinkos ministro – teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės kandidatūra buvo atmesta. Šią savaitę premjeras prezidentei Daliai Grybauskaitei pateikė naują – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos kandidatūrą. Kol kas neaišku, ar šalies vadovė ją vertins palankiai, kaip anksčiau teigė S.Skvernelis, su prezidentūra ji derinta nebuvo.

S.Skvernelis, jeigu taps prezidentu, žadėjo su opozicija bendradarbiauti, sakė, kad ir tai pavyko daryti, pavyzdžiui, kalbant apie valstybės įmonių pertvarką ar gynybos politiką. S.Skvernelis apgailestavo, kad dabar, praktiškai, kalbėjimosi nėra.

Kalbėjimąsi turi užtikrinti nešališkas prezidentas. Aš nesu partinis.

„Kalbėjimąsi turi užtikrinti nešališkas prezidentas. Aš nesu partinis. Niekada nebuvau partijos narys, nesu susaistęs savęs su jokiais ryšiais, man niekur nereikia pasitraukti iš jokios partijos ir užtikrinti nešališką požiūrį nematau jokios problemos“, – aiškino kandidatas, kurį rinkimuose remia Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jos partneriai Seime „socdarbiečiai“.

Apie valstybės įsikišimą

Kalbėdamas apie požiūrį į žmogų ir mechaninį valstybės modelį, apie ką kalbėjo ir vienas politologų, vertinusių S.Skvernelio programą, kandidatas teigė pasisakantis už tai, kad „ten, kur valstybės įsikišimas nėra būtinas, ten nereikia stengtis reguliuoti jokių santykių“.

„Tikrai nematau, kad būtų iškilusi grėsmė žodžio laisvei, pagrindinėms, mūsų pamatinėms, teisėms, laisvėms, demokratijai“, – dėstė į prezidentus besitaikantis pretendentas ir tikino, kad laisvas žmogus Lietuvoje turi galimybę kurti ir pats pasirinkti savo ateitį.

Tai ne pirmas kartas, kai S.Skvernelis pristato savo rinkimų programą. Kovo 19-ąją Rytų Europos studijų centre rinkėjus jis supažindino su savo užsienio politikos vizija.

Tuomet politikas teigė, kad sankcijos Rusijai, įvestos dėl Krymo aneksijos, neturėtų būti atšauktos, kad apie santykių su Rusija perkrovimą kalbėti nėra ko, kad galima diskutuoti apie ambasados perkėlimą Izraelyje į Jeruzalę – tai esą sustiprintų dvišalius santykius su Izraeliu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).

S.Skvernelis siūlė prie prezidento institucijos kurti patariamąją Užsienio politikos tarybą, svarstė, kad kai kuriuose Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimuose Lietuvai galėtų atstovauti premjeras, taip pat – kad Lietuvai derėtų išlaikyti dabartinį ES modelį.

Įteikė parašų rinkimo lapus VRK

Kaip strateginę Lietuvos partnerę kandidatas įvardijo kaimyninę Lenkiją, ragino investuoti į ryšius su būsimais naujaisiais Vokietijos lyderiais ir glaudinti bendradarbiavimą su JAV – siekti nuolatinės JAV karinės bazės Baltijos šalių regione.

Anksčiau S.Skvernelis sulaukė dėmesio dėl Baltarusijai adresuoto siūlymo Astravo atominę elektrinę perkonstruoti į dujinę jėgainę ir dėl pasisakymo apie latvius – kurie, anot jo, ir draugai, su Lietuva susiję glaudžiais ryšiais, bendra istorija, ir konkurentai tam tikrose srityse.

Trečiadienį S.Skvernelis pranešė surinkęs ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatęs apie 36 tūkst. jį palaikančių rinkėjų parašų. O jų, norint toliau dalyvauti rinkimų kovoje, reikia ne mažiau nei 20 tūkst.

S.Skvernelis yra vienas iš trylikos asmenų, planuojančių dalyvauti gegužės 12 dieną Lietuvoje vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Pagal Konstituciją, prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui, ginkluoto užpuolimo atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos, pateikia šiuos sprendimus tvirtinti Seimui, atlieka kitas pareigas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie 15min