2022 11 30, 21:00

Rusniškių vargus dėl potvynio primins unikali ekspozicija

„Oi, skaudūs momentai buvo“, – atsidūsta didžiausios Lietuvoje salos bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas. Dešimtmečius trukusius Rusnės gyventojų vargus, kelią paskandinus potvyniui, primins muziejus ant Atmatos kranto po atviru dangumi.
Potvynis pamaryje
Potvynis pamaryje / 15min nuotr.

23-ejus metus Rusnėje gyvenantis S.Bukantas iki šiol pamena vietinių gyventojų vargus pasirodžius potvynio vandenims.

„Pirmą savaitę gal netgi ir džiaugsmo būdavo. Giminės suvažiuodavo, draugai – visi norėjo pamatyti, kaip atrodo tos Nemuno užlietos pievos. Tačiau antrą, trečią savaitę jau ima varginti. O jei dar ilgiau užtrunka, kaip 2017-aisiais, tai nebežinai ir kur dėtis“, – prisiminimais dalinosi bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas.

Bendruomenės „Rusnės sala“ nuotr./Rusnėje eksponuojama technika, primenanti laikus, kai dėl potvynio kelias buvo neišvažiuojamas.
Bendruomenės „Rusnės sala“ nuotr./Rusnėje eksponuojama technika, primenanti laikus, kai dėl potvynio kelias buvo neišvažiuojamas.

Dėl potvynio įsikurdavo pas gimines

Kelias Šilutė – Rusnė vienintelis veda į Rusnės salą. 2016-aisiais potvynis prasidėjo spalį ir truko iki pat pavasario. Tada vietiniai kalbėjo, kad tai didžiausias ir ilgiausiai trukęs potvynis nepriklausomoje Lietuvoje. Neapsikentę žmonės vyko piketuoti prie Seimo, prašydami pagaliau pastatyti estakadą.

Tų metų žiemą rusniškiai buvo suformavę ledo kelią, kad iš salos galėtų išvažiuoti automobiliais.

Tačiau tuo keliu buvo galima važinėti vos pora savaičių. Buvo dienų, kai vanduo pakildavo daugiau nei 80 centimetrų ir iš salos išvykti visai nebuvo galima. Jei vanduo nuslūgdavo – transporto priemones specialiu tralu perkeldavo traktorius. Lengvieji automobiliai užlietą kelią galėdavo įveikti tik jei sukilęs vanduo neviršijo 15 centimetrų gylio.

15min nuotr./Lengviesiems automobiliams leista važiuoti apsemtu keliu tik jei vandens gylis nesiekdavo 15 centimetrų.
15min nuotr./Lengviesiems automobiliams leista važiuoti apsemtu keliu tik jei vandens gylis nesiekdavo 15 centimetrų.

„Metų metus mes prašėme estakados. Visu trisdešimt nepriklausomybės metų. Tik 2019-aisiais atverta estakada. Dabar mes nepriklausomi: galime bet kada išvažiuoti ir parvažiuoti. Galime vykti į koncertus, į renginius. Galų gale į darbus. Prieš kelerius metus buvo tokių rusniškių, kurie turėjo laikinai apsigyventi pas gimines, nes negalėjo važinėti į darbus Šilutėje ar Klaipėdoje. Tai labai vargino“, – pasakojo pašnekovas.

Suprasti akimirksniu

  • Per Antrąjį pasaulinį karą buvo susprogdintas tiltas, vedęs į Rusnę.
  • Iki pat 1974-ųjų rusniškiai Šilutės kelią pasiekdavo keltu.
  • 1974-aisiais buvo pastatytas tiltas per Amatą.
  • Nuo pat tų metų rusniškiai siekė, kad būtų suformuota estakada.
  • Estakada, kainavusi apie 17 mln. eurų, buvo atverta 2019-ųjų metų pavasarį.

Iš Telšių kilęs S.Bukantas prisiminė, kad vedęs rusniškę, pirmaisiais gyvenimo pamaryje metais pagalvodavo, ar nevertėtų grįžti į žemyninę dalį.

Vėliau prie gyvenimo Rusnėje apsiprato, tačiau užsitęsę potvyniai vargindavo.

„Atvažiuokite į Rusnę ir turėsite 100 puslapių savo straipsniui! Apeisite kiekvienus namus ir visi turės jums po istoriją, kaip per potvynį vestuvės vykdavo, kaip išplukdydavo karstus per laidotuves, kaip ledo keliu važiuodavome“, – pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Ji prisiminė, kad dėl estakados teko ir prie Seimo piketuoti: centrinės valdžios dėmesio sulaukti buvo sudėtinga.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė

„Skaudžiausia būdavo ir dabar vis būna, kad net tie patys Seimo nariai klausia: o kur ta Rusnė? Čia Žemaitija? Sakome tada, kad nuo Klaipėdos pusės. Sako: aaa, Klaipėda...“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas. Šiuo metu Rusnėje gyvenamąją vietą deklaravę 1474 žmonės. Nuolat saloje gyvena apie 1200 žmonių.

Eksponuos ir traktorių, ir autobusą

Bendruomenė, prisimindama potvynio vargus, sugalvojo įkurdinti ekspoziciją po atviru dangumi. Prie Nemuno žiočių bus demonstruojama sunkioji technika, kuria buvo keliami automobiliai ir žmonės.

Šilutės autobusų parkas padovanojo rusniškiams legendinį autobusą.

Šis autobusas buvo aukštesnis, sukonstruotas ant karinės technikos važiuoklės. Autobusas galėdavo įveikti ir 100-120 centimetrų vandens gylį.

Autobuse buvo 25 vietos, tačiau vietiniai pamena, kad kartais susėsdavo ir pusšimtis.

Nors juo buvo galime pervežti rusniškius vandeniu aplietu keliu, vietiniai prisimena – ir gesdavo jis dažnai. Dėl to kilo nemažai nepatogumų. Sudėtinga buvo rasti ir detales jam remontuoti. Remonto darbai užsitęsdavo.

Rusniškiai kaip šiandien prisimena keliones traktoriumi.

Kai vanduo pakildavo tiek, kad nebeišvažiuodavo lengvieji automobiliai, jie buvo keliami traktoriumi ant specialaus tralo.

Tačiau ir čia nutikusi ne viena nelaimė: daugelis pamena, kaip suintensyvėjus vandens srovei traktorius būdavo sumėtomas, ne kartą ir nuo kelio nuvažiavo.

Kai jau visai bėda prispirdavo – į pagalbą atvykdavo kariškiai su amfibija. Viliamasi, kad kada nors ekspozicijoje bus ir tokia transporto priemonė.

Bendruomenės „Rusnės sala“ nuotr./Tokiu autobusu rusniškiai būdavo vežami aplietu keliu.
Bendruomenės „Rusnės sala“ nuotr./Tokiu autobusu rusniškiai būdavo vežami aplietu keliu.

Laukia istorinių nuotraukų

Bendruomenė „Rusnės sala“ ir seniūnija kreipėsi į gyventojus prašydami pasidalinti istorinėmis aplieto kelio nuotraukomis.

Fotografijos bus išsaugotos, o originalai grąžinti savininkams.
Istoriniai kadrai bus iškabinti autobuso viduje, suklijuoti į specialius albumus.

Kaip teigė S.Bukantas – vietiniai siekia, kad svečiai tokiu atraktyviu būdu susipažintų su Rusnės gyvenimu. Apžiūrėti autobusą, pamatyti, kaip atrodė automobilius kėlęs traktorius, bus galima nemokamai.
Bendruomenės pirmininkas atskleidė, kad traktorius buvo nupirktas iš vieno ūkininko. Ieškota panašaus į tuos, kurie kursavo aplietu keliu. Ant tralo pritvirtinta „Niva“ taip pat buvo specialiai perkama ekspozicijai.

„Ieškojome istorinės mašinos, ne kokio vakarietiško automobilio“, – atviravo pašnekovas.

„Rusnės salos“ vadovas pasakojo, kad vaizdas dar keisis: greta bus pasodinti šiai vietovei būdingi augalai, sutvarkyta krantinė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie 15min