Dabar populiaru
Publikuota: 2021 vasario 23d. 17:59

Privatūs muziejai svajoja apie galimybes atsidaryti, kai kurie pasigenda valstybės pagalbos

Parodos „Kodėl taip sunku mylėti?“ atidarymas
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr. / Parodos „Kodėl taip sunku mylėti?“ atidarymas MO muziejuje

Kada bus atviri muziejai Lietuvoje, kol kas niekas tiksliai pasakyti negali. Kultūros ministras praeitą savaitę minėjo kovo 1-ąją, tačiau pastarosiomis dienomis situacija dėl COVID-19 vėl pablogėjo, todėl ir sprendimai gali būti ne tokie, kokių tikisi kultūros sektorius. Privatūs muziejai priversti spręsti dilemą, kaip išgyventi iki to atidarymo.

Muziejai tikisi, kad Vyriausybė jau šią savaitę, trečiadienį, priims sprendimus dėl jų veiklos atnaujinimo nuo kovo pradžios, be to, prašo užtikrinti, kad darbuotojai galėtų periodiškai tikrintis dėl koronaviruso.

Muziejai pasiruošę

Praeitą savaitę po susitikimo su kultūros ministru Simonu Kairiu surengtoje spaudos konferencijoje kalbėta, kad didieji muziejai žada atsiverti palaipsniui, tačiau dauguma muziejininkų sako, kad džiaugsis ir keliais lankytojais.

Muziejų tarybos pirmininkė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tvirtino, kad muziejai yra „pasirengę ir išmokę visas pamokas“, įvertindami patirtį po pirmojo karantino pernai pavasarį.

S.Kairys praeitą savaitę kalbėjo, kad, be muziejų, trečiadienį bus siūloma leisti nuo kovo 1-osios duris atverti galerijoms, bibliotekų skaitykloms, taip pat leisti lauko kino seansus ar kitus renginius, kuriuose galima lankytis neišlipant iš automobilio.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Kairys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Kairys

Vyriausybės plane numatoma, kad ši veikla gali būti atnaujinta, kai naujų koronaviruso atvejų skaičius per dvi savaites 100 tūkst. gyventojų sumažėja iki 150. Vis dėlto tikėtasi, kad sprendimas dėl kultūros įstaigų jau bus, tačiau užsikrėtimų skaičius nebemažėja taip, kaip tikėtasi, todėl bent vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė įspėjo per daug nesitikėti karantino sąlygų atlaisvinimo.

Galėtų registruoti lankytojus

Kaip valstybiniai, taip ir privatūs muziejai laukia nesulaukia tos dienos, kai galės atverti duris lankytojams.

MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė komentare 15min teigė, kad muziejai gali būti atidaryti ir saugiai veikti jau dabar: „Muziejų parodų lankymas nėra ir niekada nebuvo masinio susibūrimo vieta. Tai yra individuali kultūros patirtis. Įprastai visada muziejus lanko vienas šeimos ūkis. Esame pasiruošę užtikrinti visus aukščiausius COVID-19 saugumo reikalavimus, kad lankytojai saugiai galėtų patirti meną.

Muziejuje nesunkiai galime reguliuoti žmonių srautus: prekiaujame išankstiniais e.bilietais, esame įvedę valandinius bilietus, kad vienu metu muziejuje būtų tik ribotas skaičius lankytojų. MO muziejuje yra užtikrinamas nuolatinis maksimalaus režimo šviežio oro vėdinimo srautas – kas dvi valandas oras parodinėse erdvėse yra pilnai pakeičiamas šviežiu.“

M.Ivanauskienė taip pat pabrėžė, kad muziejuje galėtų būti ir lankytojų registracija: „Jau buvo išbandyta sistema, kada žmonės eidami į barą registruodavosi mobiliais telefonais. Dabar irgi galėtų savanoriškai registruotis SMS formatu arba skenuodami QR kodą. Tai padėtų sekti atvejų židinius, o žmonės būtų laisvi pasirinkti, ar eiti į muziejų ir suteikti duomenis apie save, kad ten buvo, ar neiti.

Organizatorių nuotr./Milda Ivanauskienė
Organizatorių nuotr./Milda Ivanauskienė

Kiekviena diena izoliacijoje tik didina žmonių stresą, kaupia pyktį. Kultūra ir muziejai galėtų jau dabar labai prisidėti prie šio streso mažinimo. Turime žiūrėti strategiškai. Su virusu gyvensime artimiausią laiką. Negalime gyventi tik totaliniais atidarymais arba uždarymais. Yra saugių tarpinių variantų, kaip galima veikti saugiomis sąlygomis ir taisyklėmis. Šiuo metu ypač reikia sąmoningos visuomenės, o kultūra būtent tokią visuomenę ir ugdo – sąmoningą ir turinčią kritinį mąstymą.“

Antplūdžio nuo pirmos dienos nesitiki

Kada galės veikti, laukia ir Žaislų muziejus. Tiesa, jo vadovė Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė nėra tokia optimistė dėl lankytojų srautų. Jos teigimu, muziejų darbas, kaip ir visa kultūros sritis, labai priklauso nuo turizmo. Tiek vietinio, tiek ir iš užsienio.

Be to, edukacinė veikla galima tik tuomet, jeigu į ekskursijas važiuoja grupės, visų pirma, moksleivių. Jeigu jų nebus, paprastą dieną vidury mokslo metų lankytojų muziejus sulauks vieno kito, kas reikš, kad ir dirbti nei apsimokės, nei bus labai verta.

„Tai ir yra sudėtingiausia – gali tą karantiną ir panaikinti, bet situacijos tai nekeičia. Čia toks kompleksinis dalykas, kol viskas atsistatys. Kaip ir vasarą buvo. Jau gegužės mėnesį galėjome atsidaryti, bet mes neatsidarinėjome, nes pagal visus tuo metu galiojusius reikalavimus jeigu ateitų per savaitę dešimt žmonių, tai neapsimokėtų pradėti dirbti. Bet su tuo visi kovoja, bando išgyventi, mes ne išimtis“, – kalbėjo I.Jovaišaitė-Blaževičienė.

Bandymas išgyventi

Būtent bandymai išgyventi šiuo metu ir yra Žaislų muziejaus kasdienybė. Prieš kelias dienas muziejus nukentėjo ir dėl gaisro jų pastato palėpėje, kurį gesinant sulietos ir fondo patalpos.

„Sunkiausia, kad mes dabar iš viso neturime pinigų. Kadangi nuo gruodžio dar nesame sulaukę jokių subsidijų, tai jau esame ant tokios ribos, kai pradedame erzintis. Kai buvo pirmasis karantinas, tai viskas tvarkingai klostėsi. Kiekvieną mėnesį pateikdavome dokumentus.

Tada atrodė, bent jau man, viskas viltingai, sunkus metas, bet ištempsime. Paskui, kai truputį padirbome, šiek tiek atsistatė. O antroji banga taip džiugiai neatrodo. Pajamų iš viso neturime iš niekur“, – kalbėjo Žaislų muziejaus direktorė ir pridūrė, kad ir Užimtumo tarnyba šiek tiek vėluoja su paskutinėmis išmokomis.

O antroji banga taip džiugiai neatrodo. Pajamų iš viso neturime iš niekur.

Tačiau Užimtumo tarnyba tikina, kad vėlavimas nėra dėl jų kaltės ir šie pinigai muziejų tikrai pasieks. „Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo pirmojo karantino pradžios 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 1 d. Žaislų muziejui buvo teikiama valstybės parama – subsidijos darbdaviams už darbuotojus, esančius prastovose. Po prastovų subsidija buvo mokama nuo birželio 2 d. iki gruodžio 1 d.

Žaislų muziejus prašymą subsidijai gauti dėl darbuotojų, esančių prastovose, už gruodį pateikė šių metų sausio 18 d. Dokumentuose buvo nemažai netikslumų. Klientų aptarnavimo departamentas kreipėsi į įmonę, kad būtų patikslinti dokumentai. Mūsų žiniomis, įmonė patikslintus dokumentus prastovų subsidijai gauti jau pateikė. Žaislų muziejui bus apskaičiuota ir išmokėta subsidija“, – teigė tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Po gaisro palėpėje užlietos Žaislų muziejaus patalpos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Po gaisro palėpėje užlietos Žaislų muziejaus patalpos

Ji taip pat teigė, kad Užimtumo tarnyba subsidijas skiria ir moka įvairių teisinių formų juridiniams asmenims. Jos nėra skirstomos į privačius ar valstybinius muziejus. Pasiūlymus subsidijai gauti gali visi darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas.

MO muziejus irgi yra paskelbęs dalinę prastovą nuo karantino pradžios (lapkritis, gruodis, sausis ir vasaris).

„Pateikiame visą informaciją Valstybinei darbo inspekcijai, Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atitinkamos dotacijos pasiekia MO muziejų. Šiuo sunkiu laikotarpiu tikrai vertiname valstybės paramą, kai muziejus neveikia“, – teigė M.Ivanauskienė.

Privatiems lėšoms – tik pagal programą

Kultūros ministerija neslepia, kad privatūs muziejai nėra jų žinioje, tad dėl valstybės dotacijų reikėtų kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM).

„Tačiau muziejai, kurie nėra biudžetinės įstaigos, galėjo dalyvauti Lietuvos kultūros tarybos finansuotos programos „Kultūros ir meno organizacijų naujų produktų ir (ar) paslaugų kūrimas“ konkurse. Sulaukta šešių muziejų, kurie nėra biudžetinės įstaigos, paraiškų, o finansavimas buvo skirtas keturiems iš jų“, – informavo Kultūros ministerija.

Jos duomenimis, šios programos lėšomis finansuoti Žaislų muziejus (12 480 eurų), Vilniaus miesto muziejus (45 tūkst. eurų), Angelo muziejus (5 tūkst. eurų) ir MO muziejus (23 tūkst.) eurų.

Kita subsidijų priemonė turėtų pradėti veikti artimiausiu metu, jos koncepcijai Vyriausybė pritarė. Į šią paramą galės pretenduoti visi, kas krito 60 proc.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis 15min sakė, kad visos ministerijos siūlomos paramos programos yra skirtos visiems subjektams, kurie atitinka nustatytus kriterijus, nesvarbu, ar tai verslo įmonė, ar muziejus.

„Dabar veikia viena subsidijų priemonė, į kurią gali pretenduoti visi, kurių apyvarta krito bent 30 proc. (įmonės vidutinė mėnesio apyvarta nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019–2020 m. sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. – red. past.) ir yra įtraukti į apribotų veiklų sąrašą, tam jau yra išskirstę ne vieną milijoną.

Kita subsidijų priemonė turėtų pradėti veikti artimiausiu metu, jos koncepcijai Vyriausybė pritarė praeitos savaitės posėdyje. Į šią paramą galės pretenduoti visi, kas krito 60 proc., tai bus dosnesnė priemonė – parama bus didesnė“, – sakė viceministras.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vincas Jurgutis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vincas Jurgutis

Pagal pirmąją priemonę įmonės gali gauti subsidiją, apskaičiuotą pagal formulę: 25 proc. to, kiek įmonė sumokėjo gyventojų pajamų mokesčio 2019 metais už savo darbuotojus. Pagal antrąją priemonę, kurią dar ministerija privalo suderinti su Europos Komisija, subsidijas galės gauti tie, kurie krito 60 proc. ir daugiau, o subsidija bus didesnė.

Pagal pirmąją priemonę iš viso išdalinti ketinama 150 mln. eurų (dalis jau pasiekė įmones), papildomai startuosiančiai priemonei planuojama skirti dar 70 mln. eurų. Nors ši suma perpus mažesnė, tačiau, kaip sako viceministras, ir pretenduojančiųjų bus mažiau, o šių subsidijų sumos bus gerokai didesnės. Taip pat nukentėjusios dėl pandemijos įmonės gali gauti paskolas itin palankiomis sąlygomis.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min