Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 18d. 13:05 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 18d. 14:15

Žinios iš Alytaus: žolės ir želmenų tyrimų rezultatai nedžiugina, vandens išvalymas kirs per kišenę

Rita Tamašunienė
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Rita Tamašunienė

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigia nematanti reikalo ekstremalią situaciją dėl gaisro Alytuje skelbti aplinkinėse savivaldybėse, nes tyrimai rodo, kad tarša į jas neišplito. Aplinkos ministerijos vyr. patarėjas Raimondas Sakalauskas sako, kad išsipildžius blogiausiam scenarijui vandens, kuriuo buvo gesinamas gaisras, bei susikaupusio dumblo valymas užtruks pusmetį ir kainuos pusę milijono eurų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika po pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) vykusio Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio paskelbė naujausius tyrimų rezultatus.

Anot jo, Alytaus rajone, Miklusėnų kaime paimtuose žolės mėginiuose dioksinų kiekis ženkliai viršija normas, o Raudonikių kaime, kuris yra šiek tiek toliau nuo gaisro židinio, žieminių kviečių mėginiuose taip pat rastas normą viršijantis dioksinų kiekis.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Spaudos konferencijos akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Spaudos konferencijos akimirka

„Aišku, tie mėginiai buvo atrinkti prieš lietų, kai tarša egzistavo augmenijos paviršiuje. Darysime tolimesnius tyrimus, aišku, yra rekomendacijos ūkininkams – jokiu būdu nenaudoti žolės savo gyvūnams šerti, tačiau galima tokią žolę nupjauti ir atskirai sandėliuoti“, – kalbėjo VMVT vadovas.

Jo teigimu, tyrimų bus atliekama daugiau ir po jų bus išplatintos rekomendacijos ūkininkams, ką daryti su pašarais.

12 kaimų jau gali naudoti pieną

Tačiau VMVT turi ir gerų žinių. Anot vadovo, 12 kaimų jau yra panaikinti apribojimai pieno tiekimui į rinką. Tačiau 17 kaimų tokie apribojimai vis dar galioja.

Ministrė R.Tamašunienė pirmadienį teigė, jog nėra reikalo ekstremalią situaciją skelbti aplinkinėse savivaldybėse, nes tarša iki jų nenuėjo.

Tai patvirtino D.Remeika. Anot jo, taršos zona nuo židinio plito Balbieriškio ir Prienų kryptimi.

„Bet tik Alytaus rajono ribose, didžiausia tarša pagal mūsų atliktus tyrimus, išanalizavus jų rezultatus, yra nuo 1,5 iki 8 kilometrų nuo gaisravietės nurodytomis kryptimis“, – kalbėjo jis.

Vandenį tiria šeštą kartą, galvos skausmas – ir dumblas

Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Raimondas Sakalauskas žurnalistams teigė, kad sutarimo dėl vandens, kuriuo buvo gesinamas gaisras, užterštumo nėra. Ginčas kilo praėjusią savaitę Alytaus merui Nerijui Cesiuliui pareiškus, kad tyrimai parodė itin didelį vandens užterštumą.

Beje, N.Cesiulio pirmadienį VRM nebuvo, Alytaus miesto savivaldybei atstovavo administracijos direktorius Rolandas Juonys.

Pasak R.Sakalausko, pirmadienį jau šeštą kartą imami vandens mėginiai, kurie turės galutinai parodyti, kiek jis yra užterštas.

Tyrimų rezultatų laukiama po dešimties dienų. Tuomet ir ketinama nuspręsti, kaip bus valomas minėtas vanduo.

„Deklaruojami rezultatai yra labai įvairūs, todėl priimtas sprendimas kartoti tyrimus“, – teigė jis ir pabrėžė, kad to paprašė ir ikiteisminio tyrimo institucijos. Tai, anot ministerijos atstovo, stabdo patį padarinių tvarkymo procesą.

R.Sakalausko teigimu, nėra duomenų, kad vanduo dabar darytų kokią nors įtaką aplinkai.

Jis pabrėžė, kad pastato, kuriame vyko gaisras, rūsiuose bei ventiliacinėje šachtoje susikaupęs vanduo buvo išsiurbtas ir patalpintas į „Alytaus šilumos tinklų“ mazuto rezervuarą. Jo išsiurbta apie 600 kubinių metrų.

Dar 10 tūkst. kubinių metrų vandens šiuo metu yra „Alytaus tekstilės“ atvirame rezervuare. 30 tūkst. kubinių metrų vandens yra valymo įrenginiuose.

„Jokio sąlyčio su aplinka šiuo metu neturi, tai yra pakankamai saugu“, – patikino jis.

Anot Aplinkos ministerijos atstovo, dabar yra svarstomos kelios alternatyvos, ką su tuo vandeniu daryti.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Spaudos konferencijos akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Spaudos konferencijos akimirka

„Jos labai priklauso nuo tyrimų rezultatų. Realiausia alternatyva – 30 tūkst. kubinių metrų vandens, kurie yra Alytaus miesto nuotekų valykloje, išvalyti toje pačioje valykloje, pasinaudojant jų pajėgumais, tiesiog naudojant papildomus regentus“, – žurnalistams pasakojo jis.

Vėliau, vandenį papildomai ištyrus ir įsitikinus, kad jis saugus, jis būtų išleidžiamas į aplinką.

Ministerijos atstovo teigimu, problema tame, kad ten yra ne tik vanduo, bet ir dumblas.

„Reikės atlikinėti tyrimus ir spręsti, ką su juo daryti“, – teigė jis ir svarstė, kad jis gali tapti „Toksikos“ galvos skausmu.

Ministerijos atstovas sakė, kad svarstomas variantas vandenį vežti į „Dzūkijos vandenų“ valyklą, kitu atveju reikės daryti vandens valymą vietoje, kas užtruks gerokai ilgiau.

Pesimistinio varianto nenorėtų

R.Sakalauskas svarstė, kad jei tyrimų rezultatai neparodys kažko baisaus, vandens valymas gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesio. Padangų tvarkymas, kurį atliks pavojingų atliekų tvarkymo įmonė „Toksika“, gali užtrukti, tačiau kiek, jis prognozuoti nenorėjo.

Labiausiai pesimistiniu variantu, pasak jo, vandens ir dumblo valymas užtruks pusmetį ir kainuos apie pusę milijono eurų. Visų pirma dėl to, kad tuomet gali tekti vykdyti medžiagų, įrangos kuri būtų naudojamos valymui, pirkimus.

Tai, anot jo, prailgintų valymo laiką nuo kelių mėnesių iki pusmečio. Jei reikės valyti vietoje, tai daugiausiai kainuos iki pusės milijono eurų.

„Labai daug. Labai to pesimistinio varianto nesinorėtų“, – sakė jis.

„Yra siūlymas, jeigu užtikrinant visišką saugumą, valyti ir biologiniu būdu, tai dar ilgesni procesai, žiūrint, kad yra žiema ir panašiai, – pridūrė jis. – Dabar spėlioti neverta, reikia palaukti.“

Pasak ministerijos atstovo, tyrimų rezultatai bus po dešimties dienų, tada bus galima spręsti, ką daryti.

iš viso gesinant gaisrą buvo panaudota apie 80 tūkst. kubinių metrų vandens.

„Toje vietoje grunto laidumas mažas – 5 metrai per metus (...) Mes labai tikimės, kad labai dideli kiekiai nepateko, deja, bet didžioji dalis, aišku, pateko į Nemuną“, – kalbėjo R.Sakalauskas. Jo teigimu, ateityje bus tiriama, kiek vandens galėjo patekti į požemį.

Ministrė: tikiuosi, išlaidos bus išieškotos

Ministrė R.Tamašunienė pirmadienį paskelbė, kad tarša neišplito į kitas savivaldybes.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė

„Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes. Tyrimai buvo atlikti į Prienų, ir Marijampolės pusę kaimų“, – žurnalistams po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė R.Tamašunienė.

Ministrė kalbėjo, kad gaisro padarinių Alytuje padarinių šalinimas gali iš viso kainuoti milijonus.

„Yra dvi dalys: dabar reikalinga patenkinti savivaldybių ir institucijų poreikį, tai susiję su viršvalandžiais ir su ūkininkų patirta žala, atliktais tyrimais, kurie irgi kainavo labai daug. Dar kitų kaštų, kurių reikės ateityje (informacija – aut.) bus teikiama Finansų ministerijai“, – kalbėjo ministrė.

Paklausta, ar mato galimybių tas sumas vėliau išsireikalauti iš įmonės, kurios teritorijoje įvyko gaisras, ministrė atkreipė dėmesį, jog dėl jo vyksta ikiteisminis tyrimas.

„Kol yra ekstremali situacija padarinius tvarko savivaldybė su kitomis institucijomis, bet savininkas turės atlikti darbus iki galo pašalinant padarinius. Aš tikiuosi, kad išlaidas, kurias patyrė valstybinės institucijos po ikiteisminio tyrimo, aš tikiuosi, bus išieškota iš savininko įmonės “Ekologistika“, – pirmadienį kalbėjo ji.

Miestas gaisrui gesinti išleido per 100 tūkst. eurų

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius R.Juonys sakė, Alytaus savivaldybė gesinant gaisrą ir tvarkant padarinius patyrė 100 tūkst. eurų išlaidų,

Dar dėl 135 tūkst. eurų kreipėsi įmonės. Tai – tik Alytaus mieste veikiančios įmonės, nes ūkiai priklauso Alytaus rajono savivaldybei.

„Šios sumos yra tikslinamos, dar ne visi ūkio subjektai pateikę dokumentus. Šie skaičiai dar keisis“, – sakė jis.

R.Juonys sakė, kad vien tai, jog vanduo yra saugiai padėtas ir nesiskverbia į gruntą, yra galimybė atsikvėpti, bet atsipalaiduoti negalima.

Jau kreipėsi dėl kompensacijų

Gaisras padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ didelės žalos dirvožemiui Alytaus apylinkėse nepadarė, rodo Aplinkos ministerijos gauti Lietuvos geologijos tarnybos atliktų tyrimų rezultatai.

Pirmadienį taip pat pranešta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas iki penktadienio pratęsė tyrimą dėl gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“.

Kaip teigiama departamento pranešime, siekiant įvertinti gaisro gesinimo organizavimą, darbo grupė sudaryta spalio 31 dieną ir išvadas turėjo pateikti iki praėjusio penktadienio.

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos praėjusią savaitę paprašė valstybės kompensuoti 45,5 tūkst. eurų žalos.

Alytaus rajono savivaldybė BNS pranešė, kad dėl kompensacijų jau kreipėsi 18 ūkininkų, dvi įmonės, rajono priešgaisrinės apsaugos tarnyba, Visuomenės sveikatos biuras ir savivaldybės administracija.

Savivaldybė Finansų ministerijai pateiks 21 prašymą, o dviejų įmonių prašymai bus pateikti vėliau, kai jos atsiųs trūkstamus dokumentus.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:01
00:46
01:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min