Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 4d. 13:26

S.Gentvilas atsakė į 17 LVŽS klausimų: kvestionuoja AAD vadovybės kompetenciją ir „netinkamus prioritetus“

Simonas Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Simonas Gentvilas
Į Seimo frakcijos posėdį aplinkos ministrą Simoną Gentvilą pasikvietę opoziciniai „valstiečiai“ atsakymų į klausimus apie Aplinkos apsaugos departamento (AAD) veiklą, liberalo santykius su jo vadove Olga Vėbriene sulaukė ir raštu. 15min dalijasi neredaguotais ministro atsakymais.

17 klausimų S.Gentvilui uždavė „valstiečiai“ Tomas Tomilinas, Ligita Girskienė, Guoda Burokienė, Lukas Savickas ir Andrius Nekrošius.

Jais, S.Gentvilo teigimu, politikai išsakė abejones jo politine motyvacija ir profesiniais gebėjimais.

Aplinkos ministras tikino, kad dar nesuėjus nė dviem mėnesiams nuo Vyriausybės įgaliojimų pradžios jis išjudino „vienas svarbiausių aplinkosaugos sistemos problemų – vėluojančias ES direktyvines pertvarkas ir už tai gresiančias ES pažeidimo procedūras“.

„Lietuva vėluoja įgyvendinti 6 aplinkos sektoriaus direktyvas: Miesto nuotekų, Buveinių, dvi Pastatų ir dvi Atliekų direktyvas. Naujosios ministerijos vadovybės pastangomis Europos Komisijai pateikiau aiškius grafikus, iki kada Lietuva užbaigs Buveinių ir Pastatų direktyvas, o dėl Atliekų ir Nuotekų direktyvų užbaigimo pateikiau ir inicijavau įstatymų pataisas.

Atkreipiu dėmesį, kad LVŽS susirūpinimas aplinkosaugos sistemos problemomis susiveda išskirtinai į Aplinkos apsaugos departamento ir jo direktorės Olgos Vėbrienės situaciją – 16 iš 17 pateiktų klausimų susiję su AAD veikla. Vienintelis kitas klausimas nukreiptas į viceministrės Ramintos Radavičienės patikimumą, nors pats Kęstutis Mažeika, būdamas aplinkos ministru praėjusioje kadencijoje, kvietė šią profesionalę dirbti Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja.

Naujoji Vyriausybė mato ir supranta daugumą problemų Aplinkos ministerijoje ir aplinkos apsaugos sistemoje. Tas problemas matau ir aš pats. Todėl lyginant su buvusiu 2021 m. valstybės biudžeto projektu, naujoji Vyriausybė pernai gruodį numatė 2,5 mln. Eur papildomo finansavimo aplinkosaugos sistemos darbo užmokesčiui. Pusė šios sumos nukreipta į AAD: šiais metais departamento darbo užmokesčiui skiriama 1,25 mln. Eur daugiau.

Mano nuomone, perteklinį LVŽS dėmesį AAD lemia pačios Olgos Vėbrienės politiškumas, kurį sukūrė patys buvę ir esami Seimo nariai, LVŽS frakcijos nariai, tarp jų – du kadenciją baigę ministrai (ūkio ir aplinkos).

Leiskite priminti AAD direktorės karjeros aplinkybes. Nuo 2016 m. penki (5) jos paskyrimai įvyko ne konkurso būdu, o į politinio pasitikėjimo pareigas arba tarnybinio kaitumo būdu. Visais atvejais sprendimus priėmė LVŽS frakcijos nariai. Dviejose ministerijose – tuometinėse Ūkio ir Aplinkos – Olga Vėbrienė priimta vadovauti naujai įsteigtiems minėtų ministerijų skyriams.

2016-11-22–2019-12-01 dabartinė AAD direktorė Olga Vėbrienė dirbo LVŽS frakcijos nario Virginijus Sinkevičiaus, kaip Ekonomikos komiteto pirmininko, padėjėja Seime, Virginijaus Sinkevičiaus, kaip ūkio ministro, patarėja, Virginijus Sinkevičiaus, kaip ekonomikos ir inovacijų ministro, vadovaujamos ministerijos politinio pasitikėjimo kanclere.

Nuo 2019-12-30 Olga Vėbrienė dirbo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadove, nuo 2020-04-15 – Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadove tuometėje LVŽS frakcijos nario Kęstučio Mažeikos vadovaujamoje ministerijoje. 2020-01-27 įsteigtoje ministerijos Strateginių pokyčių grupėje Olga Vėbrienė dirbo 12 dienų.

2020-04-27 buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika paskyrė Olgą Vėbrienę Aplinkos apsaugos departamento l. e. p. direktore, 2020-08-12 po konkurso ji paskirta nuolatine AAD direktore“, – LVŽS rašė S.Gentvilas.

Toliau jis pateikė atsakymus į konkrečius Seimo narių klausimus.

S.Gentvilo susitikimas su LVŽS:

VIDEO: 2021-02-04 LVŽS frakcijos susitikimas su Aplinkos ministru Simonu Gentvilu

1. Eidamas Seimo nario pareigas praeitos kadencijos Seime teigėte, jog būtina stiprinti Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) galias, skaidrinti jo veiklą. Tačiau dabar, tapęs ministru, darote viešą spaudimą principingai dirbančiai departamento vadovei, išreiškiate ADD vadovybei ir darbuotojams nepasitenkinimą dėl didelių įmonių patikrinimų rezultatų ir skirtų sankcijų.

Dėl kokių priežasčių siekiate sustabdyti teigiamus pokyčius AAD veikloje, dirbtinai kurdamas teisinio pagrindo neturinčius precendentus ir taikydamas dvigubus standartus? Ar esate pažadėjęs nušalinti dabartinės AAD vadovybę?

Tai klaidinga interpretacija. Būdamas opozicijoje, 2019 m. valstybės biudžeto svarstymo stadijos metu, prašiau 3 mln. Eur finansavimo aplinkosaugai, tokių pačių motyvų vedinas pernai siekiau ir pasiekiau papildomą 2,5 mln. Eur finansavimą 2021 m. biudžete. Po papildomų asignavimų AAD funkcijos tampa beveik optimaliai finansuojamos.

Kad galėčiau atsakyti į klausimą apie tariamai stabdomus „teigiamus pokyčius“, reikėtų jį formuluoti konkrečiai nurodant, kurie mano, kaip aplinkos ministro, veiklos aspektai atseit atitinka „teisinio pagrindo neturinčius precedentus“ bei „dvigubus standartus“.

Primenu, kad 2020 m. Seimo rinkimuose rinkėjų mandatą pelniau tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatėje apygardoje. Savo, kaip demokratiniuose rinkimuose išrinkto politiko, veikloje visų pirma vadovaujuosi Konstitucija. Jokių papildomų žodinių ar rašytinių įsipareigojimų nesu priėmęs.

Tuo metu insinuacijas apie tariamą AAD vadovybės nušalinimą tiek aš, tiek visuomenė girdi tik iš pačios AAD vadovybės.

2. Antrąją Jūsų darbo savaitę viešai spaudoje išreiškėte abejones dėl AAD direktorės Olgos Vėbrienės kompetencijos bei veiksmų, nors akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką neturėjote galimybės išsiaiškinti vadovės siekių, tikslų ir įsigilinti į jau atliktus O. Vėbrienės darbus. Kalbėjote: „Kol kas nenoriu brėžti raudonų linijų, bet kyla labai daug klausimų, į kuriuos departamento vadovybė privalės atsakyti artimiausiu metu.“ Ar tokia išankstinė neigiama Jūsų nuomonė susiformavo dėl to, kad didelėms bendrovėms AAD yra skyręs sankcijas už aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus?

Rengdamas straipsnį „Lietuvos ryto“ žurnalistas pateikė faktus, kurių pats nežinojau. Todėl mano atsakymas žurnalistui buvo atviras ir natūralus: iškeltas problemas pasitikrinsime artimiausiu metu.

Pagal minėtą straipsnį gruodžio 30 d. Aplinkos ministerijoje pradėtas vidinis patikrinimas, kurio rezultatus ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius man pateikė sausio 25 d. Išvadose iš esmės pasitvirtino žiniasklaidos priemonės straipsnyje minėti faktai.

Leiskite pastebėti, jog vidinio tyrimo metu pati AAD direktorė nebuvo linkusi geranoriškai bendradarbiauti. Apie direktorės pavaduotojų įdarbinimo aplinkybes departamentas neteikė informacijos nepagrįstai vadovaudamasis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, kai dar praėjusią kadenciją 2020-04-29, raštu Nr. (AAD)-AD5-6316 departamento direktorė lygiai tokią pačią informaciją tuometiniams ministrui Kęstučiui Mažeikai teikė (apie IT skyriaus sudėtį, priedus ir t.t.).

Kartu primenu pagal dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2020-12-29 paskelbtos publikacijoje „Valdiškas rojus: sėdi ant kelių kėdžių, eurai kapsi“ iškeltų abejonių dėl kai kurių AAD darbuotojų priėmimo į darbą ir priemokų mokėjimo skaidrumo patikrinimo išvadas, kurias Aplinkos ministerija parengė pagal AAD pateiktus duomenis:

1. Nustatyta, kad vienas AAD darbuotojas priimtas be konkurso – perkeltas į AAD tarnybinio kaitumo būdu, nors jo išsilavinimas neatitiko pareigybės aprašymo. Kitą dieną dėl tarnybinės būtinybės jis paskirtas į aukštesnes pareigas, prieš tai pakeitus pareigų aprašyme nustatytą išsilavinimą. Vienas perkėlimas tarnybinio kaitumo būdu buvo neteisėtas.

2. Išaiškinti atvejai, kai išmokėtos didesnės priemokos, nei leidžia teisės aktai – viršijant Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą leistiną ilgiausią 6 mėnesių per kalendorinius metus terminą ar kai mokamų priemokų suma tuo pačiu laikotarpiu viršijo nustatytą leistiną 40 proc. pareiginės algos dydį.

3. AAD skiriant priemokas už vykdomas laisvos pareigybės funkcijas, remtasi dviem skirtingais įstatymo nustatytais pagrindais – kartais jos mokamos už atliekamas papildomas funkcijas, kartais – už pavadavimą. Mokant priemokas teisingas teisinis pagrindimas ypač svarbus, nes juo manipuliuojant atsiranda galimybė darbuotojui už analogiškas funkcijas skirti priemoką dvigubai ilgesnį laiką, negu leidžia teisės aktai.

4. Nagrinėjant AAD pateiktą informaciją, abejonių kilo dėl vienkartinių piniginių išmokų. Jos turi būti skiriamos valstybės tarnautojams skatinti už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą. Tačiau tokia išmoka (750 EUR) švenčių proga – be aiškaus pagrindimo – buvo skirta darbuotojui, kuris AAD buvo dirbęs mažiau kaip dvi savaites.

3. Viešai prieinamoje informacijoje teigiama, jog, įvykus incidentui Baltijos jūroje ir dėl to vykstant tyrimui, Jūsų patarėjai susisiekė su AAD specialistu, kuris tuo metu nedirbo, bet turėjo prieigą prie duomenų sistemų ir paprašė pateikti tyrimo detales. Ar manote, kad tai yra normali ir priimtina praktika, kurios nuo šiol bus laikomasi Aplinkos ministerijoje?

Primenu, kad Aplinkos ministerija yra ekstremalių situacijų operacijų centras. Tai patvirtinta ir 2020 m. kovo 3 d. pakeistame Aplinkos ministro įsakyme.

Kadangi niekas kitas nesugebėjo informuoti apie realią taršos padėtį įvykus incidentui Baltijos jūroje, Aplinkos ministerijos tarnautojai nukreipė į Donatą Bagočių, kuris, nors ir oficialiai atostogaudamas, koordinavo incidento kontrolės ir valdymo eigą. Preliminarią taršos informaciją Donatas Bagočius ministerijos vadovybei patvirtino ne vienintelis.

AAD direktorė traktavo, kad Donato Bagočiaus preliminarus žalos vertinimas padarė žalą ikiteisminei medžiagai ir jau kitą dieną po duomenų atskleidimo specialistą nušalino nuo pareigų. AAD specialisto pateiktas subjektyvus vertinimas yra rutininė žinybinė informacija, parengta vadovaujantis viešai prieinamu aplinkos ministro 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu „Dėl teršimo incidentų jūros rajone tyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Susidariusi situacija parodo AAD vadovybės kvestionuotiną kompetenciją ir netinkamus prioritetus: visas dėmesys nukreipiamas ne į ekstremalios situacijos suvaldymą, o administracinę bylą; neskiriama, kaip padaroma žala gamtai, o kur tėra administracinio tyrimo informacija.

Jei vis dėlto Donatas Bagočius atskleidė ikiteisminio tyrimo medžiagą, tuomet kaip reikėtų vertinti AAD direktorės sausio 26 d. savo Facebook paskyroje išviešintą „Grigeo Klaipėda“ ikiteisminio tyrimo medžiagą? Atkreipiu dėmesį, jog ši informacija nebuvo patalpinta nei AAD internetiniame puslapyje, nei pranešime spaudai. Neabejotina, jog rezonansinėje byloje dirbantys kaltinamos įmonės advokatai šią informaciją panaudos ginčijant procesinius veiksmus.

4. Ar esate anksčiau, iki tapote Aplinkos ministru, bendravęs su minėtu AAD pareigūnu dėl informacijos apie atliekamus tyrimus? Ar sutinkate, kad AAD vadovybė turi teisę atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų ir politikų ryšių? Ar galite užtikrinti, kad Aplinkos ministerija nedarys jokio poveikio AAD vadovybei atliekant tokį patikrinimą?

Su Donatu Bagočiumi nebuvau pažįstamas. Pirmą kartą su juo susitikau š. m. sausio 8 d. Klaipėdoje. Aplinkos ministerija negali turėti ir neturi įtakos vidiniams institucijų tyrimams.

5. Aplinkos apsaugos departamentas yra Aplinkos ministerijai pavaldi institucija. Iš pastarųjų veiksmų (atliekamų patikrinimų, viešai išreiškiamų abejonių dėl AAD vadovės veiksmų ir kt.) susidaro įspūdis, jog AAD negali veikti savarankiškai, t. y. priimti sprendimus, negavus leidimo iš ministerijos vadovybės. Ar, Jūsų nuomone, tokia padėtis yra normali ir neturės neigiamos įtakos AAD priimamų sprendimų kokybei?

Pirmiausia, kaip aš esu atsakingas Seimui, Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus premjerei, taip AAD yra Aplinkos ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, privalanti veikti įstatymų suteiktų įgaliojimų ir kompetencijų ribose. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas aiškiai apibrėžia AAD veiklos principus, kurios privalo užtikrinti Aplinkos ministerija.

Nesutinku, kad ūkinės veiklos priežiūrą vykdanti institucija, nuo kurios darbo rezultatų didžiąja dalimi priklauso visos aplinkosaugos politikos įgyvendinimo sėkmė, veiktų kaip individuali įmonė, neatsiskaitydama už priimamus sprendimus ir darbo rezultatus. Manęs netenkina ir padėtis, kai daugybę metų nesprendžiamos įsisenėjusios aplinkosaugos problemos, todėl nesiruošiu laukti kitų padangų gaisrų ar vamzdžių į marias ir panašių ekologinių nelaimių.

Sutinku, kad dar liko daug sisteminių problemų, kurios trukdo pačiam AAD efektyviai veikti ir pasiekti greitų rezultatų. Užtat manau, kad jas būtina spręsti komandoje, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis ministerijos institucijomis, o ne individualiai – nematant ilgalaikės perspektyvos ir siekiant trumpalaikio efekto Facebook platformoje.

6. Kaip vertinate AAD veiksmus, kuomet ši institucija, gindama viešąjį interesą, buvo priversta kreiptis į prokuratūrą dėl to, kad Aplinkos apsaugos agentūra nepanaikino TIPK leidimo vienam nuolatiniam teršėjui, nors tam buvo teisinis pagrindas? Iš viešos erdvės žinoma, jog dėl AAD sprendimo reiškėte nepasitenkinimą. Kokiais argumentais vadovaujantis manote, kad nepaisant piktybiško elgesio, teisės aktų ir aplinkinių gyventojų teisių pažeidinėjimo, įmonei privalo būti išsaugotas leidimas, nors įstatymas numato jo panaikinimą už AAD privalomųjų nurodymo nevykdymą?

Vienintelis mano išsakytas nepasitenkinimas kilo dėl to, kad dvi bendradarbiauti turinčios institucijos – pavaldžios įstaigos – teisybės ir sprendimo ieško ne prie bendro stalo arba nuotolinės konferencijos, o gaišta laika abiejų įstaigų resursus skirdamos santykiams aiškintis per prokuratūrą.

Dabar esu skundžiamas, kad bandžiau suvesti dvi pavaldžias įstaigas prie bendro stalo. Man nėra priimtina, kad mūsų institucijos, turinčios siekti bendro tikslo – švarios aplinkos ir kovoti su tarša, aiškinasi santykius ieškiniais.

Kaip man įvardija ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė – ne politinis, o administracinis lygmuo, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų negebėjimas bendradarbiauti ir kartu siekti bendro tikslo ne tik mažina aplinkosaugos efektyvumą, diskredituoja visą Aplinkos ministerijos pavaldume esančią institucinę sistemą, bet ir itin demotyvuoja sistemoje dirbančius aplinkosaugai atsidavusius žmones.

Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė pabrėžia: aplinkosaugos profesionalams kelia nerimą ne pats faktas, kad ginamas viešasis interesas ir ieškoma visų būdų nutraukti sistemingai aplinkosauginius reikalavimus pažeidinėjančių subjektų veiklą, bet būdas, kaip tai pristatoma. Vieši AAD direktorės kaltinimai, kad kita pavaldi įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) priėmė galimai neteisėtą sprendimą ir taip pažeidė viešąjį interesą yra ne tik neetiški, bet ir neteisingi. Siekiant aplinkosaugos sistemos skaidrumo, teisės aktais aiškiai atskirtos ūkinės veiklos reguliavimo (leidimų išdavimo) funkcijos nuo kontrolės funkcijų.

Žinoma, AAD gali ir privalo nutraukti aplinkosauginius pažeidimus nepriklausomai nuo to, kokius sprendimus priima AAA. Tik atkreipiame dėmesį, jog AAD daugybę metų (tai yra į prokuratūrą perkelto „Atliekų rūšiavimo centro“ visą veiklos laikotarpį) ignoravo aplinkinių gyventojų skundus ir akivaizdžiai negebėjo įvykdyti savo pareigų – užtikrinti, kad būtų laikomasi leidimo sąlygų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo metu, dėl kurio išvadų buvo siūloma AAA naikinti leidimą, nebuvo fiksuoti jokie esminiai pažeidimai, dėl kurių tiek metų skundžiasi aplinkiniai gyventojai: AAD nefiksavo faktinių atliekų kiekių (neteisėto atliekų laikymo), nefiksavo atliekų sudėties, taršos fakto, kuris atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus leidimui naikinti.

Nenoriu daryti skubotų išvadų dėl patikrinimus atlikusių pareigūnų veiksmų ir prasto kontrolės veiksmų efektyvumo priežasčių. Padėčiai įvertinti sudariau ministerijos specialistų darbo grupę, kuriai pavedžiau detaliai įvertinti „Atliekų rūšiavimo centro“ veiklos aplinkosauginio reguliavimo ir kontrolės aplinkybes, nustatyti nepatenkinamos padėties priežastis bei pasiūlyti konkrečias priemones reguliavimo ir kontrolės efektyvumui gerinti.

Kita nerimą kelianti aplinkybė, kurią atskleidė AAD ir AAA nesusikalbėjimas – tai dviejų ministerijai pavaldžių institucijų skirtingas teisės aktų, vadinamojo Klaipėdos taršos paketo, interpretavimas. Aplinkos ministerija iš esmės įvertins šią aplinkybę, o esant reikalui inicijuos įstatymų pakeitimus.

7. Ar sutinkate su Lietuvos Respublikos Prezidento po „Ekologistikos“ ekologinio incidento išsakyta nuomone, jog buvusi AAD vadovybė nesusitvarkė su savo pareigomis, todėl buvo būtina iš esmės keisti šios institucijos darbą?

Kritika aplinkosaugos sistemai pagrįsta.

Pripažinkime ir kitą faktą, kad praėjus pusantrų metų po gaisro „Ekologistikoje“ padangų perdirbimo reglamentavimas nepasikeitė. Pavyzdžiui, per pusę perpjauta padanga pagal galiojančias Aplinkos ministerijos tvarkas iki šiol traktuojama ne kaip atlieka. Mes visi uždelsėme inicijuoti įstatymų pakeitimus, kad padangų perdirbimas būtų realus, o ne „popierinis“.

Savo ruožtu aš Seime sausio 14 d. pateikiau dviejų Žiedinės ekonomikos įstatymų paketą, kuriuo bus sugriežtintas gamintojų – tarp jų ir padangų, atsakomybės principas.

Kalbant apie departamento darbo kokybę, būtina keisti AAD požiūrį į darbuotojus: išlaikyti patyrusius specialistus, kurie savo žinių dėka bei atsakingu požiūriu, nuoširdžiu ir pilietišku darbu kelia aukštus reikalavimus sau patiems ir aplinkos apsaugai.

8. Kaip vertinate atsakingų institucijų išvadas dėl ilgamečio Klaipėdos aplinkosaugininkų vadovo, o vėliau buvusio AAD direktoriaus pavaduotojo Audriaus Kairio korupcinių veiksmų? Būtent šį aplinkosaugininką tuometinis AAD vadovas pasirinko savo pavaduotoju.

Tai vyko praėjusioje 2016-2020 m. Vyriausybės kadencijoje, kuomet LVŽS buvo atsakinga už Aplinkos ministerijos veiklą.

Galimas nusikalstamas veiklas turi vertinti kompetentingos institucijos, ne politikai.

9. Ar manote, kad kiek daugiau nei pusės metų laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas įgyvendinti esminius pakeitimus AAD? Panašu, kad tokius standartus taikote Olgai Vėbrienei, kurią kaltinate dirbus netinkamai. Įvardinkite, prašome, bent kelis konkrečius argumentus, kurie pagrįstų Jūsų viešus pasisakymus dėl Olgos Vebrienės, kaip Jūs teigiate, nekompetencijos, viršytų įgaliojimų ar kitų pažeidimų?

Nesu pasisakęs dėl AAD direktorės kompetencijos. AAD direktorės sprendimus ir kompetenciją vertinsime tik pagal konkrečius vadovės darbo rezultatus ir ministerijoje atliekamų tyrimų išvadas.

Tik atkreipiu dėmesį, kad AAD direktorė per jau daugiau nei 50 dienų nesupažindino manęs su jos planuojamais struktūrinių pokyčių siūlymais.

Be to, 2020 m. Olgai Vėbrienei buvusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu yra išmokėti 2 metiniai atlyginimo priedai, viso jos darbo metu mokėtas ir atlyginimo 40 proc. priedas.

Tokios išskirtinės darbo sąlygos tarp 15 pavaldžių įstaigų 2020 m. buvo taikomos tik AAD direktorei.

10. 2020 m. gruodžio mėnesį vykusiame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, svarstant Vyriausybės programą, Jūs sakėte: „<...Taip, mes šiame Seime išplėtėme funkcijas ir įgaliojimus aplinkos apsaugos pareigūnams, jos yra tikrai didelės. Yra tikimybė, kad didelės pramonės įmonės gali būti uždarytos, sustabdyta jų veikla Valstybės vardu. Ir čia yra pavojai, dvigubi pavojai, dėl įgaliojimų viršijimo ir, kita vertus, dėl įgaliojimo pagrįstumo. Tai mes turime turėti civilinį draudimą. Tiek labai aiškias tvarkas, už kokius pažeidimus įmonės gali būti stabdomos. Nes aš tikrai nenoriu kaip Aplinkos ministras būti konfrontacijoje su kokia didžiausia naftos perdirbimo gamykla, kurią sustabdo vienas iš inspektorių“. Ar šis Jūsų pasisakymas reiškia, kad bijote būti konfrontacijoje su didelėmis bendrovėmis, kurių veikla už aplinkos apsaugos pažeidimus būtų sustabdyta? Ar, vadovaujantis tokia Aplinkos ministro pozicija, didelės įmonės, net jeigu jos būtų piktybiškos teršėjos, gali nesibaiminti veiklos sustabdymo už grubius aplinkos apsaugos pažeidimus – užteks, kad jos turės civilinį draudimą, kuris atlygins materialinę žalą gamtai?

Be abejo, visi teršėjai turi būti kontroliuojami neatsižvelgiant į jų ūkinės veiklos dydį.

Konfrontacijos su teršėjais niekas neišvengsime – tai natūrali darbo dalis. Jūsų cituojamame pasisakyme pabrėžiau, kad didžiuliai kontrolės įgaliojimai užkrauna ir didelę atsakomybę, todėl privalu nustatyti labai aiškias ir nedviprasmiškas taisykles bei kriterijus, kuriais remiantis būtų priimami pagrįsti ir adekvatūs sprendimai. Jūsų klausimas dėl „Atliekų rūšiavimo centro“ situacijos akivaizdžiai parodo, kad šiuo metu teisės aktai skirtingai interpretuojami netgi padidėjusią atsakomybę perėmusių atsakingųjų institucijų.

Nenusistačius aiškių kriterijų, lemiami gali būti subjektyvūs inspektorių vertinimai. Įmonių veiklos gali būti nestabdomos traktuojant pažeidimus kaip mažareikšmius arba atvirkščiai – dėl mažareikšmių pažeidimų gali būti stabdomi didelių ir ne tik įmonių procesai.

Ketinu teisinį neapibrėžtumą, kuris lemia ir institucijų nesusikalbėjimą, išspręsti savo įsakymais metais anksčiau negu buvo numatyta, t. y. iki 2021 m. II ketv.

11. Ar tiesa, kad pradėjote vidinį tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo AAD vadovės atžvilgiu, skiriant 7,5 mln. eurų baudą UAB „Vilniaus vandenys“? Ar toks Jūsų žingsnis reiškia, kad stambioms įmonėms įstatymų laikymasis neprivalomas, išleidžiami teršalai turi būti neapskaitomi, o principingas pareigūnas spaudžiamas ir baudžiamas, kad netrukdytų arba, kaip buvo įprasta prie senųjų AAD vadovų, turėtų surašyti patogų protokolą?

Netiesa – toks tyrimas nėra atliekamas. Beje, visi kontrolės veiksmai, dėl kurių AAD paskaičiavo padidintus mokesčius įmonei, buvo atlikti dar buvusios AAD vadovybės. Apie jokius klausime įvardijamus „pareigūnų spaudimo“, „patogių protokolų“ ar panašius atvejus man nėra žinoma. Tokie atvejai negali būti toleruojami, todėl prašau pateikti konkretesnę informaciją man arba ikiteisminio tyrimo institucijoms.

12. Ar į Jus kreipėsi „Vilniaus vandenų“ vadovybė, siekdama, kad šis AAD sprendimas būtų panaikintas ir būtų pasirašyta taikos sutartis?

Ne, „Vilniaus vandenys“ į mane nesikreipė.

Atkreipiu dėmesį, kad AAD direktorė sausio 8 d. atvirame laiške į Prezidentą, Premjerą, Seimo narius prirašė tikrovės neatitinkančių faktų. Laiške rašoma, kad „Grigeo“ taršos metinių išvakarėse naujasis aplinkos ministras susitinka su buvusiu įstaigos vadovu. Tai netiesa. Sausio 6 d. 16 val. registruotame susitikime susitikau su Lietuvos vandentiekininkų asociacijos direktoriumi Broniu Miežutavičiumi. Susitikime dalyvavo dar 3 Aplinkos ministerijos darbuotojai. Susitikime kalbėjome apie Europos Sąjungos sankcijas Lietuvai dėl nuotekų tvarkymo, nuotekų taršos normatyvus ir ftalatų reglamentavimą.

13. Ar tiesa, kad Jūsų inicijuotuose pasitarimuose dėl AAD struktūros pertvarkos, kuri leistų atleisti neparankius darbuotojus, dalyvavo tik Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Vaidas Laukys, o tuo tarpu AAD vadovybė nedalyvavo ir su Jūsų idėjomis nebuvo supažindinta?

Su profsąjungos atstovais susitikau pačios profsąjungos iniciatyva. Susitikimo metu profsąjunga įvardijo esamas problemas bei išsakė savo lūkesčius.

Apskritai klausimai, susiję su institucijų pertvarkomis, yra aptariami tam skirtose darbo grupėse dalyvaujant institucijų atstovams. Tokio pobūdžio susitikimai su darbuotojų atstovais yra svarbūs siekiant tiek betarpiško socialinio dialogo, tiek situacijai objektyviai įvertinti.

14. Kadangi panašu, kad visais klausimais dėl įstaigos veiklos labiau konsultuojatės ir aptariate su buvusiu jos vadovu V. Laukiu, šiuo metu einančiu profsąjungos vadovo pareigas, nei su dabartine įstaigos vadove, ar galėtumėte atsakyti, kaip vertinate buvusio Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Vaido Laukio veiklą ir jo tarnybinius nusižengimus? Atsižvelgiant į Jūsų palankumą V. Laukiui, galimas tam tikras interesų konfliktas, kadangi Aplinkos ministerijos teisininkai atstovauja Aplinkos ministerijai teismo procesuose prieš V. Laukį. Kokiais būdais planuojate išvengti galimų interesų konfliktų ir užtikrinti, kad ministerijos teisininkams, atstovaujantiems ministerijai ginčuose su V. Laukiu, nebūtų daroma kokia nors neteisėta įtaka?

Socialinis dialogas su profsąjungomis, kurį visada taip skatino LVŽS frakcijos narys Tomas Tomilinas, būtinas. Ministerijos vadovas nerenka profsąjungos vadovų, bendrauja su oficialiai profsąjungų narių išrinktais atstovais.

Per 50 Vyriausybės dienų 1 kartą turėjau pasitarimą su Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjunga (LAASDPS) bei 1 kartą su Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu (NPPSS). Jokio interesų konflikto dėl to nematau.

15. Pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės II etapo pertvarkos schemą AAD buvo perduotos funkcijos, susijusios su pažeidimų miškuose kontrole, tačiau Jūs AAD etatus, skirtus šioms funkcijoms, ženkliai sumažinote – ar galėtumėte paaiškinti kodėl? Kaip vertinate tokį neproporcingą AAD pareigūnų darbo krūvių padidėjimą ir kokių priemonių bus imtasi, siekiant apsaugoti darbuotojų interesus? Ar manote, kad pažeidimų miškuose kontrolės funkcijos yra nesvarbios, ar mažinant etatus norima užtikrinti, kad perkrauti pareigūnai rečiau atlikinės įmonių patikrinimus?

Atkreipiu dėmesį, kad funkcijos AAD dar tik bus perduotos (nuo liepos 1 d.). Visi sprendimai, susiję su darbuotojų darbo sąlygų pasikeitimais, privalo būti priimami griežtai laikantis teisės aktuose numatytų informavimo ir konsultavimo procedūrų su darbuotojų atstovais. Todėl atšaukiau buvusios Aplinkos ministerijos vadovybės sprendimus, kurie neatitiko minėtų sąlygų. Užtikrinu, kad sprendimus priimsiu objektyviai įvertinęs institucijų poreikius, pagrįstumą ir atsižvelgdamas į darbuotojų interesus.

Darkart pasikartosiu: iš 2,5 mln. EUR papildomų lėšų 2021 m. Aplinkos ministerijos darbuotojų darbo užmokesčiui pusė skiriami AAD.

16. Viešai kalbėdamas apie būtinybę mažinti etatus Aplinkos ministerijos kuruojamose įstaigose, savo komandą padidinote ir ketvirtąja Aplinkos ministerijos viceministre tapo Raminta Radavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijoje kuravusi aplinkosaugos klausimus, o ministerijoje bus atsakinga už Lietuvos atliekų tvarkymo ir taršos prevencijos politikos formavimą ir įgyvendinimą. Dėl tokio Jūsų sprendimo visuomenei kilo daug klausimų ir abejonių, atitinkamai akivaizdu, kad R. Radavičienei einant tokias pareigas egzistuoja interesų konflikto regimybė, yra baiminamasi, kad aplinkos pareigūnams bus daromas neteisėtas spaudimas. Prašome išsklaidyti abejones dėl R. Radavičienės paskyrimo bei pavestos kuruoti srities ir paaiškinti, kodėl šioms pareigoms buvo pasirinkta būtent R. Radavičienė? Kokiais konkrečiais metodais užtikrinsite, kad šios pareigūnės ryšiai su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir jos nariais nebus panaudojami privačių bendrovių ir asmenų naudai pasiekti? Kokiais konkrečiais metodais užtikrinsite sprendimų, formuojant ir įgyvendinant Lietuvos atliekų tvarkymo ir taršos prevencijos politiką, skaidrumą?

Raminta Radavičienė yra asmeninio pasitikėjimo žmogus, jos kompetencija akivaizdi. Ji turi ilgametę ekspertinę patirtį: 8 metus dirbo Aplinkos ministerijoje Atliekų departamente, po to vadovavo Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijai, o pastaruosius 3 metus dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.

Priminsiu, jog garbių pramonininkų netrūksta ir LVŽS tarpe. 2019 m. Klaipėdos savivaldos rinkimuose Seimo narė Ligita Girskienė dalyvavo 8 numeriu rinkiminiame LVŽS sąraše kartu su Arūnu Tuma (5 nr.) ir Vidmantu Dambrausku (3 nr.). Abu pramoninkai. Pastarasis yra Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas.

Šis klausimas atrodo juolab paradoksalus, kai sausio 27 d. spaudai išplatintame LVŽS pranešime su šiais klausimais mano asmeniui tarp šešių juos pasirašiusių LVŽS frakcijos narių aptikau gerbiamąjį Kęstutį Mažeiką, savo politinį pirmtaką. Kęstutis Mažeika, eidamas aplinkos ministro pareigas, Ramintą Radavičienę yra pats kvietęs prisijungti prie komandos. Galbūt LVŽS frakcija teiktųsi paaiškinti, kodėl Raminta Radavičienė, kuri būtų tikusi Kęstučio Mažeikos komandai, staiga Simono Gentvilo komandai nebetinka?

Sprendimų, formuojant ir įgyvendinant politiką R.Radavičienei priskirtose srityse, skaidrumas užtikrinamas įprastine, valstybės tarnautojams taikytina tvarka ir reguliavimu: Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos ministerijoje tvarkos aprašu, kt. Jeigu viceministrei, kaip ir kitiems viceministrams, iškils interesų konflikto grėsmė, jie nusišalins.

17. Jūsų darbo pradžia yra derlinga patikrinimais, kaip, panašu, nepatogiems darbuotojams. Ar galėtumėte pasakyti, kiek šiuo metu atliekama patikrinimų dėl AAD vadovės ir/ar kitų darbuotojų? Ar atliekami patikrinimai ir kitose pavaldžiose institucijose?

Nuo mano kadencijos pradžios, tai yra nuo 2020-12-11, Aplinkos ministerija iš viso gavo 8 skundus dėl AAD darbuotojų (iš kurių 4 – dėl AAD direktorės). Remiantis pateikta informacija šiuo metu dėl AAD direktorės veiksmų atliekami 3 faktinių aplinkybių tyrimai, o vienam pasibaigus pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas. Taip pat atliekamas tyrimas ir dėl AAA vadovų priimtų sprendimų teisėtumo.

Per Kęstučio Mažeikos (nuo 2019-04-03 iki 2020-12-11) kadenciją buvo atlikta 10 tyrimų dėl pavaldžių įstaigų vadovų veiksmų. Kęstučio Mažeikos tuomet niekas nekaltino spaudimu pavaldžių įstaigų vadovams.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

03:08
07:33
00:20

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min